keyboard_tab Cyber Resilience Act 2023/2841 LT

1.   Ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 8 d. pagal 10 straipsnį įsteigta Tarpinstitucinė kibernetinio saugumo taryba, pasikonsultavusi su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (toliau – ENISA) ir gavusi rekomendacijų iš CERT-EU, pateikia gaires Sąjungos subjektams, kuriomis vadovaujantis būtų galima atlikti pradinę kibernetinio saugumo peržiūrą ir nustatyti vidaus kibernetinio saugumo rizikos valdymo, administravimo ir kontrolės sistemą pagal 6 straipsnį, atlikti kibernetinio saugumo brandos vertinimus pagal 7 straipsnį, imtis kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių pagal 8 straipsnį ir priimti kibernetinio saugumo planą pagal 9 straipsnį.

2.   Įgyvendindami 6–9 straipsnius, Sąjungos subjektai atsižvelgia į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas gaires, taip pat į atitinkamas gaires ir rekomendacijas, priimtas pagal 11 ir 14 straipsnius.

1.   Ne vėliau kaip 2025 m. balandžio 8 d.] kiekvienas Sąjungos subjektas, atlikęs pradinę kibernetinio saugumo peržiūrą, pavyzdžiui, auditą, nustato vidaus kibernetinio saugumo rizikos valdymo, administravimo ir kontrolės sistemą (toliau – Sistema). Sistemos sukūrimą prižiūri ir už jį atsako Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo.

2.   Sistema apima visą atitinkamo Sąjungos subjekto neįslaptintą IRT aplinką, įskaitant bet kokias vietoje esančias IRT aplinką, operacinį technologijų tinklą, užsakomąjį turtą ir paslaugas debesijos kompiuterijos aplinkoje arba kurių prieglobą teikia trečiosios šalys, mobiliuosius įrenginius, įmonių tinklus, prie interneto neprijungtus verslo tinklus ir bet kokius su tomis aplinkomis susijusius įrenginius (toliau – IRT aplinka). Sistema grindžiama visus pavojus apimančiu požiūriu.

3.   Sistema užtikrinamas aukštas kibernetinio saugumo lygis. Sistemoje nustatoma tinklų ir informacinių sistemų saugumo vidaus kibernetinio saugumo politika, įskaitant tikslus ir prioritetus, taip pat Sąjungos subjekto darbuotojų, kuriems pavesta užtikrinti, kad šis reglamentas būtų veiksmingai įgyvendinamas, funkcijos ir pareigos. Į Sistemą taip pat įtraukiami įgyvendinimo veiksmingumo vertinimo mechanizmai.

4.   Sistema turėtų būti reguliariai peržiūrima atsižvelgiant į kintančią kibernetinio saugumo riziką ir ne rečiau kaip kas ketverius metus. Kai tinkama ir gavus pagal 10 straipsnį įsteigtos Tarpinstitucinės kibernetinio saugumo tarybos prašymą, Sąjungos subjekto Sistema gali būti atnaujinama remiantis CERT-EU rekomendacijomis dėl nustatytų incidentų ar galimų spragų, pastebėtų įgyvendinant šį reglamentą.

5.   Kiekvieno Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo yra atsakingas už šio reglamento įgyvendinimą ir prižiūri, kaip jo organizacija laikosi su Sistema susijusių pareigų.

6.   Kiekvieno Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo, kai tikslinga ir nedarant poveikio jo atsakomybei už šio reglamento įgyvendinimą, gali konkrečias pareigas pagal šį reglamentą deleguoti atitinkamo Sąjungos subjekto vyresniesiems pareigūnams, kaip tai suprantama Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje, arba kitiems lygiaverčio lygmens pareigūnams. Neatsižvelgiant į tokį pareigų delegavimą, aukščiausias valdymo lygmuo gali būti laikomas atsakingu už atitinkamo Sąjungos subjekto padarytus šio reglamento pažeidimus.

7.   Kiekvienas Sąjungos subjektas turi turėti veiksmingus mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad kibernetiniam saugumui būtų išleidžiama tinkama IRT biudžeto lėšų procentinė dalis. Nustatant tą procentinę dalį tinkamai atsižvelgiama į Sistemą.

8.   Kiekvienas Sąjungos subjektas paskiria vietos kibernetinio saugumo pareigūną arba lygiavertę funkciją atliekantį pareigūną, kuris visais kibernetinio saugumo aspektais veikia kaip vienas kontaktinis punktas. Vietos kibernetinio saugumo pareigūnas sudaro palankias sąlygas įgyvendinti šį reglamentą ir aukščiausiam valdymo lygmeniui reguliariai tiesiogiai teikia ataskaitas apie įgyvendinimo padėtį. Nedarant poveikio tam, kad vietos kibernetinio saugumo pareigūnas veikia kaip vienas kontaktinis punktas kiekviename Sąjungos subjekte, Sąjungos subjektas gali CERT-EU deleguoti tam tikras vietos kibernetinio saugumo pareigūno užduotis, susijusias su šio reglamento įgyvendinimu, remdamasis to Sąjungos subjekto ir CERT-EU sudarytu susitarimu dėl paslaugų lygio, arba tas užduotis gali dalytis keli Sąjungos subjektai. Kai tos užduotys deleguojamos CERT-EU, pagal 10 straipsnį įsteigta Tarpinstitucinė kibernetinio saugumo taryba, atsižvelgdama į atitinkamo Sąjungos subjekto žmogiškuosius ir finansinius išteklius, nusprendžia, ar tos paslaugos turi būti teikiamos kaip CERT-EU pagrindinių paslaugų dalis. Kiekvienas Sąjungos subjektas nepagrįstai nedelsdamas praneša CERT-EU apie paskirtą vietos kibernetinio saugumo pareigūną ir apie visus vėlesnius jo pakeitimus.

CERT-EU nuolat parengia ir nuolat atnaujina paskirtų vietos kibernetinio saugumo pareigūnų sąrašą.

9.   Kiekvieno Sąjungos subjekto vyresnieji pareigūnai, kaip tai suprantama Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje, arba lygiaverčio lygmens pareigūnai, taip pat visi atitinkami darbuotojai, kuriems pavesta įgyvendinti kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones ir vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, reguliariai dalyvauja specialiuose mokymuose, kad įgytų pakankamai žinių ir įgūdžių, kurių reikia siekiant suprasti ir įvertinti kibernetinio saugumo riziką ir su ja susijusią valdymo praktiką bei jos poveikį Sąjungos subjekto veiklai.

1.   Ne vėliau kaip 2025 m. liepos 8 d., o vėliau – bent kas dvejus metus kiekvienas Sąjungos subjektas atlieka kibernetinio saugumo brandos vertinimą, apimantį visus jo IRT aplinkos elementus.

2.   Kai tinkama, kibernetinio saugumo brandos vertinimai atliekami padedant specializuotai trečiajai šaliai.

3.   Panašias struktūras turintys Sąjungos subjektai gali bendradarbiauti atlikdami savo atitinkamų subjektų kibernetinio saugumo brandos vertinimus.

4.   Remiantis pagal 10 straipsnį įsteigtos Tarpinstitucinės kibernetinio saugumo tarybos prašymu ir gavus aiškų atitinkamo Sąjungos subjekto sutikimą, kibernetinio saugumo brandos vertinimo rezultatai gali būti aptarti toje taryboje arba neoficialioje vietos kibernetinio saugumo pareigūnų grupėje, siekiant mokytis iš patirties ir dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais.

1.   Kiekvienas Sąjungos subjektas, prižiūrimas jo aukščiausio valdymo lygmens, nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2025 m. rugsėjo 8 d. imasi tinkamų ir proporcingų techninių, operacinių ir organizacinių priemonių, kuriomis valdoma pagal Sistemą nustatyta kibernetinio saugumo rizika ir užkertamas kelias incidentams arba kuo labiau sumažinamas incidentų poveikis. Atsižvelgiant į naujausias technologijas ir, kai taikoma, atitinkamus Europos ir tarptautinius standartus, tomis priemonėmis užtikrinamas tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygis visoje IRT aplinkoje, proporcingas kylančiai kibernetinio saugumo rizikai. Vertinant tų priemonių proporcingumą, tinkamai atsižvelgiama į Sąjungos subjekto patiriamos kibernetinio saugumo rizikos laipsnį, jo dydį ir incidentų tikimybę ir jų sunkumą, įskaitant jų poveikį visuomenei, ekonomikai ir tarpinstitucinį poveikį.

2.   Sąjungos subjektai, įgyvendindami kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones, imasi priemonių bent šiose konkrečiose srityse:

a)	kibernetinio saugumo politikos, įskaitant priemones, būtinas 6 straipsnyje ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems tikslams ir prioritetams pasiekti;

b)	kibernetinio saugumo rizikos analizės ir informacinių sistemų saugumo politikos;

c)	politikos tikslų, susijusių su debesijos kompiuterijos paslaugų naudojimu;

d)	kai tinkama, kibernetinio saugumo audito, kuris gali apimti kibernetinio saugumo rizikos, pažeidžiamumo ir kibernetinių grėsmių vertinimą ir skverbimosi testavimą, kurį reguliariai atlieka patikimas privatus paslaugų teikėjas;

e)	rekomendacijų, pateiktų atlikus d punkte nurodytus kibernetinio saugumo auditus, įgyvendinimo pasitelkiant kibernetinio saugumo priemones ir politikos atnaujinimus;

f)	kibernetinio saugumo organizavimo, įskaitant funkcijų ir pareigų nustatymą;

g)	turto valdymo, įskaitant IRT turto aprašo ir IRT tinklo kartografijos sudarymą;

h)	žmogiškųjų išteklių saugumo ir prieigos kontrolės;

i)	operacijų saugumo;

j)	ryšių saugumo;

k)	sistemos įsigijimo, plėtojimo ir techninės priežiūros, įskaitant pažeidžiamumo valdymo ir atskleidimo politiką;

l)	kai įmanoma, pirminio kodo skaidrumo politikos;

m)	tiekimo grandinės saugumo, įskaitant su saugumu susijusius aspektus, susijusius su kiekvieno Sąjungos subjekto ir jo tiesioginių tiekėjų ar paslaugų teikėjų santykiais;

n)	incidentų valdymo ir bendradarbiavimo su CERT-EU, pvz., saugumo stebėsenos ir registravimo užtikrinimo;

o)	veiklos tęstinumo valdymo, pvz., atsarginių kopijų valdymo ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių, taip pat krizių valdymo; ir

p)	švietimo, įgūdžių, informuotumo didinimo, pratybų ir mokymo programų kibernetinio saugumo srityje skatinimo ir plėtojimo.

Pirmos pastraipos m punkto taikymo tikslais Sąjungos subjektai atsižvelgia į kiekvienam tiesioginiam tiekėjui ir paslaugų teikėjui būdingą pažeidžiamumą ir bendrą savo tiekėjų bei paslaugų teikėjų produktų kokybę ir kibernetinio saugumo praktiką, įskaitant jų saugaus plėtojimo procedūras.

3.   Sąjungos subjektai imasi bent šių konkrečių kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių:

a)	techninių priemonių, kuriomis sudaromos sąlygos nuotoliniam darbui ir jis palaikomas;

b)	konkrečių veiksmų siekiant nulinio pasitikėjimo principų;

c)	naudoja daugiaveiksnio tapatumo nustatymo būdą kaip visose tinklų ir informacinėse sistemose taikomą standartą;

d)	naudoja kriptografiją ir šifravimą, visų pirma ištisinį šifravimą, taip pat saugų skaitmeninį pasirašymą;

e)	kai taikytina, naudoja saugius balso, vaizdo ir teksto ryšius bei saugias avarinių ryšių sistemas Sąjungos subjekte;

f)	iniciatyvių kenkimo programinės įrangos ir šnipinėjimo programų aptikimo ir pašalinimo priemonių;

g)	užtikrina programinės įrangos tiekimo grandinės saugumą, taikydami saugios programinės įrangos kūrimo ir vertinimo kriterijus;

h)	parengia ir patvirtina mokymo programas kibernetinio saugumo srityje, atitinkančias Sąjungos subjekto aukščiausio valdymo lygmeniui ir darbuotojams, kuriems pavesta užtikrinti veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, nustatytus uždavinius ir numatytus gebėjimus;

i)	vykdo reguliarius darbuotojų mokymus kibernetinio saugumo klausimais;

j)	prireikus dalyvauja atliekant dėl Sąjungos subjektų sujungiamumo kylančios rizikos analizę;

k)

sugriežtina viešųjų pirkimų taisykles, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį: i) pašalindami sutartines kliūtis, dėl kurių ribojamas IRT paslaugų teikėjų keitimasis informacija su CERT-EU apie incidentus, pažeidžiamumą ir kibernetines grėsmes; ii) nustatydami sutartinius įsipareigojimus pranešti apie incidentus, pažeidžiamumą ir kibernetines grėsmes ir įdiegti tinkamus reagavimo į incidentus bei jų stebėsenos mechanizmus.

1.   Įsteigiama Tarpinstitucinė kibernetinio saugumo taryba (toliau – TKST).

2.   TKST pareigos:

a)	stebėti, kaip Sąjungos subjektai įgyvendina šį reglamentą, ir padėti jiems jį įgyvendinti;

b)	prižiūrėti, kaip CERT-EU įgyvendina bendruosius prioritetus ir tikslus, ir nustatyti CERT-EU strateginę kryptį.

3.   TKST sudaro:

a)

po vieną kiekvieno iš šių subjektų skiriamą atstovą: i) Europos Parlamentas; ii) Europos Vadovų Taryba; iii) Europos Sąjungos Taryba; iv) Komisija; v) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas; vi) Europos Centrinis Bankas; vii) Audito Rūmai; viii) Europos išorės veiksmų tarnyba; ix) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas; x) Europos regionų komitetas; xi) Europos investicijų bankas; xii) Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras; xiii) ENISA; xiv) Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP); xv) Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra.

b)	trys atstovai, kuriuos skiria ES agentūrų tinklas savo IRT patariamojo komiteto siūlymu, kad jie atstovautų Sąjungos organų, įstaigų ir agentūrų, kurie valdo savo pačių IRT aplinką, išskyrus nurodytuosius a punkte, interesams.

TKST atstovaujami Sąjungos subjektai siekia, kad tarp paskirtų atstovų būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra.

4.   TKST nariams gali padėti pakaitiniai nariai. Pirmininkas gali kviesti kitus 3 dalyje nurodytų Sąjungos subjektų arba kitų Sąjungos subjektų atstovus dalyvauti TKST posėdžiuose be balsavimo teisės.

5.   CERT-EU vadovas ir atitinkamai pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 14, 15 ir 16 straipsnius įsteigtų Bendradarbiavimo grupės, CSIRT tinklo ir EU-CyCLONe pirmininkai arba jų pakaitiniai nariai gali dalyvauti TKST posėdžiuose kaip stebėtojai. Išimtiniais atvejais TKST, laikydamasi savo vidaus darbo tvarkos taisyklių, gali nuspręsti kitaip.

6.   TKST patvirtina savo vidaus darbo tvarkos taisykles.

7.   Pagal savo vidaus darbo tvarkos taisykles TKST iš savo narių trejų metų laikotarpiui paskiria pirmininką. Pirmininko pakaitinis narys tam pačiam laikotarpiui tampa tikruoju TKST nariu.

8.   TKST renkasi bent tris kartus per metus savo pirmininko iniciatyva, CERT-EU prašymu arba bet kurio iš jos narių prašymu.

9.   Kiekvienas TKST narys turi po vieną balsą. TKST sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip. TKST pirmininkas nebalsuoja, išskyrus atvejus, kai balsai pasiskirsto po lygiai – tokiu atveju pirmininkas gali pasinaudoti lemiamo balso teise.

10.   TKST gali priimti sprendimus taikydama supaprastintą rašytinę procedūrą, inicijuotą pagal jos vidaus darbo tvarkos taisykles. Pagal tą procedūrą laikoma, kad atitinkamas sprendimas yra patvirtintas per pirmininko nustatytą laikotarpį, išskyrus atvejus, kai narys pareiškia prieštaravimų.

11.   Sekretoriato paslaugas TKST teikia Komisija ir sekretoriatas yra atskaitingas TKST pirmininkui.

12.   Sąjungos agentūrų tinklo paskirti atstovai perduoda TKST sprendimus Sąjungos agentūrų tinklo nariams. Bet kuris Sąjungos agentūrų tinklo narys turi teisę pateikti tiems TKST atstovams ar pirmininkui bet kokį klausimą, į kurį, jo nuomone, turėtų būti atkreiptas TKST dėmesys.

13.   TKST gali įsteigti vykdomąjį komitetą, kuris padėtų jam vykdyti savo darbą, ir deleguoti jam kai kurias savo užduotis ir įgaliojimus. TKST nustato vykdomojo komiteto darbo tvarkos taisykles, įskaitant jo užduotis bei įgaliojimus ir jo narių kadencijos trukmę.

14.   TKST ne vėliau kaip 2025 m. sausio 8 d., o vėliau – kasmet teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje išsamiai aprašoma pažanga, padaryta įgyvendinant šį reglamentą, ir, visų pirma, nurodomas CERT-EU bendradarbiavimo su analogiškais valstybės narės centrais kiekvienoje valstybėje narėje mastas. Ataskaita laikoma indėliu kas dvejus metus rengiant pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 18 straipsnį teikiamą ataskaitą dėl kibernetinio saugumo padėties Sąjungoje.

1.   TKST pagal 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnį veiksmingai stebi, kaip įgyvendinamas šis reglamentas ir priimtos gairės, rekomendacijos ir raginimai Sąjungos subjektams imtis veiksmų. TKST gali prašyti Sąjungos subjektų pateikti tam tikslui reikalingą informaciją ar dokumentus. Atitikties užtikrinimo priemonių priėmimo pagal šį straipsnį tikslais, kai atitinkamas Sąjungos subjektas yra tiesiogiai atstovaujamas TKST, tam Sąjungos subjektui balsavimo teisės nesuteikiamos.

2.   Jei TKST nustato, kad Sąjungos subjektas veiksmingai neįgyvendino šio reglamento arba pagal jį priimtų gairių, rekomendacijų ar raginimų imtis veiksmų, ji, nedarydama poveikio atitinkamo Sąjungos subjekto vidaus procedūroms ir suteikusi galimybę atitinkamam Sąjungos subjektui pateikti savo pastabas, gali:

a)	perduoti pagrįstą nuomonę atitinkamam Sąjungos subjektui su nustatytomis spragomis įgyvendinant šį reglamentą;

b)	pasikonsultavusi su CERT-EU, pateikti atitinkamam Sąjungos subjektui gaires, kaip per nustatytą terminą užtikrinti, kad jo sistema, kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonės, kibernetinio saugumo planas ir teikiamos ataskaitos atitiktų šį reglamentą;

c)	teikti perspėjimą, kad per nustatytą terminą būtų pašalinti nustatyti trūkumai, įskaitant rekomendacijas iš dalies pakeisti priemones, kurias atitinkamas Sąjungos subjektas priėmė pagal šį reglamentą;

d)	pateikia pagrįstą pranešimą atitinkamam Sąjungos subjektui, jei pagal c punktą pateiktame perspėjime nustatyti trūkumai per nurodytą laikotarpį nebuvo pakankamai pašalinti;

e)	pateikia: i) rekomendaciją atlikti auditą arba ii) prašymą, kad auditą atliktų trečiosios šalies audito tarnyba;

f)	jei taikytina, informuoti Audito Rūmus, neviršijant jų įgaliojimų, apie įtariamą reikalavimų nesilaikymą;

g)	pateikti rekomendaciją, kad visos valstybės narės ir Sąjungos subjektai laikinai sustabdytų duomenų srautus į atitinkamą Sąjungos subjektą.

Pirmos pastraipos c punkto tikslais perspėjimo auditorija tinkamai apribojama, kai tai būtina atsižvelgiant į kibernetinio saugumo riziką.

Pagal pirmą pastraipą teikiami perspėjimai ir rekomendacijos skiriami atitinkamo Sąjungos subjekto aukščiausiam valdymo lygmeniui.

3.   Jeigu TKST yra patvirtinusi priemones pagal 2 dalies pirmos pastraipos a–g punktus, atitinkamas Sąjungos subjektas pateikia išsamią informaciją apie priemones ir veiksmus, kurių imtasi TKST nustatytiems įtariamiems trūkumams pašalinti. Sąjungos subjektas pateikia tą išsamią informaciją per pagrįstą laikotarpį, dėl kurio turi būti susitarta su TKST.

4.   Jei TKST mano, kad Sąjungos subjektas nuolat pažeidžia šį reglamentą tiesiogiai dėl Sąjungos pareigūno ar kito tarnautojo, įskaitant aukščiausią valdymo lygmenį, veiksmų ar neveikimo, TKST prašo, kad atitinkamas Sąjungos subjektas imtųsi tinkamų veiksmų, be kita ko, prašydamas jo apsvarstyti galimybę imtis drausminio pobūdžio veiksmų, laikantis taisyklių ir procedūrų, nustatytų Tarnybos nuostatuose, kitų taikytinų taisyklių ir procedūrų. Tuo tikslu TKST perduoda reikiamą informaciją atitinkamam Sąjungos subjektui.

5.   Kai Sąjungos subjektas informuoja negalintis laikytis 6 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, tinkamai pagrįstais atvejais, atsižvelgdama į Sąjungos subjekto dydį, TKST gali leisti pratęsti tuos terminus.

1.   CERT-EU misija – prisidėti prie Sąjungos subjektų neįslaptintos IRT aplinkos saugumo, konsultuojant juos kibernetinio saugumo klausimais, padedant jiems užkirsti kelią incidentams, juos atskleisti, valdyti, sušvelninti jų poveikį, į juos reaguoti ir atstatyti po jų veiklą, taip pat veikiant kaip jų keitimosi kibernetinio saugumo informacija ir reagavimo į incidentus koordinavimo centras.

2.   CERT-EU neįslaptintoje IRT infrastruktūroje renka, tvarko, analizuoja informaciją apie kibernetines grėsmes, pažeidžiamumą bei incidentus ir ja dalijasi su Sąjungos subjektais. Ji koordinuoja reagavimą į incidentus tarpinstituciniu ir Sąjungos subjektų lygmeniu, be kita ko, teikdamas specializuotą operatyvinę pagalbą arba koordinuodamas jos teikimą.

3.   Siekdama padėti Sąjungos subjektams, CERT-EU atlieka šias užduotis:

a)	padeda jiems įgyvendinti šį reglamentą ir prisideda prie šio reglamento įgyvendinimo koordinavimo taikydama 14 straipsnio 1 dalyje išvardytas priemones arba teikdama TKST prašomas ad hoc ataskaitas;

b)	siūlo standartines CSIRT paslaugas Sąjungos subjektams teikdama kibernetinio saugumo paslaugų, aprašytų savo paslaugų kataloge, paketą (toliau – pagrindinės paslaugos);

c)	prižiūri kolegų ir partnerių tinklą, padedantį teikti paslaugas, kaip nurodyta 17 ir 18 straipsniuose;

d)	atkreipia TKST dėmesį į visas problemas, susijusias su šio reglamento įgyvendinimu ir gairių, rekomendacijų bei raginimų imtis veiksmų įgyvendinimu;

e)	remdamasi 2 dalyje nurodyta informacija ir glaudžiai bendradarbiaudama su ENISA prisideda prie informuotumo apie kibernetinę padėtį Sąjungoje;

f)	koordinuoja didelių incidentų valdymą;

g)	veikia Sąjungos subjektų vardu kaip koordinatoriaus, paskirto koordinuoto pažeidžiamumų atskleidimo tikslais pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 12 straipsnio 1 dalį, atitikmuo;

h)	Sąjungos subjekto prašymu atlieka aktyvų neintervencinį to Sąjungos subjekto viešai prieinamų tinklų ir informacinių sistemų tikrinimą.

Pirmos pastraipos e punkte nurodyta informacija dalijamasi su TKST, CSIRT tinklu ir Europos Sąjungos žvalgybos ir situacijų centru (EU INTCEN), kai taikytina ir tinkama, laikantis tinkamų konfidencialumo sąlygų.

4.   CERT-EU gali atitinkamai pagal 17 arba 18 straipsnį bendradarbiauti su atitinkamomis kibernetinio saugumo bendruomenėmis Sąjungoje ir jos valstybėse narėse, be kita ko, šiose srityse:

a)	parengties, incidentų koordinavimo, keitimosi informacija ir reagavimo į krizes techniniu lygmeniu su Sąjungos subjektais susijusiais atvejais;

b)	operatyvinio bendradarbiavimo CSIRT tinkle, be kita ko, savitarpio pagalbos klausimais srityje;

c)	žvalgybos informacijos apie kibernetines grėsmes, įskaitant informuotumą apie padėtį, srityje;

d)	bet kurio klausimo, kuriam reikalingos CERT-EU techninės kibernetinio saugumo žinios, srityje.

5.   Savo kompetencijos srityje CERT-EU vykdo struktūrinį bendradarbiavimą su ENISA pajėgumų stiprinimo, operatyvinio bendradarbiavimo ir ilgalaikės strateginės kibernetinių grėsmių analizės srityse pagal Reglamentą (ES) 2019/881. CERT-EU gali bendradarbiauti ir keistis informacija su Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru.

6.   CERT-EU gali teikti šias paslaugas, kurios nėra aprašytos jos paslaugų kataloge (toliau – apmokestinamosios paslaugos):

a)

paslaugas, kuriomis remiamas Sąjungos subjektų IRT aplinkos kibernetinis saugumas, išskyrus 3 dalyje nurodytas paslaugas, teikiamas remiantis susitarimais dėl paslaugų lygio ir atsižvelgiant į turimus išteklius, visų pirma plataus spektro tinklo stebėseną, įskaitant visą parą kasdien vykdomą labai didelių kibernetinių grėsmių stebėseną;

b)	paslaugas, kuriomis remiamos Sąjungos subjektų kibernetinio saugumo operacijos ar projektai, išskyrus tas, kuriomis jie siekia apsaugoti savo IRT aplinką, teikiamas remiantis rašytiniais susitarimais ir gavus išankstinį TKST pritarimą;

c)	gavus prašymą, aktyviai tikrina atitinkamo Sąjungos subjekto tinklų ir informacines sistemas, kad būtų galima nustatyti pažeidžiamumus, galinčius turėti didelį poveikį;

d)	paslaugas, kuriomis remiamas organizacijų, kurios nėra Sąjungos subjektai, bet glaudžiai su jais bendradarbiauja, pavyzdžiui, vykdo pagal Sąjungos teisę pavestas užduotis ar pareigas, IRT aplinkos saugumas, teikiamas remiantis rašytiniais susitarimais ir iš anksto gavus TKST pritarimą.

Kalbant apie pirmos pastraipos d punktą, CERT-EU, gavusi išankstinį TKST pritarimą, išimtiniais atvejais gali sudaryti susitarimus dėl paslaugų lygio su subjektais, kurie nėra Sąjungos subjektai.

7.   CERT-EU rengia kibernetinio saugumo pratybas ir gali jose dalyvauti, arba rekomenduoti dalyvauti vykdomose pratybose, kai tinkama, glaudžiai bendradarbiaudama su ENISA, kad patikrintų Sąjungos subjektų kibernetinio saugumo lygį.

8.   CERT-EU gali teikti pagalbą Sąjungos subjektams dėl incidentų tinklų ir informacinėse sistemose, kuriose tvarkoma ESĮI, jei to aiškiai paprašo atitinkami Sąjungos subjektai pagal savo atitinkamas procedūras. CERT-EU pagalbos teikimas pagal šią dalį nedaro poveikio taikomoms taisyklėms dėl įslaptintos informacijos apsaugos.

9.   CERT-EU informuoja Sąjungos subjektus apie incidentų valdymo procedūras ir procesus.

10.   CERT-EU, užtikrindama aukštą konfidencialumo ir patikimumo lygį, naudodamasi tinkamais bendradarbiavimo mechanizmais ir atskaitomybės ryšiais, teikia aktualią ir anoniminę informaciją apie didelius incidentus ir apie tai, kaip jie buvo valdomi. Ta informacija įtraukiama į 10 straipsnio 14 dalyje nurodytą ataskaitą.

11.   CERT-EU, bendradarbiaudama su EDAPP, padeda atitinkamiems Sąjungos subjektams reaguoti į incidentus, dėl kurių pažeidžiamas asmens duomenų saugumas, nedarant poveikio EDAPP, kaip priežiūros institucijos, kompetencijai ir užduotims pagal Reglamentą (ES) 2018/1725.

12.   CERT-EU gali, jei to aiškiai paprašo Sąjungos subjektų politiniai skyriai, pateikti technines rekomendacijas arba nuomonę atitinkamais politiniais klausimais.

1.   CERT-EU padeda įgyvendinti šį reglamentą, teikdama:

a)	raginimus imtis veiksmų, kuriuose aprašomos skubios saugumo priemonės, kurių Sąjungos subjektai raginami imtis per nustatytą laikotarpį;

b)	pasiūlymus TKST dėl gairių, skirtų visiems Sąjungos subjektams arba jų daliai;

c)	pasiūlymus TKST dėl atskiriems Sąjungos subjektams skirtų rekomendacijų.

Kiek tai susiję su pirmos pastraipos a punktu, atitinkamas Sąjungos subjektas, gavęs raginimą imtis veiksmų, nepagrįstai nedelsdamas informuoja CERT-EU apie tai, kaip buvo taikomos skubios saugumo priemonės.

2.   Gairės ir rekomendacijos gali apimti:

a)

bendras Sąjungos subjektų kibernetinio saugumo brandos vertinimo metodikas ir modelį, įskaitant atitinkamas skales arba PVRR, kuriais remiamasi siekiant nuolat gerinti kibernetinį saugumą Sąjungos subjektuose ir palengvinti kibernetinio saugumo sričių ir priemonių prioritetų nustatymą, atsižvelgiant į subjektų kibernetinio saugumo būklę;

b)	susitarimus dėl kibernetinio saugumo rizikos valdymo ir kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių ir jų tobulinimo sąlygas;

c)	kibernetinio saugumo brandos vertinimo ir kibernetinio saugumo planų susitarimus;

d)	kai tinkama, bendrų technologijų, architektūros, atvirojo kodo ir susijusios geriausios praktikos naudojimą siekiant užtikrinti sąveikumą ir bendrus standartus, įskaitanti suderintą požiūrį į tiekimo grandinių saugumą;

e)	kai tinkama, informaciją, kuria sudaromos palankesnės sąlygos naudotis bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų priemonėmis perkant atitinkamas kibernetinio saugumo paslaugas ir produktus iš trečiųjų šalių tiekėjų;

f)	keitimosi informacija tvarką pagal 20 straipsnį.

1.   Komisija, gavusi dviejų trečdalių TKST narių balsų daugumos pritarimą, skiria CERT-EU vadovą. Su TKST konsultuojamasi visais skyrimo procedūros etapais, visų pirma rengiant pranešimus apie laisvas darbo vietas, nagrinėjant paraiškas ir skiriant atrankos komisijas dėl pareigybės. Atrankos procedūra, įskaitant galutinį kandidatų, iš kurių turi būti paskirtas CERT-EU vadovas, sąrašą, užtikrinama, kad būtų teisingai atstovaujama kiekvienai lyčiai, atsižvelgiant į pateiktas paraiškas.

2.   CERT-EU vadovas yra atsakingas už sklandų CERT-EU veikimą ir eina pareigas savo pareigų kompetencijos srityje vadovaujant TKST. CERT-EU vadovas reguliariai teikia ataskaitas TKST pirmininkui ir jo prašymu teikia TKST ad hoc ataskaitas.

3.   CERT-EU vadovas padeda atsakingam deleguotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (9) 74 straipsnio 9 dalį parengti metinę veiklos ataskaitą, kurioje pateikiama finansinė ir valdymo informacija, įskaitant kontrolės rezultatus, ir reguliariai deleguotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui teikia ataskaitas dėl priemonių, kurių atžvilgiu CERT-EU vadovui buvo perdeleguoti įgaliojimai, įgyvendinimo.

4.   CERT-EU vadovas kasmet parengia savo veiklos administracinių pajamų ir išlaidų finansinį planą, siūlomą metinę darbo programą, siūlomą paslaugų katalogą, skirtą CERT-EU, siūlomus paslaugų katalogo pakeitimus, siūlomus susitarimus dėl paslaugų lygio sąlygų ir siūlomus PVRR, skirtus CERT-EU, kuriuos pagal 11 straipsnį turi patvirtinti TKST. Peržiūrėdamas CERT-EU paslaugų kataloge pateiktą paslaugų sąrašą, CERT-EU vadovas atsižvelgia į CERT-EU skirtus išteklius.

5.   CERT-EU vadovas bent kartą per metus pateikia TKST ir TKST pirmininkui ataskaitas apie CERT-EU veiklą ir veiklos rezultatus ataskaitiniu laikotarpiu, įskaitant ataskaitas dėl biudžeto vykdymo, sudarytų susitarimų dėl paslaugų lygio ir rašytinių susitarimų, bendradarbiavimo su analogiškais centrais ir partneriais ir darbuotojų vykdomų misijų, įskaitant 11 straipsnyje nurodytas ataskaitas. Tose ataskaitose pateikiama kito laikotarpio darbo programa, pajamų ir išlaidų finansinis planavimas, įskaitant personalo srityje, planuojami CERT-EU paslaugų katalogo atnaujinimai ir numatomo tokių atnaujinimų poveikio finansiniams ir žmogiškiesiems ištekliams vertinimas.

1.   CERT-EU integruojama į Komisijos generalinio direktorato administracinę struktūrą, kad galėtų naudotis Komisijos administravimo, finansų valdymo ir apskaitos paramos struktūromis, kartu išlaikant jos, kaip savarankiško tarpinstitucinio paslaugų visiems Sąjungos subjektams teikėjo statusą. Komisija informuoja TKST apie CERT-EU vietą administracinėje struktūroje ir su tuo susijusius pokyčius. Komisija reguliariai ir bet kuriuo atveju prieš sudarant bet kokią daugiametę finansinę programą pagal SESV 312 straipsnį peržiūri su CERT-EU susijusius administracinius susitarimus, kad būtų galima imtis tinkamų veiksmų. Atliekant peržiūrą svarstoma galimybė įsteigti CERT-EU kaip Sąjungos tarnybą.

2.   Taikydamas administracines ir finansines procedūras, CERT-EU vadovas veikia vadovaudamasis Komisijos nurodymais ir prižiūrint TKST.

3.   CERT-EU užduotys ir veikla, įskaitant pagal 13 straipsnio 3, 4, 5 ir 7 dalis ir 14 straipsnio 1 dalį CERT-EU teikiamas paslaugas Sąjungos subjektams, finansuojamas pagal daugiametės finansinės programos išlaidų kategoriją, skirtą Europos viešajam administravimui, finansuojamos pagal atskirą Komisijos biudžeto eilutę. CERT-EU skirti etatai išsamiai nurodomi Komisijos etatų plano išnašoje.

4.   Kiti nei šio straipsnio 3 dalyje nurodyti Sąjungos subjektai pagal tą dalį skiria CERT-EU metinį finansinį įnašą CERT-EU teikiamų paslaugų sąnaudoms padengti. Įnašai nustatomi remiantis TKST pateiktomis gairėmis ir dėl jų kiekvienas Sąjungos subjektas ir CERT-EU susitaria paslaugų lygio susitarimuose. Įnašai sudaro teisingą ir proporcingą visų suteiktų paslaugų sąnaudų dalį. Jos gaunamos pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atskirą biudžeto eilutę kaip vidaus asignuotosios pajamos, kaip numatyta Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 21 straipsnio 3 dalies c punkte.

5.   Su pagal 13 straipsnio 6 dalį teikiamomis paslaugomis susijusios išlaidos susigrąžinamos iš CERT-EU paslaugas gaunančių Sąjungos subjektų. Pajamos priskiriamos išlaidoms padengti skirtoms biudžeto eilutėms.

1.   CERT-EU nepagrįstai nedelsdama bendradarbiauja ir keičiasi informacija su atitinkamais analogiškais valstybės narės centrais, visų pirma CSIRT, paskirtomis arba įsteigtomis pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 10 straipsnį, arba, kai taikytina, su kompetentingomis institucijomis ir bendrais kontaktiniais punktais, paskirtais arba įsteigtais pagal tos direktyvos 8 straipsnį, klausimais, susijusiais su incidentais, kibernetinėmis grėsmėmis, pažeidžiamumais, vos neįvykusiais incidentais, galimomis atsakomosiomis priemonėmis ir geriausia praktika, taip pat visais klausimais, susijusiais su Sąjungos subjektų IRT aplinkos apsaugos gerinimu, be kita ko, pasitelkiant CSIRT tinklą, sukurtą pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 15 straipsnį. CERT-EU padeda Komisijai EU-CyCLONe, įsteigtame pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 16 straipsnį, koordinuoti didelio masto kibernetinio saugumo incidentų ir krizių valdymą.

2.   Kai CERT-EU sužino apie reikšmingą incidentą, vykstantį atitinkamos valstybės narės teritorijoje, ji nedelsdama pagal 1 dalį praneša visiems analogiškiems tos valstybės narės centrams.

3.   Su sąlyga, kad asmens duomenys yra saugomi pagal taikytinus Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktus, CERT-EU nepagrįstai nedelsdama be paveikto Sąjungos subjekto leidimo keičiasi su analogiškais valstybės narės centrais atitinkama su incidentu susijusia informacija, kuri yra svarbi siekiant palengvinti panašių kibernetinių grėsmių ar incidentų nustatymą arba prisidėti prie incidento analizės. CERT-EU keičiasi su incidentu susijusia informacija, kurioje atskleidžiama kibernetinio saugumo incidento taikinio tapatybė, tik vienu iš šių atvejų:

a)	laikomasi Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų, o paveiktas Sąjungos subjektas duoda sutikimą;

b)	paveiktas Sąjungos subjektas neduoda sutikimo, kaip numatyta a punkte, tačiau atskleidus paveikto Sąjungos subjekto tapatybę padidėtų tikimybė, kad kitur bus išvengta incidentų arba jų poveikis bus sumažintas;

c)	paveiktas Sąjungos subjektas jau viešai paskelbė, kad buvo paveiktas.

Sprendimus keistis su incidentu susijusia informacija, atskleidžiančia incidento taikinio tapatybę pagal pirmos pastraipos b punktą, tvirtina CERT-EU vadovas. Prieš priimdama tokį sprendimą CERT-EU raštu susisiekia su paveiktu Sąjungos subjektu ir aiškiai paaiškina, kaip atskleidus jo tapatybę būtų galima išvengti incidentų kitur arba sumažinti jų poveikį. CERT-EU vadovas pateikia paaiškinimą ir aiškiai paprašo Sąjungos subjekto per nustatytą laikotarpį nurodyti, ar jis sutinka. CERT-EU vadovas taip pat informuoja Sąjungos subjektą, kad, atsižvelgdamas į pateiktą paaiškinimą, jis pasilieka teisę atskleisti informaciją net ir negavus sutikimo. Prieš atskleidžiant informaciją, apie tai pranešama paveiktam Sąjungos subjektui.

1.   CERT-EU gali bendradarbiauti su 17 straipsnyje nenurodytais analogiškais Sąjungos centrais, kuriems taikomi Sąjungos kibernetinio saugumo reikalavimai, įskaitant pramonės sektorių partnerius, klausimais, susijusiais su priemonėmis ir metodais, pavyzdžiui, specialia metodika, taktika, procedūromis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat su kibernetinėmis grėsmėmis bei pažeidžiamumu. Kad galėtų visapusiškai bendradarbiauti su tokiais centrais CERT-EU kiekvienu atskiru atveju turi gauti išankstinį TKST pritarimą. Kai CERT-EU pradeda bendradarbiauti su tokiais analogiškais centrais, ji informuoja visus 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atitinkamus analogiškus valstybės narės centrus toje valstybėje narėje, kurioje centras yra įsisteigęs. Kai taikytina ir tinkama, toks bendradarbiavimas ir jo sąlygos, be kita ko, dėl kibernetinio saugumo, duomenų apsaugos ir informacijos tvarkymo, nustatomi specialiuose konfidencialumo susitarimuose, pvz., sutartyse ar administraciniuose susitarimuose. Konfidencialumo susitarimams nereikia išankstinio TKST pritarimo, tačiau apie juos informuojamas TKST pirmininkas. Iškilus skubiam ir neišvengiamam poreikiui keistis kibernetinio saugumo informacija Sąjungos subjektų ar kitos šalies interesais, CERT-EU gali tai daryti su subjektu, kurio konkreti kompetencija, pajėgumai ir ekspertinės žinios pagrįstai reikalingi siekiant patenkinti tokį skubų ir neišvengiamą poreikį, net jei CERT-EU su tuo subjektu nėra sudariusi konfidencialumo susitarimo. Tokiais atvejais CERT-EU nedelsdama informuoja TKST pirmininką ir atsiskaito TKST reguliariai teikdama ataskaitas arba rengdama posėdžius.

2.   CERT-EU gali bendradarbiauti su partneriais, pvz., komerciniais subjektais, įskaitant konkretaus pramonės sektoriaus subjektus, tarptautinėmis organizacijomis, ne Europos Sąjungos nacionaliniais subjektais arba atskirais ekspertais, kad surinktų informaciją apie bendro pobūdžio ir konkrečias kibernetines grėsmes, vos neįvykusius incidentus, pažeidžiamumą ir galimas atsakomąsias priemones. Kad galėtų platesniu mastu bendradarbiauti su tokiais partneriais CERT-EU kiekvienu atskiru atveju turi gauti išankstinį TKST pritarimą.

3.   CERT-EU, gavusi incidento paveikto Sąjungos subjekto sutikimą ir su sąlyga, kad su analogišku centru ar partneriu yra sudarytas informacijos neatskleidimo susitarimas arba sutartis, 1 ir 2 dalyse nurodytiems analogiškiems centrams ar partneriams gali teikti su incidentu susijusią informaciją tik tam, kad prisidėtų prie to incidento analizės.

1.   Sąjungos subjektai ir CERT-EU laikosi pareigos saugoti tarnybinę paslaptį pagal SESV 339 straipsnį arba lygiavertes taikytinas sistemas.

2.   Paraiškoms dėl galimybės visuomenei susipažinti su CERT-EU turimais dokumentais taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 (10), įskaitant tame reglamente nustatytą pareigą konsultuotis su kitais Sąjungos subjektais ir, kai tikslinga, su valstybėmis narėmis, kai prašymas susijęs su jų dokumentais.

3.   Sąjungos subjektai ir CERT-EU duomenis tvarko pagal taikomas taisykles dėl informacijos saugumo.

1.   Sąjungos subjektai gali savanoriškai pranešti CERT-EU apie jiems poveikį darančius incidentus, kibernetines grėsmes, vos neįvykusius incidentus ir pažeidžiamumą, ir teikti CERT-EU informaciją apie juos. Siekiant palengvinti keitimąsi informacija su Sąjungos subjektais, CERT-EU užtikrina, kad būtų galima naudotis veiksmingomis, aukšto lygio atsekamumo, konfidencialumo ir patikimumo komunikacijos priemonėmis. CERT-EU, tvarkydama pranešimus, gali teikti pirmenybę privalomų pranešimų tvarkymui, palyginti su savanoriškais pranešimais. Nedarant poveikio 12 straipsniui, dėl savanoriško pranešimo pranešimą teikiančiam Sąjungos subjektui nenustatoma jokių papildomų pareigų, kurios jam nebūtų taikomos, jei jis nebūtų pateikęs pranešimo.

2.   Kad galėtų vykdyti savo misiją ir užduotis, pavestas pagal 13 straipsnį, CERT-EU gali reikalauti, kad Sąjungos subjektai jai teiktų informaciją iš savo atitinkamų IRT sistemų aprašų, įskaitant informaciją, susijusią su kibernetinėmis grėsmėmis, vos neįvykusiais incidentais, pažeidžiamumais, užvaldymo rodikliais, kibernetinio saugumo įspėjimais ir rekomendacijomis dėl kibernetinio saugumo priemonių konfigūracijos siekiant aptikti incidentus. Sąjungos subjektas, į kurį kreipiamasi, nepagrįstai nedelsdamas perduoda prašomą informaciją ir visus vėlesnius jos atnaujinimus.

3.   CERT-EU gali su Sąjungos subjektais keistis su incidentu susijusia informacija, kurioje atskleidžiama nuo kibernetinio saugumo incidento nukentėjusio Sąjungos subjekto tapatybė su sąlyga, kad nukentėjęs Sąjungos subjektas sutinka. Jei Sąjungos subjektas sutikimo neduoda, jis CERT-EU pateikia tokį sprendimą pagrindžiančias priežastis.

4.   Sąjungos subjektai, gavę prašymą, dalijasi informacija apie kibernetinio saugumo planų įgyvendinimą su Europos Parlamentu ir Taryba.

5.   Gavus prašymą, atitinkamai TKST arba CERT-EU dalijasi gairėmis, rekomendacijomis ir raginimais imtis veiksmų su Europos Parlamentu ir Taryba.

6.   Šiame straipsnyje nustatytos pareigos dalytis netaikomos:

a)

ESĮI;

b)	informacijai, kurios tolesnis platinimas uždraustas aiškiai pažymint, išskyrus atvejus, kai ja aiškiai leidžiama dalytis su CERT-EU.

1.   Incidentas laikomas reikšmingu, jeigu:

a)	dėl jo atitinkamas Sąjungos subjektas patyrė arba gali patirti didelių veikimo sutrikimų arba finansinių nuostolių;

b)	jis paveikė arba gali paveikti kitus fizinius ar juridinius asmenis sukeldamas didelę materialinę arba neturtinę žalą.

2.   Sąjungos subjektai CERT-EU pateikia:

a)

nepagrįstai nedelsiant ir bet kuriuo atveju per 24 valandas nuo tada, kai sužinojo apie reikšmingą incidentą, – ankstyvąjį perspėjimą, kuriame, kai taikytina, nurodoma, kad reikšmingą incidentą, kaip įtariama, sukėlė neteisėti ar piktavališki veiksmai arba, kad jis galėtų daryti poveikį keliems subjektams ar tarpvalstybinį poveikį;

b)

nepagrįstai nedelsdami ir bet kuriuo atveju per 72 valandas nuo tada, kai sužinojo apie didelį incidentą, – pranešimą apie incidentą, kuriame, kai taikytina, atnaujinama a punkte nurodyta informacija ir nurodomas didelio incidento, įskaitant jo sunkumą ir poveikį, pradinis vertinimas, taip pat nurodomi užvaldymo rodikliai, jei tokių yra;

c)	CERT-EU prašymu – tarpinę ataskaitą apie atitinkamus atnaujintus duomenis apie padėtį;

d)

ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo b punkte nurodyto pranešimo apie incidentą – galutinę ataskaitą, kurioje pateikiama ši informacija: i) išsamus incidento, įskaitant jo sunkumą ir poveikį, aprašymas; ii) grėsmės arba pagrindinės priežasties, dėl kurios incidentas galėjo būti sukeltas, rūšis; iii) taikomos ir įgyvendinamos poveikio mažinimo priemonės; iv) kai taikytina, tarpvalstybinis ar kelis subjektus apimantis incidento poveikis;

e)	tuo atveju, jei d punkte nurodytos galutinės ataskaitos pateikimo metu incidentas tebevyksta, – to meto pažangos ataskaitą, o galutinę ataskaitą – per vieną mėnesį nuo tada, kai suvaldė incidentą.

3.   Sąjungos subjektas nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju per 24 valandas nuo tada, kai sužinojo apie reikšmingą incidentą, informuoja visus atitinkamus 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus analogiškus valstybės narės centrus toje valstybėje narėje, kurioje yra subjektas, kad įvyko reikšmingas incidentas.

4.   Sąjungos subjektai, inter alia, praneša bet kokią informaciją, kuri gali padėti CERT-EU nustatyti bet kokį poveikį keliems subjektams, poveikį priimančiajai valstybei narei arba tarpvalstybinį reikšmingo incidento poveikį. Nedarant poveikio 12 straipsnio taikymui, vien dėl pranešimo veiksmo negali būti padidinama Sąjungos subjekto atsakomybė.

5.   Kai taikytina, Sąjungos subjektai nepagrįstai nedelsdami informuoja paveiktų tinklų ir informacinių sistemų arba kitų IRT aplinkos komponentų naudotojus, kuriuos reikšmingas incidentas arba didelė kibernetinė grėsmė galėjo paveikti ir kurie, kai tinkama, turi imtis poveikio mažinimo priemonių, apie visas priemones ar teisių gynimo priemones, kurių jie gali imtis reaguodami į tą incidentą arba tą grėsmę. Atitinkamais atvejais Sąjungos subjektai praneša tiems naudotojams apie pačią didelę kibernetinę grėsmę.

6.   Kai reikšmingas incidentas ar didelė kibernetinė grėsmė daro poveikį tinklų ar informacinei sistemai arba Sąjungos subjekto IRT aplinkos komponentui, kuris, kaip žinoma, yra sujungtas su kito Sąjungos subjekto aplinka, CERT-EU paskelbia atitinkamą kibernetinio saugumo įspėjimą.

7.   Sąjungos subjektai CERT-EU prašymu nepagrįstai nedelsdami suteikia CERT-EU skaitmeninę informaciją, sukurtą naudojant elektroninius įtaisus, susijusius su atitinkamais incidentais. CERT-EU gali pateikti išsamesnės informacijos apie tai, kokios rūšies informacijos jai reikia informuotumo apie padėtį ir reagavimo į incidentus tikslais.

8.   CERT-EU kas tris mėnesius TKST, ENISA, ES INTCEN ir CSIRT tinklui pateikia apibendrinamąją ataskaitą, įskaitant nuasmenintus ir apibendrintus duomenis apie reikšmingus incidentus, incidentus, kibernetines grėsmes, vos neįvykusius incidentus ir pažeidžiamumus pagal 20 straipsnį ir reikšmingus incidentus, apie kuriuos pranešta pagal šio straipsnio 2 dalį. Apibendrinamoji ataskaita laikoma indėliu kas dvejus metus rengiant ataskaitą dėl kibernetinio saugumo padėties Sąjungoje, priimamą pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 18 straipsnį.

9.   TKST ne vėliau kaip 2024 m. liepos 8 d. paskelbia gaires arba rekomendacijas, kuriose toliau patikslinami pagal šį straipsnį teikiamų ataskaitų tvarka, forma ir turinys. Rengdama tokias gaires ar rekomendacijas, TKST atsižvelgia į visus pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 23 straipsnio 11 dalį priimtus įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomi informacijos rūšis, formatas ir pranešimų teikimo procedūra. CERT-EU platina atitinkamą techninę informaciją, kad Sąjungos subjektai galėtų aktyviai aptikti incidentus, reaguoti į juos arba imtis rizikos mažinimo priemonių.

10.   Šiame straipsnyje nustatytos pareigos pranešti netaikomos:

a)

ESĮI;

b)	informacijai, kurios tolesnis platinimas uždraustas aiškiai pažymint, išskyrus atvejus, kai ja aiškiai leidžiama dalytis su CERT-EU.

1.   CERT-EU, veikdama kaip keitimosi kibernetinio saugumo informacija ir reagavimo į incidentus koordinavimo centras, palengvina keitimąsi informacija apie incidentus, kibernetines grėsmes, pažeidžiamumus ir vos neįvykusius incidentus tarp:

a)	Sąjungos subjektų;

b)	17 ir 18 straipsniuose nurodytų analogiškų centrų.

2.   CERT-EU, kai tinkama, glaudžiai bendradarbiaudama su ENISA, palengvina Sąjungos subjektų reagavimo į incidentus koordinavimą, susijusį, be kita ko, su:

a)	indėliu prie nuoseklios išorės komunikacijos;

b)	savitarpio pagalba, pvz., dalijimusi Sąjungos subjektams svarbia informacija arba prireikus teikiant pagalbą tiesiogiai vietoje;

c)	optimaliu veiklos išteklių naudojimu;

d)	koordinavimu su kitais reagavimo į krizes mechanizmais Sąjungos lygmeniu.

3.   CERT-EU, glaudžiai bendradarbiaudama su ENISA, teikia paramą Sąjungos subjektams, susijusią su informuotumu apie incidentų, kibernetinių grėsmių, pažeidžiamumų ir vos neįvykusių incidentų padėtį, taip pat dalijantis atitinkama informacija apie pokyčius kibernetinio saugumo srityje.

4.   TKST, remdamasis CERT-EU pasiūlymu, ne vėliau kaip 2025 m. sausio 8 d. priima gaires arba rekomendacijas dėl reagavimo į incidentus koordinavimo ir bendradarbiavimo reikšmingų incidentų atveju. Kai įtariama, kad incidentas yra baudžiamojo pobūdžio, CERT-EU pataria, kaip nepagrįstai nedelsiant pranešti apie incidentą teisėsaugos institucijoms.

5.   Gavusi konkretų valstybės narės prašymą ir sulaukusi atitinkamų Sąjungos subjektų pritarimo, CERT-EU gali pakviesti ekspertus iš 23 straipsnio 4 dalyje nurodyto sąrašo prisidėti reaguojant į didelį incidentą, kuris daro poveikį toje valstybėje narėje, arba į didelio masto kibernetinio saugumo incidentą pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 15 straipsnio 3 dalies g punktą. TKST, remdamasi CERT-EU pasiūlymu, patvirtina konkrečias taisykles dėl Sąjungos subjektų techninių ekspertų paslaugų prieinamumo ir naudojimosi jomis.

1.   TKST, padedant CERT-EU, ne vėliau kaip 2025 m. sausio 8 d., o vėliau – kasmet, teikia Komisijai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. TKST gali teikti rekomendacijas Komisijai peržiūrėti šį reglamentą.

2.   Komisija ne vėliau kaip 2027 m. sausio 8 d., o vėliau – kas dvejus metus, įvertina šio reglamento įgyvendinimą ir strateginiu bei veiklos lygmenimis įgytą patirtį ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Šios dalies pirmos pastraipos nurodytoje ataskaitoje pateikiama 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta peržiūra dėl galimybės įsteigti CERT-EU kaip Sąjungos tarnybą.

3.   Komisija ne vėliau kaip 2029 m. sausio 8 d. įvertina šio reglamento veikimą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. Komisija taip pat įvertina, ar tikslinga į šio reglamento taikymo sritį įtraukti tinklų ir informacines sistemas, kuriose tvarkoma ESĮI, atsižvelgdama į kitus toms sistemoms taikomus Sąjungos teisėkūros procedūra priimtus aktus. Kai būtina, prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.