Cyber Resilience Act 2023/2841 LT

1. Kiekvienas Sąjungos subjektas, prižiūrimas jo aukščiausio valdymo lygmens, nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2025 m. rugsėjo 8 d. imasi tinkamų ir proporcingų techninių, operacinių ir organizacinių priemonių, kuriomis valdoma pagal Sistemą nustatyta kibernetinio saugumo rizika ir užkertamas kelias incidentams arba kuo labiau sumažinamas incidentų poveikis. Atsižvelgiant į naujausias technologijas ir, kai taikoma, atitinkamus Europos ir tarptautinius standartus, tomis priemonėmis užtikrinamas tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygis visoje IRT aplinkoje, proporcingas kylančiai kibernetinio saugumo rizikai. Vertinant tų priemonių proporcingumą, tinkamai atsižvelgiama į Sąjungos subjekto patiriamos kibernetinio saugumo rizikos laipsnį, jo dydį ir incidentų tikimybę ir jų sunkumą, įskaitant jų poveikį visuomenei, ekonomikai ir tarpinstitucinį poveikį.

2. Sąjungos subjektai, įgyvendindami kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones, imasi priemonių bent šiose konkrečiose srityse:

a)	kibernetinio saugumo politikos, įskaitant priemones, būtinas 6 straipsnyje ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems tikslams ir prioritetams pasiekti;

b)	kibernetinio saugumo rizikos analizės ir informacinių sistemų saugumo politikos;

c)	politikos tikslų, susijusių su debesijos kompiuterijos paslaugų naudojimu;

d)	kai tinkama, kibernetinio saugumo audito, kuris gali apimti kibernetinio saugumo rizikos, pažeidžiamumo ir kibernetinių grėsmių vertinimą ir skverbimosi testavimą, kurį reguliariai atlieka patikimas privatus paslaugų teikėjas;

e)	rekomendacijų, pateiktų atlikus d punkte nurodytus kibernetinio saugumo auditus, įgyvendinimo pasitelkiant kibernetinio saugumo priemones ir politikos atnaujinimus;

f)	kibernetinio saugumo organizavimo, įskaitant funkcijų ir pareigų nustatymą;

g)	turto valdymo, įskaitant IRT turto aprašo ir IRT tinklo kartografijos sudarymą;

h)	žmogiškųjų išteklių saugumo ir prieigos kontrolės;

i)	operacijų saugumo;

j)	ryšių saugumo;

k)	sistemos įsigijimo, plėtojimo ir techninės priežiūros, įskaitant pažeidžiamumo valdymo ir atskleidimo politiką;

l)	kai įmanoma, pirminio kodo skaidrumo politikos;

m)	tiekimo grandinės saugumo, įskaitant su saugumu susijusius aspektus, susijusius su kiekvieno Sąjungos subjekto ir jo tiesioginių tiekėjų ar paslaugų teikėjų santykiais;

n)	incidentų valdymo ir bendradarbiavimo su CERT-EU, pvz., saugumo stebėsenos ir registravimo užtikrinimo;

o)	veiklos tęstinumo valdymo, pvz., atsarginių kopijų valdymo ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių, taip pat krizių valdymo; ir

p)	švietimo, įgūdžių, informuotumo didinimo, pratybų ir mokymo programų kibernetinio saugumo srityje skatinimo ir plėtojimo.

Pirmos pastraipos m punkto taikymo tikslais Sąjungos subjektai atsižvelgia į kiekvienam tiesioginiam tiekėjui ir paslaugų teikėjui būdingą pažeidžiamumą ir bendrą savo tiekėjų bei paslaugų teikėjų produktų kokybę ir kibernetinio saugumo praktiką, įskaitant jų saugaus plėtojimo procedūras.

3. Sąjungos subjektai imasi bent šių konkrečių kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių:

a)	techninių priemonių, kuriomis sudaromos sąlygos nuotoliniam darbui ir jis palaikomas;

b)	konkrečių veiksmų siekiant nulinio pasitikėjimo principų;

c)	naudoja daugiaveiksnio tapatumo nustatymo būdą kaip visose tinklų ir informacinėse sistemose taikomą standartą;

d)	naudoja kriptografiją ir šifravimą, visų pirma ištisinį šifravimą, taip pat saugų skaitmeninį pasirašymą;

e)	kai taikytina, naudoja saugius balso, vaizdo ir teksto ryšius bei saugias avarinių ryšių sistemas Sąjungos subjekte;

f)	iniciatyvių kenkimo programinės įrangos ir šnipinėjimo programų aptikimo ir pašalinimo priemonių;

g)	užtikrina programinės įrangos tiekimo grandinės saugumą, taikydami saugios programinės įrangos kūrimo ir vertinimo kriterijus;

h)	parengia ir patvirtina mokymo programas kibernetinio saugumo srityje, atitinkančias Sąjungos subjekto aukščiausio valdymo lygmeniui ir darbuotojams, kuriems pavesta užtikrinti veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, nustatytus uždavinius ir numatytus gebėjimus;

i)	vykdo reguliarius darbuotojų mokymus kibernetinio saugumo klausimais;

j)	prireikus dalyvauja atliekant dėl Sąjungos subjektų sujungiamumo kylančios rizikos analizę;

sugriežtina viešųjų pirkimų taisykles, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį:

i)	pašalindami sutartines kliūtis, dėl kurių ribojamas IRT paslaugų teikėjų keitimasis informacija su CERT-EU apie incidentus, pažeidžiamumą ir kibernetines grėsmes;

ii)	nustatydami sutartinius įsipareigojimus pranešti apie incidentus, pažeidžiamumą ir kibernetines grėsmes ir įdiegti tinkamus reagavimo į incidentus bei jų stebėsenos mechanizmus.

9 straipsnis

Kibernetinio saugumo planai

1. Remdamasi išvadomis, padarytomis atlikus kibernetinio saugumo brandos vertinimą pagal 7 straipsnį, ir atsižvelgdama į Sistemoje nustatytą turtą ir kibernetinio saugumo riziką bei į kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones, kurių imtasi pagal 8 straipsnį, kiekvieno Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2026 m. sausio 8 d. patvirtina kibernetinio saugumo planą. Kibernetinio saugumo planu siekiama padidinti bendrą atitinkamo Sąjungos subjekto kibernetinį saugumą ir taip juo prisidedama prie aukšto bendro kibernetinio saugumo lygio pasiekimo arba padidinimo Sąjungos subjektuose. Į kibernetinio saugumo planą įtraukiamos bent kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonės, kurių imtasi pagal 8 straipsnį. Kibernetinio saugumo planas peržiūrimas kas dvejus metus arba, prireikus – dažniau, po kibernetinio saugumo brandos vertinimų, atliktų pagal 7 straipsnį, arba po kiekvienos esminės Sistemos peržiūros.

2. Kibernetinio saugumo planas apima Sąjungos subjekto kibernetinės krizės valdymo planą įvykus dideliems incidentams.

3. Sąjungos subjektas parengtą kibernetinio saugumo planą pateikia pagal 10 straipsnį įsteigtai Tarpinstitucinei kibernetinio saugumo tarybai.

III SKYRIUS

TARPINSTITUCINĖ KIBERNETINIO SAUGUMO TARYBA

10 straipsnis

Tarpinstitucinė kibernetinio saugumo taryba

1. Įsteigiama Tarpinstitucinė kibernetinio saugumo taryba (toliau – TKST).

2. TKST pareigos:

a)	stebėti, kaip Sąjungos subjektai įgyvendina šį reglamentą, ir padėti jiems jį įgyvendinti;

b)	prižiūrėti, kaip CERT-EU įgyvendina bendruosius prioritetus ir tikslus, ir nustatyti CERT-EU strateginę kryptį.

3. TKST sudaro:

po vieną kiekvieno iš šių subjektų skiriamą atstovą:

i)	Europos Parlamentas;

ii)	Europos Vadovų Taryba;

iii)	Europos Sąjungos Taryba;

iv)

Komisija;

v)	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;

vi)	Europos Centrinis Bankas;

vii)	Audito Rūmai;

viii)

Europos išorės veiksmų tarnyba;

ix)	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas;

x)	Europos regionų komitetas;

xi)	Europos investicijų bankas;

xii)	Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras;

xiii)

ENISA;

xiv)	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP);

xv)	Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra.

b)	trys atstovai, kuriuos skiria ES agentūrų tinklas savo IRT patariamojo komiteto siūlymu, kad jie atstovautų Sąjungos organų, įstaigų ir agentūrų, kurie valdo savo pačių IRT aplinką, išskyrus nurodytuosius a punkte, interesams.

TKST atstovaujami Sąjungos subjektai siekia, kad tarp paskirtų atstovų būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra.

4. TKST nariams gali padėti pakaitiniai nariai. Pirmininkas gali kviesti kitus 3 dalyje nurodytų Sąjungos subjektų arba kitų Sąjungos subjektų atstovus dalyvauti TKST posėdžiuose be balsavimo teisės.

5. CERT-EU vadovas ir atitinkamai pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 14, 15 ir 16 straipsnius įsteigtų Bendradarbiavimo grupės, CSIRT tinklo ir EU-CyCLONe pirmininkai arba jų pakaitiniai nariai gali dalyvauti TKST posėdžiuose kaip stebėtojai. Išimtiniais atvejais TKST, laikydamasi savo vidaus darbo tvarkos taisyklių, gali nuspręsti kitaip.

6. TKST patvirtina savo vidaus darbo tvarkos taisykles.

7. Pagal savo vidaus darbo tvarkos taisykles TKST iš savo narių trejų metų laikotarpiui paskiria pirmininką. Pirmininko pakaitinis narys tam pačiam laikotarpiui tampa tikruoju TKST nariu.

8. TKST renkasi bent tris kartus per metus savo pirmininko iniciatyva, CERT-EU prašymu arba bet kurio iš jos narių prašymu.

9. Kiekvienas TKST narys turi po vieną balsą. TKST sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip. TKST pirmininkas nebalsuoja, išskyrus atvejus, kai balsai pasiskirsto po lygiai – tokiu atveju pirmininkas gali pasinaudoti lemiamo balso teise.

10. TKST gali priimti sprendimus taikydama supaprastintą rašytinę procedūrą, inicijuotą pagal jos vidaus darbo tvarkos taisykles. Pagal tą procedūrą laikoma, kad atitinkamas sprendimas yra patvirtintas per pirmininko nustatytą laikotarpį, išskyrus atvejus, kai narys pareiškia prieštaravimų.

11. Sekretoriato paslaugas TKST teikia Komisija ir sekretoriatas yra atskaitingas TKST pirmininkui.

12. Sąjungos agentūrų tinklo paskirti atstovai perduoda TKST sprendimus Sąjungos agentūrų tinklo nariams. Bet kuris Sąjungos agentūrų tinklo narys turi teisę pateikti tiems TKST atstovams ar pirmininkui bet kokį klausimą, į kurį, jo nuomone, turėtų būti atkreiptas TKST dėmesys.

13. TKST gali įsteigti vykdomąjį komitetą, kuris padėtų jam vykdyti savo darbą, ir deleguoti jam kai kurias savo užduotis ir įgaliojimus. TKST nustato vykdomojo komiteto darbo tvarkos taisykles, įskaitant jo užduotis bei įgaliojimus ir jo narių kadencijos trukmę.

14. TKST ne vėliau kaip 2025 m. sausio 8 d., o vėliau – kasmet teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje išsamiai aprašoma pažanga, padaryta įgyvendinant šį reglamentą, ir, visų pirma, nurodomas CERT-EU bendradarbiavimo su analogiškais valstybės narės centrais kiekvienoje valstybėje narėje mastas. Ataskaita laikoma indėliu kas dvejus metus rengiant pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 18 straipsnį teikiamą ataskaitą dėl kibernetinio saugumo padėties Sąjungoje.

11 straipsnis

TKST užduotys

Vykdydama savo pareigas TKST visų pirma:

a)	teikia rekomendacijas CERT-EU vadovui;

b)	veiksmingai stebi ir prižiūri, kaip įgyvendinamas šis reglamentas, ir padeda Sąjungos subjektams stiprinti savo kibernetinį saugumą, be kita ko, kai tinkama, prašydama iš Sąjungos subjektų ir CERT-EU ad hoc ataskaitų;

c)	po strateginių diskusijų priima daugiametę strategiją dėl kibernetinio saugumo lygio didinimo Sąjungos subjektuose ir reguliariai, ir bet kuriuo atveju kas penkerius metus, tą strategiją įvertina ir, prireikus, iš dalies pakeičia;

nustato Sąjungos subjektų savanoriškų tarpusavio vertinimų atlikimo metodiką ir organizacinius aspektus, siekiant mokytis iš bendros patirties, stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, pasiekti aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį, taip pat stiprinti Sąjungos subjektų kibernetinio saugumo pajėgumus, užtikrinant, kad tokius tarpusavio vertinimus atliktų kito Sąjungos subjekto nei vertinamas Sąjungos subjektas paskirti kibernetinio saugumo ekspertai ir kad metodika būtų grindžiama Direktyvos (ES) 2022/2555 19 straipsniu ir, kai tinkama, būtų pritaikyta Sąjungos subjektams;

e)	CERT-EU vadovo siūlymu tvirtina CERT-EU metinę darbo programą ir stebi, kaip ji įgyvendinama;

f)	CERT-EU vadovo siūlymu tvirtina CERT-EU paslaugų katalogą ir visus jo atnaujinimus;

g)	CERT-EU vadovo siūlymu tvirtina metinį finansinį CERT-EU veiklos pajamų ir išlaidų, įskaitant personalą, planavimą;

h)	CERT-EU vadovo siūlymu tvirtina susitarimus dėl paslaugų lygio susitarimų;

i)	nagrinėja ir tvirtina CERT-EU vadovo parengtą metinę ataskaitą, kurioje aptariama CERT-EU veikla ir lėšų valdymas;

j)	tvirtina CERT-EU pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (toliau - PVRR), kurie nustatomi remiantis CERT-EU vadovo siūlymu, ir stebi jų įgyvendinimą;

k)	tvirtina CERT-EU ir kitų subjektų bendradarbiavimo susitarimus, susitarimus dėl paslaugų lygio arba sutartis pagal 18 straipsnį;

l)	priima gaires ir rekomendacijas, remdamasi CERT-EU siūlymu pagal 14 straipsnį, ir nurodo CERT-EU paskelbti, atsiimti arba pakeisti pasiūlymą dėl gairių ar rekomendacijų arba raginimą imtis veiksmų;

m)	įsteigia konkrečias užduotis turinčias technines patariamąsias grupes, siekiant prisidėti prie TKST darbo, tvirtina jų įgaliojimus ir skiria atitinkamus jų pirmininkus;

n)	gauna ir vertina Sąjungos subjektų pagal šį reglamentą pateiktus dokumentus ir ataskaitas, pvz., kibernetinio saugumo brandos vertinimus;

o)	sudaro palankesnes sąlygas įsteigti neformalią Sąjungos subjektų vietos kibernetinio saugumo pareigūnų grupę, kuriai padėtų ENISA ir kurios tikslas – keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir informacija, susijusiais su šio reglamento įgyvendinimu;

p)	atsižvelgdama į CERT-EU pateiktą informaciją apie nustatytą kibernetinio saugumo riziką ir įgytą patirtį, stebi Sąjungos subjektų IRT aplinkų sujungimo susitarimų tinkamumą ir pataria dėl galimų patobulinimų;

parengia kibernetinių krizių valdymo planą, kuriuo siekiama operaciniu lygmeniu remti koordinuotą didelių incidentų, darančių poveikį Sąjungos subjektams, valdymą ir prisidėti prie reguliaraus keitimosi atitinkama informacija, visų pirma susijusia su didelių incidentų poveikiu, sunkumu ir galimais jų poveikio mažinimo būdais;

r)	koordinuoja atskirų Sąjungos subjektų kibernetinių krizių valdymo planų, nurodytų 9 straipsnio 2 dalyje, priėmimą;

atsižvelgdama į Sąjungos lygmeniu koordinuojamų ypatingos svarbos tiekimo grandinių saugumo rizikos vertinimų, nurodytų Direktyvos (ES) 2022/2555 22 straipsnyje, rezultatus, priima rekomendacijas, susijusias su 8 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos m punkte minimu tiekimo grandinės saugumu, siekdama padėti Sąjungos subjektams priimti veiksmingas ir proporcingas kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones.

16 straipsnis

Finansiniai ir personalo klausimai

1. CERT-EU integruojama į Komisijos generalinio direktorato administracinę struktūrą, kad galėtų naudotis Komisijos administravimo, finansų valdymo ir apskaitos paramos struktūromis, kartu išlaikant jos, kaip savarankiško tarpinstitucinio paslaugų visiems Sąjungos subjektams teikėjo statusą. Komisija informuoja TKST apie CERT-EU vietą administracinėje struktūroje ir su tuo susijusius pokyčius. Komisija reguliariai ir bet kuriuo atveju prieš sudarant bet kokią daugiametę finansinę programą pagal SESV 312 straipsnį peržiūri su CERT-EU susijusius administracinius susitarimus, kad būtų galima imtis tinkamų veiksmų. Atliekant peržiūrą svarstoma galimybė įsteigti CERT-EU kaip Sąjungos tarnybą.

2. Taikydamas administracines ir finansines procedūras, CERT-EU vadovas veikia vadovaudamasis Komisijos nurodymais ir prižiūrint TKST.

3. CERT-EU užduotys ir veikla, įskaitant pagal 13 straipsnio 3, 4, 5 ir 7 dalis ir 14 straipsnio 1 dalį CERT-EU teikiamas paslaugas Sąjungos subjektams, finansuojamas pagal daugiametės finansinės programos išlaidų kategoriją, skirtą Europos viešajam administravimui, finansuojamos pagal atskirą Komisijos biudžeto eilutę. CERT-EU skirti etatai išsamiai nurodomi Komisijos etatų plano išnašoje.

4. Kiti nei šio straipsnio 3 dalyje nurodyti Sąjungos subjektai pagal tą dalį skiria CERT-EU metinį finansinį įnašą CERT-EU teikiamų paslaugų sąnaudoms padengti. Įnašai nustatomi remiantis TKST pateiktomis gairėmis ir dėl jų kiekvienas Sąjungos subjektas ir CERT-EU susitaria paslaugų lygio susitarimuose. Įnašai sudaro teisingą ir proporcingą visų suteiktų paslaugų sąnaudų dalį. Jos gaunamos pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atskirą biudžeto eilutę kaip vidaus asignuotosios pajamos, kaip numatyta Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 21 straipsnio 3 dalies c punkte.

5. Su pagal 13 straipsnio 6 dalį teikiamomis paslaugomis susijusios išlaidos susigrąžinamos iš CERT-EU paslaugas gaunančių Sąjungos subjektų. Pajamos priskiriamos išlaidoms padengti skirtoms biudžeto eilutėms.

18 straipsnis

CERT-EU bendradarbiavimas su kitais analogiškais centrais

1. CERT-EU gali bendradarbiauti su 17 straipsnyje nenurodytais analogiškais Sąjungos centrais, kuriems taikomi Sąjungos kibernetinio saugumo reikalavimai, įskaitant pramonės sektorių partnerius, klausimais, susijusiais su priemonėmis ir metodais, pavyzdžiui, specialia metodika, taktika, procedūromis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat su kibernetinėmis grėsmėmis bei pažeidžiamumu. Kad galėtų visapusiškai bendradarbiauti su tokiais centrais CERT-EU kiekvienu atskiru atveju turi gauti išankstinį TKST pritarimą. Kai CERT-EU pradeda bendradarbiauti su tokiais analogiškais centrais, ji informuoja visus 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atitinkamus analogiškus valstybės narės centrus toje valstybėje narėje, kurioje centras yra įsisteigęs. Kai taikytina ir tinkama, toks bendradarbiavimas ir jo sąlygos, be kita ko, dėl kibernetinio saugumo, duomenų apsaugos ir informacijos tvarkymo, nustatomi specialiuose konfidencialumo susitarimuose, pvz., sutartyse ar administraciniuose susitarimuose. Konfidencialumo susitarimams nereikia išankstinio TKST pritarimo, tačiau apie juos informuojamas TKST pirmininkas. Iškilus skubiam ir neišvengiamam poreikiui keistis kibernetinio saugumo informacija Sąjungos subjektų ar kitos šalies interesais, CERT-EU gali tai daryti su subjektu, kurio konkreti kompetencija, pajėgumai ir ekspertinės žinios pagrįstai reikalingi siekiant patenkinti tokį skubų ir neišvengiamą poreikį, net jei CERT-EU su tuo subjektu nėra sudariusi konfidencialumo susitarimo. Tokiais atvejais CERT-EU nedelsdama informuoja TKST pirmininką ir atsiskaito TKST reguliariai teikdama ataskaitas arba rengdama posėdžius.

2. CERT-EU gali bendradarbiauti su partneriais, pvz., komerciniais subjektais, įskaitant konkretaus pramonės sektoriaus subjektus, tarptautinėmis organizacijomis, ne Europos Sąjungos nacionaliniais subjektais arba atskirais ekspertais, kad surinktų informaciją apie bendro pobūdžio ir konkrečias kibernetines grėsmes, vos neįvykusius incidentus, pažeidžiamumą ir galimas atsakomąsias priemones. Kad galėtų platesniu mastu bendradarbiauti su tokiais partneriais CERT-EU kiekvienu atskiru atveju turi gauti išankstinį TKST pritarimą.

3. CERT-EU, gavusi incidento paveikto Sąjungos subjekto sutikimą ir su sąlyga, kad su analogišku centru ar partneriu yra sudarytas informacijos neatskleidimo susitarimas arba sutartis, 1 ir 2 dalyse nurodytiems analogiškiems centrams ar partneriams gali teikti su incidentu susijusią informaciją tik tam, kad prisidėtų prie to incidento analizės.

V SKYRIUS

PAREIGOS BENDRADARBIAUTI IR PRANEŠTI

20 straipsnis

Dalijimosi kibernetinio saugumo informacija susitarimai

1. Sąjungos subjektai gali savanoriškai pranešti CERT-EU apie jiems poveikį darančius incidentus, kibernetines grėsmes, vos neįvykusius incidentus ir pažeidžiamumą, ir teikti CERT-EU informaciją apie juos. Siekiant palengvinti keitimąsi informacija su Sąjungos subjektais, CERT-EU užtikrina, kad būtų galima naudotis veiksmingomis, aukšto lygio atsekamumo, konfidencialumo ir patikimumo komunikacijos priemonėmis. CERT-EU, tvarkydama pranešimus, gali teikti pirmenybę privalomų pranešimų tvarkymui, palyginti su savanoriškais pranešimais. Nedarant poveikio 12 straipsniui, dėl savanoriško pranešimo pranešimą teikiančiam Sąjungos subjektui nenustatoma jokių papildomų pareigų, kurios jam nebūtų taikomos, jei jis nebūtų pateikęs pranešimo.

2. Kad galėtų vykdyti savo misiją ir užduotis, pavestas pagal 13 straipsnį, CERT-EU gali reikalauti, kad Sąjungos subjektai jai teiktų informaciją iš savo atitinkamų IRT sistemų aprašų, įskaitant informaciją, susijusią su kibernetinėmis grėsmėmis, vos neįvykusiais incidentais, pažeidžiamumais, užvaldymo rodikliais, kibernetinio saugumo įspėjimais ir rekomendacijomis dėl kibernetinio saugumo priemonių konfigūracijos siekiant aptikti incidentus. Sąjungos subjektas, į kurį kreipiamasi, nepagrįstai nedelsdamas perduoda prašomą informaciją ir visus vėlesnius jos atnaujinimus.

3. CERT-EU gali su Sąjungos subjektais keistis su incidentu susijusia informacija, kurioje atskleidžiama nuo kibernetinio saugumo incidento nukentėjusio Sąjungos subjekto tapatybė su sąlyga, kad nukentėjęs Sąjungos subjektas sutinka. Jei Sąjungos subjektas sutikimo neduoda, jis CERT-EU pateikia tokį sprendimą pagrindžiančias priežastis.

4. Sąjungos subjektai, gavę prašymą, dalijasi informacija apie kibernetinio saugumo planų įgyvendinimą su Europos Parlamentu ir Taryba.

5. Gavus prašymą, atitinkamai TKST arba CERT-EU dalijasi gairėmis, rekomendacijomis ir raginimais imtis veiksmų su Europos Parlamentu ir Taryba.

6. Šiame straipsnyje nustatytos pareigos dalytis netaikomos:

ESĮI;

b)	informacijai, kurios tolesnis platinimas uždraustas aiškiai pažymint, išskyrus atvejus, kai ja aiškiai leidžiama dalytis su CERT-EU.

21 straipsnis

Pareigos pranešti

1. Incidentas laikomas reikšmingu, jeigu:

a)	dėl jo atitinkamas Sąjungos subjektas patyrė arba gali patirti didelių veikimo sutrikimų arba finansinių nuostolių;

b)	jis paveikė arba gali paveikti kitus fizinius ar juridinius asmenis sukeldamas didelę materialinę arba neturtinę žalą.

2. Sąjungos subjektai CERT-EU pateikia:

nepagrįstai nedelsiant ir bet kuriuo atveju per 24 valandas nuo tada, kai sužinojo apie reikšmingą incidentą, – ankstyvąjį perspėjimą, kuriame, kai taikytina, nurodoma, kad reikšmingą incidentą, kaip įtariama, sukėlė neteisėti ar piktavališki veiksmai arba, kad jis galėtų daryti poveikį keliems subjektams ar tarpvalstybinį poveikį;

nepagrįstai nedelsdami ir bet kuriuo atveju per 72 valandas nuo tada, kai sužinojo apie didelį incidentą, – pranešimą apie incidentą, kuriame, kai taikytina, atnaujinama a punkte nurodyta informacija ir nurodomas didelio incidento, įskaitant jo sunkumą ir poveikį, pradinis vertinimas, taip pat nurodomi užvaldymo rodikliai, jei tokių yra;

c)	CERT-EU prašymu – tarpinę ataskaitą apie atitinkamus atnaujintus duomenis apie padėtį;

ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo b punkte nurodyto pranešimo apie incidentą – galutinę ataskaitą, kurioje pateikiama ši informacija:

i)	išsamus incidento, įskaitant jo sunkumą ir poveikį, aprašymas;

ii)	grėsmės arba pagrindinės priežasties, dėl kurios incidentas galėjo būti sukeltas, rūšis;

iii)	taikomos ir įgyvendinamos poveikio mažinimo priemonės;

iv)	kai taikytina, tarpvalstybinis ar kelis subjektus apimantis incidento poveikis;

e)	tuo atveju, jei d punkte nurodytos galutinės ataskaitos pateikimo metu incidentas tebevyksta, – to meto pažangos ataskaitą, o galutinę ataskaitą – per vieną mėnesį nuo tada, kai suvaldė incidentą.

3. Sąjungos subjektas nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju per 24 valandas nuo tada, kai sužinojo apie reikšmingą incidentą, informuoja visus atitinkamus 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus analogiškus valstybės narės centrus toje valstybėje narėje, kurioje yra subjektas, kad įvyko reikšmingas incidentas.

4. Sąjungos subjektai, inter alia, praneša bet kokią informaciją, kuri gali padėti CERT-EU nustatyti bet kokį poveikį keliems subjektams, poveikį priimančiajai valstybei narei arba tarpvalstybinį reikšmingo incidento poveikį. Nedarant poveikio 12 straipsnio taikymui, vien dėl pranešimo veiksmo negali būti padidinama Sąjungos subjekto atsakomybė.

5. Kai taikytina, Sąjungos subjektai nepagrįstai nedelsdami informuoja paveiktų tinklų ir informacinių sistemų arba kitų IRT aplinkos komponentų naudotojus, kuriuos reikšmingas incidentas arba didelė kibernetinė grėsmė galėjo paveikti ir kurie, kai tinkama, turi imtis poveikio mažinimo priemonių, apie visas priemones ar teisių gynimo priemones, kurių jie gali imtis reaguodami į tą incidentą arba tą grėsmę. Atitinkamais atvejais Sąjungos subjektai praneša tiems naudotojams apie pačią didelę kibernetinę grėsmę.

6. Kai reikšmingas incidentas ar didelė kibernetinė grėsmė daro poveikį tinklų ar informacinei sistemai arba Sąjungos subjekto IRT aplinkos komponentui, kuris, kaip žinoma, yra sujungtas su kito Sąjungos subjekto aplinka, CERT-EU paskelbia atitinkamą kibernetinio saugumo įspėjimą.

7. Sąjungos subjektai CERT-EU prašymu nepagrįstai nedelsdami suteikia CERT-EU skaitmeninę informaciją, sukurtą naudojant elektroninius įtaisus, susijusius su atitinkamais incidentais. CERT-EU gali pateikti išsamesnės informacijos apie tai, kokios rūšies informacijos jai reikia informuotumo apie padėtį ir reagavimo į incidentus tikslais.

8. CERT-EU kas tris mėnesius TKST, ENISA, ES INTCEN ir CSIRT tinklui pateikia apibendrinamąją ataskaitą, įskaitant nuasmenintus ir apibendrintus duomenis apie reikšmingus incidentus, incidentus, kibernetines grėsmes, vos neįvykusius incidentus ir pažeidžiamumus pagal 20 straipsnį ir reikšmingus incidentus, apie kuriuos pranešta pagal šio straipsnio 2 dalį. Apibendrinamoji ataskaita laikoma indėliu kas dvejus metus rengiant ataskaitą dėl kibernetinio saugumo padėties Sąjungoje, priimamą pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 18 straipsnį.

9. TKST ne vėliau kaip 2024 m. liepos 8 d. paskelbia gaires arba rekomendacijas, kuriose toliau patikslinami pagal šį straipsnį teikiamų ataskaitų tvarka, forma ir turinys. Rengdama tokias gaires ar rekomendacijas, TKST atsižvelgia į visus pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 23 straipsnio 11 dalį priimtus įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomi informacijos rūšis, formatas ir pranešimų teikimo procedūra. CERT-EU platina atitinkamą techninę informaciją, kad Sąjungos subjektai galėtų aktyviai aptikti incidentus, reaguoti į juos arba imtis rizikos mažinimo priemonių.

10. Šiame straipsnyje nustatytos pareigos pranešti netaikomos:

ESĮI;

b)	informacijai, kurios tolesnis platinimas uždraustas aiškiai pažymint, išskyrus atvejus, kai ja aiškiai leidžiama dalytis su CERT-EU.

22 straipsnis

Reagavimo į incidentus koordinavimas ir bendradarbiavimas

1. CERT-EU, veikdama kaip keitimosi kibernetinio saugumo informacija ir reagavimo į incidentus koordinavimo centras, palengvina keitimąsi informacija apie incidentus, kibernetines grėsmes, pažeidžiamumus ir vos neįvykusius incidentus tarp:

a)	Sąjungos subjektų;

b)	17 ir 18 straipsniuose nurodytų analogiškų centrų.

2. CERT-EU, kai tinkama, glaudžiai bendradarbiaudama su ENISA, palengvina Sąjungos subjektų reagavimo į incidentus koordinavimą, susijusį, be kita ko, su:

a)	indėliu prie nuoseklios išorės komunikacijos;

b)	savitarpio pagalba, pvz., dalijimusi Sąjungos subjektams svarbia informacija arba prireikus teikiant pagalbą tiesiogiai vietoje;

c)	optimaliu veiklos išteklių naudojimu;

d)	koordinavimu su kitais reagavimo į krizes mechanizmais Sąjungos lygmeniu.

3. CERT-EU, glaudžiai bendradarbiaudama su ENISA, teikia paramą Sąjungos subjektams, susijusią su informuotumu apie incidentų, kibernetinių grėsmių, pažeidžiamumų ir vos neįvykusių incidentų padėtį, taip pat dalijantis atitinkama informacija apie pokyčius kibernetinio saugumo srityje.

4. TKST, remdamasis CERT-EU pasiūlymu, ne vėliau kaip 2025 m. sausio 8 d. priima gaires arba rekomendacijas dėl reagavimo į incidentus koordinavimo ir bendradarbiavimo reikšmingų incidentų atveju. Kai įtariama, kad incidentas yra baudžiamojo pobūdžio, CERT-EU pataria, kaip nepagrįstai nedelsiant pranešti apie incidentą teisėsaugos institucijoms.

5. Gavusi konkretų valstybės narės prašymą ir sulaukusi atitinkamų Sąjungos subjektų pritarimo, CERT-EU gali pakviesti ekspertus iš 23 straipsnio 4 dalyje nurodyto sąrašo prisidėti reaguojant į didelį incidentą, kuris daro poveikį toje valstybėje narėje, arba į didelio masto kibernetinio saugumo incidentą pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 15 straipsnio 3 dalies g punktą. TKST, remdamasi CERT-EU pasiūlymu, patvirtina konkrečias taisykles dėl Sąjungos subjektų techninių ekspertų paslaugų prieinamumo ir naudojimosi jomis.

23 straipsnis

Didelių incidentų valdymas

1. Siekdama operaciniu lygmeniu remti suderintą didelių incidentų, darančių poveikį Sąjungos subjektams, valdymą ir prisidėti prie reguliaraus Sąjungos subjektų tarpusavio keitimosi atitinkama informacija ir keitimosi ja su valstybėmis narėmis, TKST, glaudžiai bendradarbiaudama su CERT-EU ir ENISA, pagal 11 straipsnio q punktą parengia kibernetinių krizių valdymo planą, grindžiamą 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla. Į kibernetinių krizių valdymo planą įtraukiami bent šie aspektai:

a)	susitarimai dėl Sąjungos subjektų veiksmų koordinavimo ir informacijos srautų, susijusių su didelių incidentų valdymu operaciniu lygmeniu;

b)	bendros standartinės veiklos procedūros (SVP);

c)	bendra didelių incidentų rimtumo ir krizę sukeliančių veiksnių taksonomija;

d)	reguliarios pratybos;

e)	naudotini saugūs ryšių kanalai.

2. Komisijos atstovas TKST, atsižvelgiant į pagal šio straipsnio 1 dalį priimtą kibernetinių krizių valdymo planą ir nedarant poveikio Direktyvos (ES) 2022/2555 16 straipsnio 2 dalies pirmai pastraipai, yra kontaktinis punktas keičiantis svarbia informacija, susijusia su dideliais incidentais EU-CyCLONe.

3. CERT-EU koordinuoja Sąjungos subjektų veiksmus valdant didelius incidentus. Ji tvarko turimų techninių ekspertinių žinių, kurių reikėtų reaguojant į incidentus didelių incidentų atveju, aprašą ir padeda TKST koordinuoti Sąjungos subjektų didelių incidentų sukeltos kibernetinės krizės valdymo planus, nurodytus 9 straipsnio 2 dalyje.

4. Sąjungos subjektai prisideda prie techninių ekspertinių žinių aprašo, pateikdami kasmet atnaujinamą atitinkamose jų organizacijose turimų ekspertų sąrašą, kuriame išsamiai nurodomi jų konkretūs techniniai įgūdžiai.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

whereas

keyboard_tab Cyber Resilience Act 2023/2841 LT

Cyber Resilience Act 2023/2841 LT