keyboard_tab Cyber Resilience Act 2023/2841 LT

1.   Ne vėliau kaip 2025 m. balandžio 8 d.] kiekvienas Sąjungos subjektas, atlikęs pradinę kibernetinio saugumo peržiūrą, pavyzdžiui, auditą, nustato vidaus kibernetinio saugumo rizikos valdymo, administravimo ir kontrolės sistemą (toliau – Sistema). Sistemos sukūrimą prižiūri ir už jį atsako Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo.

2.   Sistema apima visą atitinkamo Sąjungos subjekto neįslaptintą IRT aplinką, įskaitant bet kokias vietoje esančias IRT aplinką, operacinį technologijų tinklą, užsakomąjį turtą ir paslaugas debesijos kompiuterijos aplinkoje arba kurių prieglobą teikia trečiosios šalys, mobiliuosius įrenginius, įmonių tinklus, prie interneto neprijungtus verslo tinklus ir bet kokius su tomis aplinkomis susijusius įrenginius (toliau – IRT aplinka). Sistema grindžiama visus pavojus apimančiu požiūriu.

3.   Sistema užtikrinamas aukštas kibernetinio saugumo lygis. Sistemoje nustatoma tinklų ir informacinių sistemų saugumo vidaus kibernetinio saugumo politika, įskaitant tikslus ir prioritetus, taip pat Sąjungos subjekto darbuotojų, kuriems pavesta užtikrinti, kad šis reglamentas būtų veiksmingai įgyvendinamas, funkcijos ir pareigos. Į Sistemą taip pat įtraukiami įgyvendinimo veiksmingumo vertinimo mechanizmai.

4.   Sistema turėtų būti reguliariai peržiūrima atsižvelgiant į kintančią kibernetinio saugumo riziką ir ne rečiau kaip kas ketverius metus. Kai tinkama ir gavus pagal 10 straipsnį įsteigtos Tarpinstitucinės kibernetinio saugumo tarybos prašymą, Sąjungos subjekto Sistema gali būti atnaujinama remiantis CERT-EU rekomendacijomis dėl nustatytų incidentų ar galimų spragų, pastebėtų įgyvendinant šį reglamentą.

5.   Kiekvieno Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo yra atsakingas už šio reglamento įgyvendinimą ir prižiūri, kaip jo organizacija laikosi su Sistema susijusių pareigų.

6.   Kiekvieno Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo, kai tikslinga ir nedarant poveikio jo atsakomybei už šio reglamento įgyvendinimą, gali konkrečias pareigas pagal šį reglamentą deleguoti atitinkamo Sąjungos subjekto vyresniesiems pareigūnams, kaip tai suprantama Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje, arba kitiems lygiaverčio lygmens pareigūnams. Neatsižvelgiant į tokį pareigų delegavimą, aukščiausias valdymo lygmuo gali būti laikomas atsakingu už atitinkamo Sąjungos subjekto padarytus šio reglamento pažeidimus.

7.   Kiekvienas Sąjungos subjektas turi turėti veiksmingus mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad kibernetiniam saugumui būtų išleidžiama tinkama IRT biudžeto lėšų procentinė dalis. Nustatant tą procentinę dalį tinkamai atsižvelgiama į Sistemą.

8.   Kiekvienas Sąjungos subjektas paskiria vietos kibernetinio saugumo pareigūną arba lygiavertę funkciją atliekantį pareigūną, kuris visais kibernetinio saugumo aspektais veikia kaip vienas kontaktinis punktas. Vietos kibernetinio saugumo pareigūnas sudaro palankias sąlygas įgyvendinti šį reglamentą ir aukščiausiam valdymo lygmeniui reguliariai tiesiogiai teikia ataskaitas apie įgyvendinimo padėtį. Nedarant poveikio tam, kad vietos kibernetinio saugumo pareigūnas veikia kaip vienas kontaktinis punktas kiekviename Sąjungos subjekte, Sąjungos subjektas gali CERT-EU deleguoti tam tikras vietos kibernetinio saugumo pareigūno užduotis, susijusias su šio reglamento įgyvendinimu, remdamasis to Sąjungos subjekto ir CERT-EU sudarytu susitarimu dėl paslaugų lygio, arba tas užduotis gali dalytis keli Sąjungos subjektai. Kai tos užduotys deleguojamos CERT-EU, pagal 10 straipsnį įsteigta Tarpinstitucinė kibernetinio saugumo taryba, atsižvelgdama į atitinkamo Sąjungos subjekto žmogiškuosius ir finansinius išteklius, nusprendžia, ar tos paslaugos turi būti teikiamos kaip CERT-EU pagrindinių paslaugų dalis. Kiekvienas Sąjungos subjektas nepagrįstai nedelsdamas praneša CERT-EU apie paskirtą vietos kibernetinio saugumo pareigūną ir apie visus vėlesnius jo pakeitimus.

CERT-EU nuolat parengia ir nuolat atnaujina paskirtų vietos kibernetinio saugumo pareigūnų sąrašą.

9.   Kiekvieno Sąjungos subjekto vyresnieji pareigūnai, kaip tai suprantama Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje, arba lygiaverčio lygmens pareigūnai, taip pat visi atitinkami darbuotojai, kuriems pavesta įgyvendinti kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones ir vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, reguliariai dalyvauja specialiuose mokymuose, kad įgytų pakankamai žinių ir įgūdžių, kurių reikia siekiant suprasti ir įvertinti kibernetinio saugumo riziką ir su ja susijusią valdymo praktiką bei jos poveikį Sąjungos subjekto veiklai.

1.   Kiekvienas Sąjungos subjektas, prižiūrimas jo aukščiausio valdymo lygmens, nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2025 m. rugsėjo 8 d. imasi tinkamų ir proporcingų techninių, operacinių ir organizacinių priemonių, kuriomis valdoma pagal Sistemą nustatyta kibernetinio saugumo rizika ir užkertamas kelias incidentams arba kuo labiau sumažinamas incidentų poveikis. Atsižvelgiant į naujausias technologijas ir, kai taikoma, atitinkamus Europos ir tarptautinius standartus, tomis priemonėmis užtikrinamas tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygis visoje IRT aplinkoje, proporcingas kylančiai kibernetinio saugumo rizikai. Vertinant tų priemonių proporcingumą, tinkamai atsižvelgiama į Sąjungos subjekto patiriamos kibernetinio saugumo rizikos laipsnį, jo dydį ir incidentų tikimybę ir jų sunkumą, įskaitant jų poveikį visuomenei, ekonomikai ir tarpinstitucinį poveikį.

2.   Sąjungos subjektai, įgyvendindami kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones, imasi priemonių bent šiose konkrečiose srityse:

a)	kibernetinio saugumo politikos, įskaitant priemones, būtinas 6 straipsnyje ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems tikslams ir prioritetams pasiekti;

b)	kibernetinio saugumo rizikos analizės ir informacinių sistemų saugumo politikos;

c)	politikos tikslų, susijusių su debesijos kompiuterijos paslaugų naudojimu;

d)	kai tinkama, kibernetinio saugumo audito, kuris gali apimti kibernetinio saugumo rizikos, pažeidžiamumo ir kibernetinių grėsmių vertinimą ir skverbimosi testavimą, kurį reguliariai atlieka patikimas privatus paslaugų teikėjas;

e)	rekomendacijų, pateiktų atlikus d punkte nurodytus kibernetinio saugumo auditus, įgyvendinimo pasitelkiant kibernetinio saugumo priemones ir politikos atnaujinimus;

f)	kibernetinio saugumo organizavimo, įskaitant funkcijų ir pareigų nustatymą;

g)	turto valdymo, įskaitant IRT turto aprašo ir IRT tinklo kartografijos sudarymą;

h)	žmogiškųjų išteklių saugumo ir prieigos kontrolės;

i)	operacijų saugumo;

j)	ryšių saugumo;

k)	sistemos įsigijimo, plėtojimo ir techninės priežiūros, įskaitant pažeidžiamumo valdymo ir atskleidimo politiką;

l)	kai įmanoma, pirminio kodo skaidrumo politikos;

m)	tiekimo grandinės saugumo, įskaitant su saugumu susijusius aspektus, susijusius su kiekvieno Sąjungos subjekto ir jo tiesioginių tiekėjų ar paslaugų teikėjų santykiais;

n)	incidentų valdymo ir bendradarbiavimo su CERT-EU, pvz., saugumo stebėsenos ir registravimo užtikrinimo;

o)	veiklos tęstinumo valdymo, pvz., atsarginių kopijų valdymo ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių, taip pat krizių valdymo; ir

p)	švietimo, įgūdžių, informuotumo didinimo, pratybų ir mokymo programų kibernetinio saugumo srityje skatinimo ir plėtojimo.

Pirmos pastraipos m punkto taikymo tikslais Sąjungos subjektai atsižvelgia į kiekvienam tiesioginiam tiekėjui ir paslaugų teikėjui būdingą pažeidžiamumą ir bendrą savo tiekėjų bei paslaugų teikėjų produktų kokybę ir kibernetinio saugumo praktiką, įskaitant jų saugaus plėtojimo procedūras.

3.   Sąjungos subjektai imasi bent šių konkrečių kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių:

a)	techninių priemonių, kuriomis sudaromos sąlygos nuotoliniam darbui ir jis palaikomas;

b)	konkrečių veiksmų siekiant nulinio pasitikėjimo principų;

c)	naudoja daugiaveiksnio tapatumo nustatymo būdą kaip visose tinklų ir informacinėse sistemose taikomą standartą;

d)	naudoja kriptografiją ir šifravimą, visų pirma ištisinį šifravimą, taip pat saugų skaitmeninį pasirašymą;

e)	kai taikytina, naudoja saugius balso, vaizdo ir teksto ryšius bei saugias avarinių ryšių sistemas Sąjungos subjekte;

f)	iniciatyvių kenkimo programinės įrangos ir šnipinėjimo programų aptikimo ir pašalinimo priemonių;

g)	užtikrina programinės įrangos tiekimo grandinės saugumą, taikydami saugios programinės įrangos kūrimo ir vertinimo kriterijus;

h)	parengia ir patvirtina mokymo programas kibernetinio saugumo srityje, atitinkančias Sąjungos subjekto aukščiausio valdymo lygmeniui ir darbuotojams, kuriems pavesta užtikrinti veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, nustatytus uždavinius ir numatytus gebėjimus;

i)	vykdo reguliarius darbuotojų mokymus kibernetinio saugumo klausimais;

j)	prireikus dalyvauja atliekant dėl Sąjungos subjektų sujungiamumo kylančios rizikos analizę;

k)

sugriežtina viešųjų pirkimų taisykles, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį: i) pašalindami sutartines kliūtis, dėl kurių ribojamas IRT paslaugų teikėjų keitimasis informacija su CERT-EU apie incidentus, pažeidžiamumą ir kibernetines grėsmes; ii) nustatydami sutartinius įsipareigojimus pranešti apie incidentus, pažeidžiamumą ir kibernetines grėsmes ir įdiegti tinkamus reagavimo į incidentus bei jų stebėsenos mechanizmus.

1.   Remdamasi išvadomis, padarytomis atlikus kibernetinio saugumo brandos vertinimą pagal 7 straipsnį, ir atsižvelgdama į Sistemoje nustatytą turtą ir kibernetinio saugumo riziką bei į kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones, kurių imtasi pagal 8 straipsnį, kiekvieno Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2026 m. sausio 8 d. patvirtina kibernetinio saugumo planą. Kibernetinio saugumo planu siekiama padidinti bendrą atitinkamo Sąjungos subjekto kibernetinį saugumą ir taip juo prisidedama prie aukšto bendro kibernetinio saugumo lygio pasiekimo arba padidinimo Sąjungos subjektuose. Į kibernetinio saugumo planą įtraukiamos bent kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonės, kurių imtasi pagal 8 straipsnį. Kibernetinio saugumo planas peržiūrimas kas dvejus metus arba, prireikus – dažniau, po kibernetinio saugumo brandos vertinimų, atliktų pagal 7 straipsnį, arba po kiekvienos esminės Sistemos peržiūros.

2.   Kibernetinio saugumo planas apima Sąjungos subjekto kibernetinės krizės valdymo planą įvykus dideliems incidentams.

3.   Sąjungos subjektas parengtą kibernetinio saugumo planą pateikia pagal 10 straipsnį įsteigtai Tarpinstitucinei kibernetinio saugumo tarybai.

1.   TKST pagal 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnį veiksmingai stebi, kaip įgyvendinamas šis reglamentas ir priimtos gairės, rekomendacijos ir raginimai Sąjungos subjektams imtis veiksmų. TKST gali prašyti Sąjungos subjektų pateikti tam tikslui reikalingą informaciją ar dokumentus. Atitikties užtikrinimo priemonių priėmimo pagal šį straipsnį tikslais, kai atitinkamas Sąjungos subjektas yra tiesiogiai atstovaujamas TKST, tam Sąjungos subjektui balsavimo teisės nesuteikiamos.

2.   Jei TKST nustato, kad Sąjungos subjektas veiksmingai neįgyvendino šio reglamento arba pagal jį priimtų gairių, rekomendacijų ar raginimų imtis veiksmų, ji, nedarydama poveikio atitinkamo Sąjungos subjekto vidaus procedūroms ir suteikusi galimybę atitinkamam Sąjungos subjektui pateikti savo pastabas, gali:

a)	perduoti pagrįstą nuomonę atitinkamam Sąjungos subjektui su nustatytomis spragomis įgyvendinant šį reglamentą;

b)	pasikonsultavusi su CERT-EU, pateikti atitinkamam Sąjungos subjektui gaires, kaip per nustatytą terminą užtikrinti, kad jo sistema, kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonės, kibernetinio saugumo planas ir teikiamos ataskaitos atitiktų šį reglamentą;

c)	teikti perspėjimą, kad per nustatytą terminą būtų pašalinti nustatyti trūkumai, įskaitant rekomendacijas iš dalies pakeisti priemones, kurias atitinkamas Sąjungos subjektas priėmė pagal šį reglamentą;

d)	pateikia pagrįstą pranešimą atitinkamam Sąjungos subjektui, jei pagal c punktą pateiktame perspėjime nustatyti trūkumai per nurodytą laikotarpį nebuvo pakankamai pašalinti;

e)	pateikia: i) rekomendaciją atlikti auditą arba ii) prašymą, kad auditą atliktų trečiosios šalies audito tarnyba;

f)	jei taikytina, informuoti Audito Rūmus, neviršijant jų įgaliojimų, apie įtariamą reikalavimų nesilaikymą;

g)	pateikti rekomendaciją, kad visos valstybės narės ir Sąjungos subjektai laikinai sustabdytų duomenų srautus į atitinkamą Sąjungos subjektą.

Pirmos pastraipos c punkto tikslais perspėjimo auditorija tinkamai apribojama, kai tai būtina atsižvelgiant į kibernetinio saugumo riziką.

Pagal pirmą pastraipą teikiami perspėjimai ir rekomendacijos skiriami atitinkamo Sąjungos subjekto aukščiausiam valdymo lygmeniui.

3.   Jeigu TKST yra patvirtinusi priemones pagal 2 dalies pirmos pastraipos a–g punktus, atitinkamas Sąjungos subjektas pateikia išsamią informaciją apie priemones ir veiksmus, kurių imtasi TKST nustatytiems įtariamiems trūkumams pašalinti. Sąjungos subjektas pateikia tą išsamią informaciją per pagrįstą laikotarpį, dėl kurio turi būti susitarta su TKST.

4.   Jei TKST mano, kad Sąjungos subjektas nuolat pažeidžia šį reglamentą tiesiogiai dėl Sąjungos pareigūno ar kito tarnautojo, įskaitant aukščiausią valdymo lygmenį, veiksmų ar neveikimo, TKST prašo, kad atitinkamas Sąjungos subjektas imtųsi tinkamų veiksmų, be kita ko, prašydamas jo apsvarstyti galimybę imtis drausminio pobūdžio veiksmų, laikantis taisyklių ir procedūrų, nustatytų Tarnybos nuostatuose, kitų taikytinų taisyklių ir procedūrų. Tuo tikslu TKST perduoda reikiamą informaciją atitinkamam Sąjungos subjektui.

5.   Kai Sąjungos subjektas informuoja negalintis laikytis 6 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, tinkamai pagrįstais atvejais, atsižvelgdama į Sąjungos subjekto dydį, TKST gali leisti pratęsti tuos terminus.

1.   CERT-EU misija – prisidėti prie Sąjungos subjektų neįslaptintos IRT aplinkos saugumo, konsultuojant juos kibernetinio saugumo klausimais, padedant jiems užkirsti kelią incidentams, juos atskleisti, valdyti, sušvelninti jų poveikį, į juos reaguoti ir atstatyti po jų veiklą, taip pat veikiant kaip jų keitimosi kibernetinio saugumo informacija ir reagavimo į incidentus koordinavimo centras.

2.   CERT-EU neįslaptintoje IRT infrastruktūroje renka, tvarko, analizuoja informaciją apie kibernetines grėsmes, pažeidžiamumą bei incidentus ir ja dalijasi su Sąjungos subjektais. Ji koordinuoja reagavimą į incidentus tarpinstituciniu ir Sąjungos subjektų lygmeniu, be kita ko, teikdamas specializuotą operatyvinę pagalbą arba koordinuodamas jos teikimą.

3.   Siekdama padėti Sąjungos subjektams, CERT-EU atlieka šias užduotis:

a)	padeda jiems įgyvendinti šį reglamentą ir prisideda prie šio reglamento įgyvendinimo koordinavimo taikydama 14 straipsnio 1 dalyje išvardytas priemones arba teikdama TKST prašomas ad hoc ataskaitas;

b)	siūlo standartines CSIRT paslaugas Sąjungos subjektams teikdama kibernetinio saugumo paslaugų, aprašytų savo paslaugų kataloge, paketą (toliau – pagrindinės paslaugos);

c)	prižiūri kolegų ir partnerių tinklą, padedantį teikti paslaugas, kaip nurodyta 17 ir 18 straipsniuose;

d)	atkreipia TKST dėmesį į visas problemas, susijusias su šio reglamento įgyvendinimu ir gairių, rekomendacijų bei raginimų imtis veiksmų įgyvendinimu;

e)	remdamasi 2 dalyje nurodyta informacija ir glaudžiai bendradarbiaudama su ENISA prisideda prie informuotumo apie kibernetinę padėtį Sąjungoje;

f)	koordinuoja didelių incidentų valdymą;

g)	veikia Sąjungos subjektų vardu kaip koordinatoriaus, paskirto koordinuoto pažeidžiamumų atskleidimo tikslais pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 12 straipsnio 1 dalį, atitikmuo;

h)	Sąjungos subjekto prašymu atlieka aktyvų neintervencinį to Sąjungos subjekto viešai prieinamų tinklų ir informacinių sistemų tikrinimą.

Pirmos pastraipos e punkte nurodyta informacija dalijamasi su TKST, CSIRT tinklu ir Europos Sąjungos žvalgybos ir situacijų centru (EU INTCEN), kai taikytina ir tinkama, laikantis tinkamų konfidencialumo sąlygų.

4.   CERT-EU gali atitinkamai pagal 17 arba 18 straipsnį bendradarbiauti su atitinkamomis kibernetinio saugumo bendruomenėmis Sąjungoje ir jos valstybėse narėse, be kita ko, šiose srityse:

a)	parengties, incidentų koordinavimo, keitimosi informacija ir reagavimo į krizes techniniu lygmeniu su Sąjungos subjektais susijusiais atvejais;

b)	operatyvinio bendradarbiavimo CSIRT tinkle, be kita ko, savitarpio pagalbos klausimais srityje;

c)	žvalgybos informacijos apie kibernetines grėsmes, įskaitant informuotumą apie padėtį, srityje;

d)	bet kurio klausimo, kuriam reikalingos CERT-EU techninės kibernetinio saugumo žinios, srityje.

5.   Savo kompetencijos srityje CERT-EU vykdo struktūrinį bendradarbiavimą su ENISA pajėgumų stiprinimo, operatyvinio bendradarbiavimo ir ilgalaikės strateginės kibernetinių grėsmių analizės srityse pagal Reglamentą (ES) 2019/881. CERT-EU gali bendradarbiauti ir keistis informacija su Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru.

6.   CERT-EU gali teikti šias paslaugas, kurios nėra aprašytos jos paslaugų kataloge (toliau – apmokestinamosios paslaugos):

a)

paslaugas, kuriomis remiamas Sąjungos subjektų IRT aplinkos kibernetinis saugumas, išskyrus 3 dalyje nurodytas paslaugas, teikiamas remiantis susitarimais dėl paslaugų lygio ir atsižvelgiant į turimus išteklius, visų pirma plataus spektro tinklo stebėseną, įskaitant visą parą kasdien vykdomą labai didelių kibernetinių grėsmių stebėseną;

b)	paslaugas, kuriomis remiamos Sąjungos subjektų kibernetinio saugumo operacijos ar projektai, išskyrus tas, kuriomis jie siekia apsaugoti savo IRT aplinką, teikiamas remiantis rašytiniais susitarimais ir gavus išankstinį TKST pritarimą;

c)	gavus prašymą, aktyviai tikrina atitinkamo Sąjungos subjekto tinklų ir informacines sistemas, kad būtų galima nustatyti pažeidžiamumus, galinčius turėti didelį poveikį;

d)	paslaugas, kuriomis remiamas organizacijų, kurios nėra Sąjungos subjektai, bet glaudžiai su jais bendradarbiauja, pavyzdžiui, vykdo pagal Sąjungos teisę pavestas užduotis ar pareigas, IRT aplinkos saugumas, teikiamas remiantis rašytiniais susitarimais ir iš anksto gavus TKST pritarimą.

Kalbant apie pirmos pastraipos d punktą, CERT-EU, gavusi išankstinį TKST pritarimą, išimtiniais atvejais gali sudaryti susitarimus dėl paslaugų lygio su subjektais, kurie nėra Sąjungos subjektai.

7.   CERT-EU rengia kibernetinio saugumo pratybas ir gali jose dalyvauti, arba rekomenduoti dalyvauti vykdomose pratybose, kai tinkama, glaudžiai bendradarbiaudama su ENISA, kad patikrintų Sąjungos subjektų kibernetinio saugumo lygį.

8.   CERT-EU gali teikti pagalbą Sąjungos subjektams dėl incidentų tinklų ir informacinėse sistemose, kuriose tvarkoma ESĮI, jei to aiškiai paprašo atitinkami Sąjungos subjektai pagal savo atitinkamas procedūras. CERT-EU pagalbos teikimas pagal šią dalį nedaro poveikio taikomoms taisyklėms dėl įslaptintos informacijos apsaugos.

9.   CERT-EU informuoja Sąjungos subjektus apie incidentų valdymo procedūras ir procesus.

10.   CERT-EU, užtikrindama aukštą konfidencialumo ir patikimumo lygį, naudodamasi tinkamais bendradarbiavimo mechanizmais ir atskaitomybės ryšiais, teikia aktualią ir anoniminę informaciją apie didelius incidentus ir apie tai, kaip jie buvo valdomi. Ta informacija įtraukiama į 10 straipsnio 14 dalyje nurodytą ataskaitą.

11.   CERT-EU, bendradarbiaudama su EDAPP, padeda atitinkamiems Sąjungos subjektams reaguoti į incidentus, dėl kurių pažeidžiamas asmens duomenų saugumas, nedarant poveikio EDAPP, kaip priežiūros institucijos, kompetencijai ir užduotims pagal Reglamentą (ES) 2018/1725.

12.   CERT-EU gali, jei to aiškiai paprašo Sąjungos subjektų politiniai skyriai, pateikti technines rekomendacijas arba nuomonę atitinkamais politiniais klausimais.

1.   CERT-EU gali bendradarbiauti su 17 straipsnyje nenurodytais analogiškais Sąjungos centrais, kuriems taikomi Sąjungos kibernetinio saugumo reikalavimai, įskaitant pramonės sektorių partnerius, klausimais, susijusiais su priemonėmis ir metodais, pavyzdžiui, specialia metodika, taktika, procedūromis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat su kibernetinėmis grėsmėmis bei pažeidžiamumu. Kad galėtų visapusiškai bendradarbiauti su tokiais centrais CERT-EU kiekvienu atskiru atveju turi gauti išankstinį TKST pritarimą. Kai CERT-EU pradeda bendradarbiauti su tokiais analogiškais centrais, ji informuoja visus 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atitinkamus analogiškus valstybės narės centrus toje valstybėje narėje, kurioje centras yra įsisteigęs. Kai taikytina ir tinkama, toks bendradarbiavimas ir jo sąlygos, be kita ko, dėl kibernetinio saugumo, duomenų apsaugos ir informacijos tvarkymo, nustatomi specialiuose konfidencialumo susitarimuose, pvz., sutartyse ar administraciniuose susitarimuose. Konfidencialumo susitarimams nereikia išankstinio TKST pritarimo, tačiau apie juos informuojamas TKST pirmininkas. Iškilus skubiam ir neišvengiamam poreikiui keistis kibernetinio saugumo informacija Sąjungos subjektų ar kitos šalies interesais, CERT-EU gali tai daryti su subjektu, kurio konkreti kompetencija, pajėgumai ir ekspertinės žinios pagrįstai reikalingi siekiant patenkinti tokį skubų ir neišvengiamą poreikį, net jei CERT-EU su tuo subjektu nėra sudariusi konfidencialumo susitarimo. Tokiais atvejais CERT-EU nedelsdama informuoja TKST pirmininką ir atsiskaito TKST reguliariai teikdama ataskaitas arba rengdama posėdžius.

2.   CERT-EU gali bendradarbiauti su partneriais, pvz., komerciniais subjektais, įskaitant konkretaus pramonės sektoriaus subjektus, tarptautinėmis organizacijomis, ne Europos Sąjungos nacionaliniais subjektais arba atskirais ekspertais, kad surinktų informaciją apie bendro pobūdžio ir konkrečias kibernetines grėsmes, vos neįvykusius incidentus, pažeidžiamumą ir galimas atsakomąsias priemones. Kad galėtų platesniu mastu bendradarbiauti su tokiais partneriais CERT-EU kiekvienu atskiru atveju turi gauti išankstinį TKST pritarimą.

3.   CERT-EU, gavusi incidento paveikto Sąjungos subjekto sutikimą ir su sąlyga, kad su analogišku centru ar partneriu yra sudarytas informacijos neatskleidimo susitarimas arba sutartis, 1 ir 2 dalyse nurodytiems analogiškiems centrams ar partneriams gali teikti su incidentu susijusią informaciją tik tam, kad prisidėtų prie to incidento analizės.

1.   Incidentas laikomas reikšmingu, jeigu:

a)	dėl jo atitinkamas Sąjungos subjektas patyrė arba gali patirti didelių veikimo sutrikimų arba finansinių nuostolių;

b)	jis paveikė arba gali paveikti kitus fizinius ar juridinius asmenis sukeldamas didelę materialinę arba neturtinę žalą.

2.   Sąjungos subjektai CERT-EU pateikia:

a)

nepagrįstai nedelsiant ir bet kuriuo atveju per 24 valandas nuo tada, kai sužinojo apie reikšmingą incidentą, – ankstyvąjį perspėjimą, kuriame, kai taikytina, nurodoma, kad reikšmingą incidentą, kaip įtariama, sukėlė neteisėti ar piktavališki veiksmai arba, kad jis galėtų daryti poveikį keliems subjektams ar tarpvalstybinį poveikį;

b)

nepagrįstai nedelsdami ir bet kuriuo atveju per 72 valandas nuo tada, kai sužinojo apie didelį incidentą, – pranešimą apie incidentą, kuriame, kai taikytina, atnaujinama a punkte nurodyta informacija ir nurodomas didelio incidento, įskaitant jo sunkumą ir poveikį, pradinis vertinimas, taip pat nurodomi užvaldymo rodikliai, jei tokių yra;

c)	CERT-EU prašymu – tarpinę ataskaitą apie atitinkamus atnaujintus duomenis apie padėtį;

d)

ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo b punkte nurodyto pranešimo apie incidentą – galutinę ataskaitą, kurioje pateikiama ši informacija: i) išsamus incidento, įskaitant jo sunkumą ir poveikį, aprašymas; ii) grėsmės arba pagrindinės priežasties, dėl kurios incidentas galėjo būti sukeltas, rūšis; iii) taikomos ir įgyvendinamos poveikio mažinimo priemonės; iv) kai taikytina, tarpvalstybinis ar kelis subjektus apimantis incidento poveikis;

e)	tuo atveju, jei d punkte nurodytos galutinės ataskaitos pateikimo metu incidentas tebevyksta, – to meto pažangos ataskaitą, o galutinę ataskaitą – per vieną mėnesį nuo tada, kai suvaldė incidentą.

3.   Sąjungos subjektas nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju per 24 valandas nuo tada, kai sužinojo apie reikšmingą incidentą, informuoja visus atitinkamus 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus analogiškus valstybės narės centrus toje valstybėje narėje, kurioje yra subjektas, kad įvyko reikšmingas incidentas.

4.   Sąjungos subjektai, inter alia, praneša bet kokią informaciją, kuri gali padėti CERT-EU nustatyti bet kokį poveikį keliems subjektams, poveikį priimančiajai valstybei narei arba tarpvalstybinį reikšmingo incidento poveikį. Nedarant poveikio 12 straipsnio taikymui, vien dėl pranešimo veiksmo negali būti padidinama Sąjungos subjekto atsakomybė.

5.   Kai taikytina, Sąjungos subjektai nepagrįstai nedelsdami informuoja paveiktų tinklų ir informacinių sistemų arba kitų IRT aplinkos komponentų naudotojus, kuriuos reikšmingas incidentas arba didelė kibernetinė grėsmė galėjo paveikti ir kurie, kai tinkama, turi imtis poveikio mažinimo priemonių, apie visas priemones ar teisių gynimo priemones, kurių jie gali imtis reaguodami į tą incidentą arba tą grėsmę. Atitinkamais atvejais Sąjungos subjektai praneša tiems naudotojams apie pačią didelę kibernetinę grėsmę.

6.   Kai reikšmingas incidentas ar didelė kibernetinė grėsmė daro poveikį tinklų ar informacinei sistemai arba Sąjungos subjekto IRT aplinkos komponentui, kuris, kaip žinoma, yra sujungtas su kito Sąjungos subjekto aplinka, CERT-EU paskelbia atitinkamą kibernetinio saugumo įspėjimą.

7.   Sąjungos subjektai CERT-EU prašymu nepagrįstai nedelsdami suteikia CERT-EU skaitmeninę informaciją, sukurtą naudojant elektroninius įtaisus, susijusius su atitinkamais incidentais. CERT-EU gali pateikti išsamesnės informacijos apie tai, kokios rūšies informacijos jai reikia informuotumo apie padėtį ir reagavimo į incidentus tikslais.

8.   CERT-EU kas tris mėnesius TKST, ENISA, ES INTCEN ir CSIRT tinklui pateikia apibendrinamąją ataskaitą, įskaitant nuasmenintus ir apibendrintus duomenis apie reikšmingus incidentus, incidentus, kibernetines grėsmes, vos neįvykusius incidentus ir pažeidžiamumus pagal 20 straipsnį ir reikšmingus incidentus, apie kuriuos pranešta pagal šio straipsnio 2 dalį. Apibendrinamoji ataskaita laikoma indėliu kas dvejus metus rengiant ataskaitą dėl kibernetinio saugumo padėties Sąjungoje, priimamą pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 18 straipsnį.

9.   TKST ne vėliau kaip 2024 m. liepos 8 d. paskelbia gaires arba rekomendacijas, kuriose toliau patikslinami pagal šį straipsnį teikiamų ataskaitų tvarka, forma ir turinys. Rengdama tokias gaires ar rekomendacijas, TKST atsižvelgia į visus pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 23 straipsnio 11 dalį priimtus įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomi informacijos rūšis, formatas ir pranešimų teikimo procedūra. CERT-EU platina atitinkamą techninę informaciją, kad Sąjungos subjektai galėtų aktyviai aptikti incidentus, reaguoti į juos arba imtis rizikos mažinimo priemonių.

10.   Šiame straipsnyje nustatytos pareigos pranešti netaikomos:

a)

ESĮI;

b)	informacijai, kurios tolesnis platinimas uždraustas aiškiai pažymint, išskyrus atvejus, kai ja aiškiai leidžiama dalytis su CERT-EU.