Cyber Resilience Act 2023/2841 LT

1. Ne vėliau kaip 2025 m. balandžio 8 d.] kiekvienas Sąjungos subjektas, atlikęs pradinę kibernetinio saugumo peržiūrą, pavyzdžiui, auditą, nustato vidaus kibernetinio saugumo rizikos valdymo, administravimo ir kontrolės sistemą (toliau – Sistema). Sistemos sukūrimą prižiūri ir už jį atsako Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo.

2. Sistema apima visą atitinkamo Sąjungos subjekto neįslaptintą IRT aplinką, įskaitant bet kokias vietoje esančias IRT aplinką, operacinį technologijų tinklą, užsakomąjį turtą ir paslaugas debesijos kompiuterijos aplinkoje arba kurių prieglobą teikia trečiosios šalys, mobiliuosius įrenginius, įmonių tinklus, prie interneto neprijungtus verslo tinklus ir bet kokius su tomis aplinkomis susijusius įrenginius (toliau – IRT aplinka). Sistema grindžiama visus pavojus apimančiu požiūriu.

3. Sistema užtikrinamas aukštas kibernetinio saugumo lygis. Sistemoje nustatoma tinklų ir informacinių sistemų saugumo vidaus kibernetinio saugumo politika, įskaitant tikslus ir prioritetus, taip pat Sąjungos subjekto darbuotojų, kuriems pavesta užtikrinti, kad šis reglamentas būtų veiksmingai įgyvendinamas, funkcijos ir pareigos. Į Sistemą taip pat įtraukiami įgyvendinimo veiksmingumo vertinimo mechanizmai.

4. Sistema turėtų būti reguliariai peržiūrima atsižvelgiant į kintančią kibernetinio saugumo riziką ir ne rečiau kaip kas ketverius metus. Kai tinkama ir gavus pagal 10 straipsnį įsteigtos Tarpinstitucinės kibernetinio saugumo tarybos prašymą, Sąjungos subjekto Sistema gali būti atnaujinama remiantis CERT-EU rekomendacijomis dėl nustatytų incidentų ar galimų spragų, pastebėtų įgyvendinant šį reglamentą.

5. Kiekvieno Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo yra atsakingas už šio reglamento įgyvendinimą ir prižiūri, kaip jo organizacija laikosi su Sistema susijusių pareigų.

6. Kiekvieno Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo, kai tikslinga ir nedarant poveikio jo atsakomybei už šio reglamento įgyvendinimą, gali konkrečias pareigas pagal šį reglamentą deleguoti atitinkamo Sąjungos subjekto vyresniesiems pareigūnams, kaip tai suprantama Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje, arba kitiems lygiaverčio lygmens pareigūnams. Neatsižvelgiant į tokį pareigų delegavimą, aukščiausias valdymo lygmuo gali būti laikomas atsakingu už atitinkamo Sąjungos subjekto padarytus šio reglamento pažeidimus.

7. Kiekvienas Sąjungos subjektas turi turėti veiksmingus mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad kibernetiniam saugumui būtų išleidžiama tinkama IRT biudžeto lėšų procentinė dalis. Nustatant tą procentinę dalį tinkamai atsižvelgiama į Sistemą.

8. Kiekvienas Sąjungos subjektas paskiria vietos kibernetinio saugumo pareigūną arba lygiavertę funkciją atliekantį pareigūną, kuris visais kibernetinio saugumo aspektais veikia kaip vienas kontaktinis punktas. Vietos kibernetinio saugumo pareigūnas sudaro palankias sąlygas įgyvendinti šį reglamentą ir aukščiausiam valdymo lygmeniui reguliariai tiesiogiai teikia ataskaitas apie įgyvendinimo padėtį. Nedarant poveikio tam, kad vietos kibernetinio saugumo pareigūnas veikia kaip vienas kontaktinis punktas kiekviename Sąjungos subjekte, Sąjungos subjektas gali CERT-EU deleguoti tam tikras vietos kibernetinio saugumo pareigūno užduotis, susijusias su šio reglamento įgyvendinimu, remdamasis to Sąjungos subjekto ir CERT-EU sudarytu susitarimu dėl paslaugų lygio, arba tas užduotis gali dalytis keli Sąjungos subjektai. Kai tos užduotys deleguojamos CERT-EU, pagal 10 straipsnį įsteigta Tarpinstitucinė kibernetinio saugumo taryba, atsižvelgdama į atitinkamo Sąjungos subjekto žmogiškuosius ir finansinius išteklius, nusprendžia, ar tos paslaugos turi būti teikiamos kaip CERT-EU pagrindinių paslaugų dalis. Kiekvienas Sąjungos subjektas nepagrįstai nedelsdamas praneša CERT-EU apie paskirtą vietos kibernetinio saugumo pareigūną ir apie visus vėlesnius jo pakeitimus.

CERT-EU nuolat parengia ir nuolat atnaujina paskirtų vietos kibernetinio saugumo pareigūnų sąrašą.

9. Kiekvieno Sąjungos subjekto vyresnieji pareigūnai, kaip tai suprantama Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje, arba lygiaverčio lygmens pareigūnai, taip pat visi atitinkami darbuotojai, kuriems pavesta įgyvendinti kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones ir vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, reguliariai dalyvauja specialiuose mokymuose, kad įgytų pakankamai žinių ir įgūdžių, kurių reikia siekiant suprasti ir įvertinti kibernetinio saugumo riziką ir su ja susijusią valdymo praktiką bei jos poveikį Sąjungos subjekto veiklai.

7 straipsnis

Kibernetinio saugumo brandos vertinimai

1. Ne vėliau kaip 2025 m. liepos 8 d., o vėliau – bent kas dvejus metus kiekvienas Sąjungos subjektas atlieka kibernetinio saugumo brandos vertinimą, apimantį visus jo IRT aplinkos elementus.

2. Kai tinkama, kibernetinio saugumo brandos vertinimai atliekami padedant specializuotai trečiajai šaliai.

3. Panašias struktūras turintys Sąjungos subjektai gali bendradarbiauti atlikdami savo atitinkamų subjektų kibernetinio saugumo brandos vertinimus.

4. Remiantis pagal 10 straipsnį įsteigtos Tarpinstitucinės kibernetinio saugumo tarybos prašymu ir gavus aiškų atitinkamo Sąjungos subjekto sutikimą, kibernetinio saugumo brandos vertinimo rezultatai gali būti aptarti toje taryboje arba neoficialioje vietos kibernetinio saugumo pareigūnų grupėje, siekiant mokytis iš patirties ir dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais.

11 straipsnis

TKST užduotys

Vykdydama savo pareigas TKST visų pirma:

a)	teikia rekomendacijas CERT-EU vadovui;

b)	veiksmingai stebi ir prižiūri, kaip įgyvendinamas šis reglamentas, ir padeda Sąjungos subjektams stiprinti savo kibernetinį saugumą, be kita ko, kai tinkama, prašydama iš Sąjungos subjektų ir CERT-EU ad hoc ataskaitų;

c)	po strateginių diskusijų priima daugiametę strategiją dėl kibernetinio saugumo lygio didinimo Sąjungos subjektuose ir reguliariai, ir bet kuriuo atveju kas penkerius metus, tą strategiją įvertina ir, prireikus, iš dalies pakeičia;

nustato Sąjungos subjektų savanoriškų tarpusavio vertinimų atlikimo metodiką ir organizacinius aspektus, siekiant mokytis iš bendros patirties, stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, pasiekti aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį, taip pat stiprinti Sąjungos subjektų kibernetinio saugumo pajėgumus, užtikrinant, kad tokius tarpusavio vertinimus atliktų kito Sąjungos subjekto nei vertinamas Sąjungos subjektas paskirti kibernetinio saugumo ekspertai ir kad metodika būtų grindžiama Direktyvos (ES) 2022/2555 19 straipsniu ir, kai tinkama, būtų pritaikyta Sąjungos subjektams;

e)	CERT-EU vadovo siūlymu tvirtina CERT-EU metinę darbo programą ir stebi, kaip ji įgyvendinama;

f)	CERT-EU vadovo siūlymu tvirtina CERT-EU paslaugų katalogą ir visus jo atnaujinimus;

g)	CERT-EU vadovo siūlymu tvirtina metinį finansinį CERT-EU veiklos pajamų ir išlaidų, įskaitant personalą, planavimą;

h)	CERT-EU vadovo siūlymu tvirtina susitarimus dėl paslaugų lygio susitarimų;

i)	nagrinėja ir tvirtina CERT-EU vadovo parengtą metinę ataskaitą, kurioje aptariama CERT-EU veikla ir lėšų valdymas;

j)	tvirtina CERT-EU pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (toliau - PVRR), kurie nustatomi remiantis CERT-EU vadovo siūlymu, ir stebi jų įgyvendinimą;

k)	tvirtina CERT-EU ir kitų subjektų bendradarbiavimo susitarimus, susitarimus dėl paslaugų lygio arba sutartis pagal 18 straipsnį;

l)	priima gaires ir rekomendacijas, remdamasi CERT-EU siūlymu pagal 14 straipsnį, ir nurodo CERT-EU paskelbti, atsiimti arba pakeisti pasiūlymą dėl gairių ar rekomendacijų arba raginimą imtis veiksmų;

m)	įsteigia konkrečias užduotis turinčias technines patariamąsias grupes, siekiant prisidėti prie TKST darbo, tvirtina jų įgaliojimus ir skiria atitinkamus jų pirmininkus;

n)	gauna ir vertina Sąjungos subjektų pagal šį reglamentą pateiktus dokumentus ir ataskaitas, pvz., kibernetinio saugumo brandos vertinimus;

o)	sudaro palankesnes sąlygas įsteigti neformalią Sąjungos subjektų vietos kibernetinio saugumo pareigūnų grupę, kuriai padėtų ENISA ir kurios tikslas – keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir informacija, susijusiais su šio reglamento įgyvendinimu;

p)	atsižvelgdama į CERT-EU pateiktą informaciją apie nustatytą kibernetinio saugumo riziką ir įgytą patirtį, stebi Sąjungos subjektų IRT aplinkų sujungimo susitarimų tinkamumą ir pataria dėl galimų patobulinimų;

parengia kibernetinių krizių valdymo planą, kuriuo siekiama operaciniu lygmeniu remti koordinuotą didelių incidentų, darančių poveikį Sąjungos subjektams, valdymą ir prisidėti prie reguliaraus keitimosi atitinkama informacija, visų pirma susijusia su didelių incidentų poveikiu, sunkumu ir galimais jų poveikio mažinimo būdais;

r)	koordinuoja atskirų Sąjungos subjektų kibernetinių krizių valdymo planų, nurodytų 9 straipsnio 2 dalyje, priėmimą;

atsižvelgdama į Sąjungos lygmeniu koordinuojamų ypatingos svarbos tiekimo grandinių saugumo rizikos vertinimų, nurodytų Direktyvos (ES) 2022/2555 22 straipsnyje, rezultatus, priima rekomendacijas, susijusias su 8 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos m punkte minimu tiekimo grandinės saugumu, siekdama padėti Sąjungos subjektams priimti veiksmingas ir proporcingas kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones.

18 straipsnis

CERT-EU bendradarbiavimas su kitais analogiškais centrais

1. CERT-EU gali bendradarbiauti su 17 straipsnyje nenurodytais analogiškais Sąjungos centrais, kuriems taikomi Sąjungos kibernetinio saugumo reikalavimai, įskaitant pramonės sektorių partnerius, klausimais, susijusiais su priemonėmis ir metodais, pavyzdžiui, specialia metodika, taktika, procedūromis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat su kibernetinėmis grėsmėmis bei pažeidžiamumu. Kad galėtų visapusiškai bendradarbiauti su tokiais centrais CERT-EU kiekvienu atskiru atveju turi gauti išankstinį TKST pritarimą. Kai CERT-EU pradeda bendradarbiauti su tokiais analogiškais centrais, ji informuoja visus 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atitinkamus analogiškus valstybės narės centrus toje valstybėje narėje, kurioje centras yra įsisteigęs. Kai taikytina ir tinkama, toks bendradarbiavimas ir jo sąlygos, be kita ko, dėl kibernetinio saugumo, duomenų apsaugos ir informacijos tvarkymo, nustatomi specialiuose konfidencialumo susitarimuose, pvz., sutartyse ar administraciniuose susitarimuose. Konfidencialumo susitarimams nereikia išankstinio TKST pritarimo, tačiau apie juos informuojamas TKST pirmininkas. Iškilus skubiam ir neišvengiamam poreikiui keistis kibernetinio saugumo informacija Sąjungos subjektų ar kitos šalies interesais, CERT-EU gali tai daryti su subjektu, kurio konkreti kompetencija, pajėgumai ir ekspertinės žinios pagrįstai reikalingi siekiant patenkinti tokį skubų ir neišvengiamą poreikį, net jei CERT-EU su tuo subjektu nėra sudariusi konfidencialumo susitarimo. Tokiais atvejais CERT-EU nedelsdama informuoja TKST pirmininką ir atsiskaito TKST reguliariai teikdama ataskaitas arba rengdama posėdžius.

2. CERT-EU gali bendradarbiauti su partneriais, pvz., komerciniais subjektais, įskaitant konkretaus pramonės sektoriaus subjektus, tarptautinėmis organizacijomis, ne Europos Sąjungos nacionaliniais subjektais arba atskirais ekspertais, kad surinktų informaciją apie bendro pobūdžio ir konkrečias kibernetines grėsmes, vos neįvykusius incidentus, pažeidžiamumą ir galimas atsakomąsias priemones. Kad galėtų platesniu mastu bendradarbiauti su tokiais partneriais CERT-EU kiekvienu atskiru atveju turi gauti išankstinį TKST pritarimą.

3. CERT-EU, gavusi incidento paveikto Sąjungos subjekto sutikimą ir su sąlyga, kad su analogišku centru ar partneriu yra sudarytas informacijos neatskleidimo susitarimas arba sutartis, 1 ir 2 dalyse nurodytiems analogiškiems centrams ar partneriams gali teikti su incidentu susijusią informaciją tik tam, kad prisidėtų prie to incidento analizės.

V SKYRIUS

PAREIGOS BENDRADARBIAUTI IR PRANEŠTI

20 straipsnis

Dalijimosi kibernetinio saugumo informacija susitarimai

1. Sąjungos subjektai gali savanoriškai pranešti CERT-EU apie jiems poveikį darančius incidentus, kibernetines grėsmes, vos neįvykusius incidentus ir pažeidžiamumą, ir teikti CERT-EU informaciją apie juos. Siekiant palengvinti keitimąsi informacija su Sąjungos subjektais, CERT-EU užtikrina, kad būtų galima naudotis veiksmingomis, aukšto lygio atsekamumo, konfidencialumo ir patikimumo komunikacijos priemonėmis. CERT-EU, tvarkydama pranešimus, gali teikti pirmenybę privalomų pranešimų tvarkymui, palyginti su savanoriškais pranešimais. Nedarant poveikio 12 straipsniui, dėl savanoriško pranešimo pranešimą teikiančiam Sąjungos subjektui nenustatoma jokių papildomų pareigų, kurios jam nebūtų taikomos, jei jis nebūtų pateikęs pranešimo.

2. Kad galėtų vykdyti savo misiją ir užduotis, pavestas pagal 13 straipsnį, CERT-EU gali reikalauti, kad Sąjungos subjektai jai teiktų informaciją iš savo atitinkamų IRT sistemų aprašų, įskaitant informaciją, susijusią su kibernetinėmis grėsmėmis, vos neįvykusiais incidentais, pažeidžiamumais, užvaldymo rodikliais, kibernetinio saugumo įspėjimais ir rekomendacijomis dėl kibernetinio saugumo priemonių konfigūracijos siekiant aptikti incidentus. Sąjungos subjektas, į kurį kreipiamasi, nepagrįstai nedelsdamas perduoda prašomą informaciją ir visus vėlesnius jos atnaujinimus.

3. CERT-EU gali su Sąjungos subjektais keistis su incidentu susijusia informacija, kurioje atskleidžiama nuo kibernetinio saugumo incidento nukentėjusio Sąjungos subjekto tapatybė su sąlyga, kad nukentėjęs Sąjungos subjektas sutinka. Jei Sąjungos subjektas sutikimo neduoda, jis CERT-EU pateikia tokį sprendimą pagrindžiančias priežastis.

4. Sąjungos subjektai, gavę prašymą, dalijasi informacija apie kibernetinio saugumo planų įgyvendinimą su Europos Parlamentu ir Taryba.

5. Gavus prašymą, atitinkamai TKST arba CERT-EU dalijasi gairėmis, rekomendacijomis ir raginimais imtis veiksmų su Europos Parlamentu ir Taryba.

6. Šiame straipsnyje nustatytos pareigos dalytis netaikomos:

ESĮI;

b)	informacijai, kurios tolesnis platinimas uždraustas aiškiai pažymint, išskyrus atvejus, kai ja aiškiai leidžiama dalytis su CERT-EU.

21 straipsnis

Pareigos pranešti

1. Incidentas laikomas reikšmingu, jeigu:

a)	dėl jo atitinkamas Sąjungos subjektas patyrė arba gali patirti didelių veikimo sutrikimų arba finansinių nuostolių;

b)	jis paveikė arba gali paveikti kitus fizinius ar juridinius asmenis sukeldamas didelę materialinę arba neturtinę žalą.

2. Sąjungos subjektai CERT-EU pateikia:

nepagrįstai nedelsiant ir bet kuriuo atveju per 24 valandas nuo tada, kai sužinojo apie reikšmingą incidentą, – ankstyvąjį perspėjimą, kuriame, kai taikytina, nurodoma, kad reikšmingą incidentą, kaip įtariama, sukėlė neteisėti ar piktavališki veiksmai arba, kad jis galėtų daryti poveikį keliems subjektams ar tarpvalstybinį poveikį;

nepagrįstai nedelsdami ir bet kuriuo atveju per 72 valandas nuo tada, kai sužinojo apie didelį incidentą, – pranešimą apie incidentą, kuriame, kai taikytina, atnaujinama a punkte nurodyta informacija ir nurodomas didelio incidento, įskaitant jo sunkumą ir poveikį, pradinis vertinimas, taip pat nurodomi užvaldymo rodikliai, jei tokių yra;

c)	CERT-EU prašymu – tarpinę ataskaitą apie atitinkamus atnaujintus duomenis apie padėtį;

ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo b punkte nurodyto pranešimo apie incidentą – galutinę ataskaitą, kurioje pateikiama ši informacija:

i)	išsamus incidento, įskaitant jo sunkumą ir poveikį, aprašymas;

ii)	grėsmės arba pagrindinės priežasties, dėl kurios incidentas galėjo būti sukeltas, rūšis;

iii)	taikomos ir įgyvendinamos poveikio mažinimo priemonės;

iv)	kai taikytina, tarpvalstybinis ar kelis subjektus apimantis incidento poveikis;

e)	tuo atveju, jei d punkte nurodytos galutinės ataskaitos pateikimo metu incidentas tebevyksta, – to meto pažangos ataskaitą, o galutinę ataskaitą – per vieną mėnesį nuo tada, kai suvaldė incidentą.

3. Sąjungos subjektas nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju per 24 valandas nuo tada, kai sužinojo apie reikšmingą incidentą, informuoja visus atitinkamus 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus analogiškus valstybės narės centrus toje valstybėje narėje, kurioje yra subjektas, kad įvyko reikšmingas incidentas.

4. Sąjungos subjektai, inter alia, praneša bet kokią informaciją, kuri gali padėti CERT-EU nustatyti bet kokį poveikį keliems subjektams, poveikį priimančiajai valstybei narei arba tarpvalstybinį reikšmingo incidento poveikį. Nedarant poveikio 12 straipsnio taikymui, vien dėl pranešimo veiksmo negali būti padidinama Sąjungos subjekto atsakomybė.

5. Kai taikytina, Sąjungos subjektai nepagrįstai nedelsdami informuoja paveiktų tinklų ir informacinių sistemų arba kitų IRT aplinkos komponentų naudotojus, kuriuos reikšmingas incidentas arba didelė kibernetinė grėsmė galėjo paveikti ir kurie, kai tinkama, turi imtis poveikio mažinimo priemonių, apie visas priemones ar teisių gynimo priemones, kurių jie gali imtis reaguodami į tą incidentą arba tą grėsmę. Atitinkamais atvejais Sąjungos subjektai praneša tiems naudotojams apie pačią didelę kibernetinę grėsmę.

6. Kai reikšmingas incidentas ar didelė kibernetinė grėsmė daro poveikį tinklų ar informacinei sistemai arba Sąjungos subjekto IRT aplinkos komponentui, kuris, kaip žinoma, yra sujungtas su kito Sąjungos subjekto aplinka, CERT-EU paskelbia atitinkamą kibernetinio saugumo įspėjimą.

7. Sąjungos subjektai CERT-EU prašymu nepagrįstai nedelsdami suteikia CERT-EU skaitmeninę informaciją, sukurtą naudojant elektroninius įtaisus, susijusius su atitinkamais incidentais. CERT-EU gali pateikti išsamesnės informacijos apie tai, kokios rūšies informacijos jai reikia informuotumo apie padėtį ir reagavimo į incidentus tikslais.

8. CERT-EU kas tris mėnesius TKST, ENISA, ES INTCEN ir CSIRT tinklui pateikia apibendrinamąją ataskaitą, įskaitant nuasmenintus ir apibendrintus duomenis apie reikšmingus incidentus, incidentus, kibernetines grėsmes, vos neįvykusius incidentus ir pažeidžiamumus pagal 20 straipsnį ir reikšmingus incidentus, apie kuriuos pranešta pagal šio straipsnio 2 dalį. Apibendrinamoji ataskaita laikoma indėliu kas dvejus metus rengiant ataskaitą dėl kibernetinio saugumo padėties Sąjungoje, priimamą pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 18 straipsnį.

9. TKST ne vėliau kaip 2024 m. liepos 8 d. paskelbia gaires arba rekomendacijas, kuriose toliau patikslinami pagal šį straipsnį teikiamų ataskaitų tvarka, forma ir turinys. Rengdama tokias gaires ar rekomendacijas, TKST atsižvelgia į visus pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 23 straipsnio 11 dalį priimtus įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomi informacijos rūšis, formatas ir pranešimų teikimo procedūra. CERT-EU platina atitinkamą techninę informaciją, kad Sąjungos subjektai galėtų aktyviai aptikti incidentus, reaguoti į juos arba imtis rizikos mažinimo priemonių.

10. Šiame straipsnyje nustatytos pareigos pranešti netaikomos:

ESĮI;

b)	informacijai, kurios tolesnis platinimas uždraustas aiškiai pažymint, išskyrus atvejus, kai ja aiškiai leidžiama dalytis su CERT-EU.

whereas

keyboard_tab Cyber Resilience Act 2023/2841 LT

Cyber Resilience Act 2023/2841 LT