Cyber Resilience Act 2023/2841 LT

1. Ne vėliau kaip 2025 m. balandžio 8 d.] kiekvienas Sąjungos subjektas, atlikęs pradinę kibernetinio saugumo peržiūrą, pavyzdžiui, auditą, nustato vidaus kibernetinio saugumo rizikos valdymo, administravimo ir kontrolės sistemą (toliau – Sistema). Sistemos sukūrimą prižiūri ir už jį atsako Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo.

2. Sistema apima visą atitinkamo Sąjungos subjekto neįslaptintą IRT aplinką, įskaitant bet kokias vietoje esančias IRT aplinką, operacinį technologijų tinklą, užsakomąjį turtą ir paslaugas debesijos kompiuterijos aplinkoje arba kurių prieglobą teikia trečiosios šalys, mobiliuosius įrenginius, įmonių tinklus, prie interneto neprijungtus verslo tinklus ir bet kokius su tomis aplinkomis susijusius įrenginius (toliau – IRT aplinka). Sistema grindžiama visus pavojus apimančiu požiūriu.

3. Sistema užtikrinamas aukštas kibernetinio saugumo lygis. Sistemoje nustatoma tinklų ir informacinių sistemų saugumo vidaus kibernetinio saugumo politika, įskaitant tikslus ir prioritetus, taip pat Sąjungos subjekto darbuotojų, kuriems pavesta užtikrinti, kad šis reglamentas būtų veiksmingai įgyvendinamas, funkcijos ir pareigos. Į Sistemą taip pat įtraukiami įgyvendinimo veiksmingumo vertinimo mechanizmai.

4. Sistema turėtų būti reguliariai peržiūrima atsižvelgiant į kintančią kibernetinio saugumo riziką ir ne rečiau kaip kas ketverius metus. Kai tinkama ir gavus pagal 10 straipsnį įsteigtos Tarpinstitucinės kibernetinio saugumo tarybos prašymą, Sąjungos subjekto Sistema gali būti atnaujinama remiantis CERT-EU rekomendacijomis dėl nustatytų incidentų ar galimų spragų, pastebėtų įgyvendinant šį reglamentą.

5. Kiekvieno Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo yra atsakingas už šio reglamento įgyvendinimą ir prižiūri, kaip jo organizacija laikosi su Sistema susijusių pareigų.

6. Kiekvieno Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo, kai tikslinga ir nedarant poveikio jo atsakomybei už šio reglamento įgyvendinimą, gali konkrečias pareigas pagal šį reglamentą deleguoti atitinkamo Sąjungos subjekto vyresniesiems pareigūnams, kaip tai suprantama Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje, arba kitiems lygiaverčio lygmens pareigūnams. Neatsižvelgiant į tokį pareigų delegavimą, aukščiausias valdymo lygmuo gali būti laikomas atsakingu už atitinkamo Sąjungos subjekto padarytus šio reglamento pažeidimus.

7. Kiekvienas Sąjungos subjektas turi turėti veiksmingus mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad kibernetiniam saugumui būtų išleidžiama tinkama IRT biudžeto lėšų procentinė dalis. Nustatant tą procentinę dalį tinkamai atsižvelgiama į Sistemą.

8. Kiekvienas Sąjungos subjektas paskiria vietos kibernetinio saugumo pareigūną arba lygiavertę funkciją atliekantį pareigūną, kuris visais kibernetinio saugumo aspektais veikia kaip vienas kontaktinis punktas. Vietos kibernetinio saugumo pareigūnas sudaro palankias sąlygas įgyvendinti šį reglamentą ir aukščiausiam valdymo lygmeniui reguliariai tiesiogiai teikia ataskaitas apie įgyvendinimo padėtį. Nedarant poveikio tam, kad vietos kibernetinio saugumo pareigūnas veikia kaip vienas kontaktinis punktas kiekviename Sąjungos subjekte, Sąjungos subjektas gali CERT-EU deleguoti tam tikras vietos kibernetinio saugumo pareigūno užduotis, susijusias su šio reglamento įgyvendinimu, remdamasis to Sąjungos subjekto ir CERT-EU sudarytu susitarimu dėl paslaugų lygio, arba tas užduotis gali dalytis keli Sąjungos subjektai. Kai tos užduotys deleguojamos CERT-EU, pagal 10 straipsnį įsteigta Tarpinstitucinė kibernetinio saugumo taryba, atsižvelgdama į atitinkamo Sąjungos subjekto žmogiškuosius ir finansinius išteklius, nusprendžia, ar tos paslaugos turi būti teikiamos kaip CERT-EU pagrindinių paslaugų dalis. Kiekvienas Sąjungos subjektas nepagrįstai nedelsdamas praneša CERT-EU apie paskirtą vietos kibernetinio saugumo pareigūną ir apie visus vėlesnius jo pakeitimus.

CERT-EU nuolat parengia ir nuolat atnaujina paskirtų vietos kibernetinio saugumo pareigūnų sąrašą.

9. Kiekvieno Sąjungos subjekto vyresnieji pareigūnai, kaip tai suprantama Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje, arba lygiaverčio lygmens pareigūnai, taip pat visi atitinkami darbuotojai, kuriems pavesta įgyvendinti kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones ir vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, reguliariai dalyvauja specialiuose mokymuose, kad įgytų pakankamai žinių ir įgūdžių, kurių reikia siekiant suprasti ir įvertinti kibernetinio saugumo riziką ir su ja susijusią valdymo praktiką bei jos poveikį Sąjungos subjekto veiklai.

8 straipsnis

Kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonės

1. Kiekvienas Sąjungos subjektas, prižiūrimas jo aukščiausio valdymo lygmens, nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2025 m. rugsėjo 8 d. imasi tinkamų ir proporcingų techninių, operacinių ir organizacinių priemonių, kuriomis valdoma pagal Sistemą nustatyta kibernetinio saugumo rizika ir užkertamas kelias incidentams arba kuo labiau sumažinamas incidentų poveikis. Atsižvelgiant į naujausias technologijas ir, kai taikoma, atitinkamus Europos ir tarptautinius standartus, tomis priemonėmis užtikrinamas tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygis visoje IRT aplinkoje, proporcingas kylančiai kibernetinio saugumo rizikai. Vertinant tų priemonių proporcingumą, tinkamai atsižvelgiama į Sąjungos subjekto patiriamos kibernetinio saugumo rizikos laipsnį, jo dydį ir incidentų tikimybę ir jų sunkumą, įskaitant jų poveikį visuomenei, ekonomikai ir tarpinstitucinį poveikį.

2. Sąjungos subjektai, įgyvendindami kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones, imasi priemonių bent šiose konkrečiose srityse:

a)	kibernetinio saugumo politikos, įskaitant priemones, būtinas 6 straipsnyje ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems tikslams ir prioritetams pasiekti;

b)	kibernetinio saugumo rizikos analizės ir informacinių sistemų saugumo politikos;

c)	politikos tikslų, susijusių su debesijos kompiuterijos paslaugų naudojimu;

d)	kai tinkama, kibernetinio saugumo audito, kuris gali apimti kibernetinio saugumo rizikos, pažeidžiamumo ir kibernetinių grėsmių vertinimą ir skverbimosi testavimą, kurį reguliariai atlieka patikimas privatus paslaugų teikėjas;

e)	rekomendacijų, pateiktų atlikus d punkte nurodytus kibernetinio saugumo auditus, įgyvendinimo pasitelkiant kibernetinio saugumo priemones ir politikos atnaujinimus;

f)	kibernetinio saugumo organizavimo, įskaitant funkcijų ir pareigų nustatymą;

g)	turto valdymo, įskaitant IRT turto aprašo ir IRT tinklo kartografijos sudarymą;

h)	žmogiškųjų išteklių saugumo ir prieigos kontrolės;

i)	operacijų saugumo;

j)	ryšių saugumo;

k)	sistemos įsigijimo, plėtojimo ir techninės priežiūros, įskaitant pažeidžiamumo valdymo ir atskleidimo politiką;

l)	kai įmanoma, pirminio kodo skaidrumo politikos;

m)	tiekimo grandinės saugumo, įskaitant su saugumu susijusius aspektus, susijusius su kiekvieno Sąjungos subjekto ir jo tiesioginių tiekėjų ar paslaugų teikėjų santykiais;

n)	incidentų valdymo ir bendradarbiavimo su CERT-EU, pvz., saugumo stebėsenos ir registravimo užtikrinimo;

o)	veiklos tęstinumo valdymo, pvz., atsarginių kopijų valdymo ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių, taip pat krizių valdymo; ir

p)	švietimo, įgūdžių, informuotumo didinimo, pratybų ir mokymo programų kibernetinio saugumo srityje skatinimo ir plėtojimo.

Pirmos pastraipos m punkto taikymo tikslais Sąjungos subjektai atsižvelgia į kiekvienam tiesioginiam tiekėjui ir paslaugų teikėjui būdingą pažeidžiamumą ir bendrą savo tiekėjų bei paslaugų teikėjų produktų kokybę ir kibernetinio saugumo praktiką, įskaitant jų saugaus plėtojimo procedūras.

3. Sąjungos subjektai imasi bent šių konkrečių kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių:

a)	techninių priemonių, kuriomis sudaromos sąlygos nuotoliniam darbui ir jis palaikomas;

b)	konkrečių veiksmų siekiant nulinio pasitikėjimo principų;

c)	naudoja daugiaveiksnio tapatumo nustatymo būdą kaip visose tinklų ir informacinėse sistemose taikomą standartą;

d)	naudoja kriptografiją ir šifravimą, visų pirma ištisinį šifravimą, taip pat saugų skaitmeninį pasirašymą;

e)	kai taikytina, naudoja saugius balso, vaizdo ir teksto ryšius bei saugias avarinių ryšių sistemas Sąjungos subjekte;

f)	iniciatyvių kenkimo programinės įrangos ir šnipinėjimo programų aptikimo ir pašalinimo priemonių;

g)	užtikrina programinės įrangos tiekimo grandinės saugumą, taikydami saugios programinės įrangos kūrimo ir vertinimo kriterijus;

h)	parengia ir patvirtina mokymo programas kibernetinio saugumo srityje, atitinkančias Sąjungos subjekto aukščiausio valdymo lygmeniui ir darbuotojams, kuriems pavesta užtikrinti veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, nustatytus uždavinius ir numatytus gebėjimus;

i)	vykdo reguliarius darbuotojų mokymus kibernetinio saugumo klausimais;

j)	prireikus dalyvauja atliekant dėl Sąjungos subjektų sujungiamumo kylančios rizikos analizę;

sugriežtina viešųjų pirkimų taisykles, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį:

i)	pašalindami sutartines kliūtis, dėl kurių ribojamas IRT paslaugų teikėjų keitimasis informacija su CERT-EU apie incidentus, pažeidžiamumą ir kibernetines grėsmes;

ii)	nustatydami sutartinius įsipareigojimus pranešti apie incidentus, pažeidžiamumą ir kibernetines grėsmes ir įdiegti tinkamus reagavimo į incidentus bei jų stebėsenos mechanizmus.

9 straipsnis

Kibernetinio saugumo planai

1. Remdamasi išvadomis, padarytomis atlikus kibernetinio saugumo brandos vertinimą pagal 7 straipsnį, ir atsižvelgdama į Sistemoje nustatytą turtą ir kibernetinio saugumo riziką bei į kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones, kurių imtasi pagal 8 straipsnį, kiekvieno Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2026 m. sausio 8 d. patvirtina kibernetinio saugumo planą. Kibernetinio saugumo planu siekiama padidinti bendrą atitinkamo Sąjungos subjekto kibernetinį saugumą ir taip juo prisidedama prie aukšto bendro kibernetinio saugumo lygio pasiekimo arba padidinimo Sąjungos subjektuose. Į kibernetinio saugumo planą įtraukiamos bent kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonės, kurių imtasi pagal 8 straipsnį. Kibernetinio saugumo planas peržiūrimas kas dvejus metus arba, prireikus – dažniau, po kibernetinio saugumo brandos vertinimų, atliktų pagal 7 straipsnį, arba po kiekvienos esminės Sistemos peržiūros.

2. Kibernetinio saugumo planas apima Sąjungos subjekto kibernetinės krizės valdymo planą įvykus dideliems incidentams.

3. Sąjungos subjektas parengtą kibernetinio saugumo planą pateikia pagal 10 straipsnį įsteigtai Tarpinstitucinei kibernetinio saugumo tarybai.

III SKYRIUS

TARPINSTITUCINĖ KIBERNETINIO SAUGUMO TARYBA

14 straipsnis

Gairės, rekomendacijos ir raginimai imtis veiksmų

1. CERT-EU padeda įgyvendinti šį reglamentą, teikdama:

a)	raginimus imtis veiksmų, kuriuose aprašomos skubios saugumo priemonės, kurių Sąjungos subjektai raginami imtis per nustatytą laikotarpį;

b)	pasiūlymus TKST dėl gairių, skirtų visiems Sąjungos subjektams arba jų daliai;

c)	pasiūlymus TKST dėl atskiriems Sąjungos subjektams skirtų rekomendacijų.

Kiek tai susiję su pirmos pastraipos a punktu, atitinkamas Sąjungos subjektas, gavęs raginimą imtis veiksmų, nepagrįstai nedelsdamas informuoja CERT-EU apie tai, kaip buvo taikomos skubios saugumo priemonės.

2. Gairės ir rekomendacijos gali apimti:

bendras Sąjungos subjektų kibernetinio saugumo brandos vertinimo metodikas ir modelį, įskaitant atitinkamas skales arba PVRR, kuriais remiamasi siekiant nuolat gerinti kibernetinį saugumą Sąjungos subjektuose ir palengvinti kibernetinio saugumo sričių ir priemonių prioritetų nustatymą, atsižvelgiant į subjektų kibernetinio saugumo būklę;

b)	susitarimus dėl kibernetinio saugumo rizikos valdymo ir kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių ir jų tobulinimo sąlygas;

c)	kibernetinio saugumo brandos vertinimo ir kibernetinio saugumo planų susitarimus;

d)	kai tinkama, bendrų technologijų, architektūros, atvirojo kodo ir susijusios geriausios praktikos naudojimą siekiant užtikrinti sąveikumą ir bendrus standartus, įskaitanti suderintą požiūrį į tiekimo grandinių saugumą;

e)	kai tinkama, informaciją, kuria sudaromos palankesnės sąlygos naudotis bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų priemonėmis perkant atitinkamas kibernetinio saugumo paslaugas ir produktus iš trečiųjų šalių tiekėjų;

f)	keitimosi informacija tvarką pagal 20 straipsnį.

17 straipsnis

CERT-EU bendradarbiavimas su analogiškais valstybės narės centrais

1. CERT-EU nepagrįstai nedelsdama bendradarbiauja ir keičiasi informacija su atitinkamais analogiškais valstybės narės centrais, visų pirma CSIRT, paskirtomis arba įsteigtomis pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 10 straipsnį, arba, kai taikytina, su kompetentingomis institucijomis ir bendrais kontaktiniais punktais, paskirtais arba įsteigtais pagal tos direktyvos 8 straipsnį, klausimais, susijusiais su incidentais, kibernetinėmis grėsmėmis, pažeidžiamumais, vos neįvykusiais incidentais, galimomis atsakomosiomis priemonėmis ir geriausia praktika, taip pat visais klausimais, susijusiais su Sąjungos subjektų IRT aplinkos apsaugos gerinimu, be kita ko, pasitelkiant CSIRT tinklą, sukurtą pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 15 straipsnį. CERT-EU padeda Komisijai EU-CyCLONe, įsteigtame pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 16 straipsnį, koordinuoti didelio masto kibernetinio saugumo incidentų ir krizių valdymą.

2. Kai CERT-EU sužino apie reikšmingą incidentą, vykstantį atitinkamos valstybės narės teritorijoje, ji nedelsdama pagal 1 dalį praneša visiems analogiškiems tos valstybės narės centrams.

3. Su sąlyga, kad asmens duomenys yra saugomi pagal taikytinus Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktus, CERT-EU nepagrįstai nedelsdama be paveikto Sąjungos subjekto leidimo keičiasi su analogiškais valstybės narės centrais atitinkama su incidentu susijusia informacija, kuri yra svarbi siekiant palengvinti panašių kibernetinių grėsmių ar incidentų nustatymą arba prisidėti prie incidento analizės. CERT-EU keičiasi su incidentu susijusia informacija, kurioje atskleidžiama kibernetinio saugumo incidento taikinio tapatybė, tik vienu iš šių atvejų:

a)	laikomasi Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų, o paveiktas Sąjungos subjektas duoda sutikimą;

b)	paveiktas Sąjungos subjektas neduoda sutikimo, kaip numatyta a punkte, tačiau atskleidus paveikto Sąjungos subjekto tapatybę padidėtų tikimybė, kad kitur bus išvengta incidentų arba jų poveikis bus sumažintas;

c)	paveiktas Sąjungos subjektas jau viešai paskelbė, kad buvo paveiktas.

Sprendimus keistis su incidentu susijusia informacija, atskleidžiančia incidento taikinio tapatybę pagal pirmos pastraipos b punktą, tvirtina CERT-EU vadovas. Prieš priimdama tokį sprendimą CERT-EU raštu susisiekia su paveiktu Sąjungos subjektu ir aiškiai paaiškina, kaip atskleidus jo tapatybę būtų galima išvengti incidentų kitur arba sumažinti jų poveikį. CERT-EU vadovas pateikia paaiškinimą ir aiškiai paprašo Sąjungos subjekto per nustatytą laikotarpį nurodyti, ar jis sutinka. CERT-EU vadovas taip pat informuoja Sąjungos subjektą, kad, atsižvelgdamas į pateiktą paaiškinimą, jis pasilieka teisę atskleisti informaciją net ir negavus sutikimo. Prieš atskleidžiant informaciją, apie tai pranešama paveiktam Sąjungos subjektui.

20 straipsnis

Dalijimosi kibernetinio saugumo informacija susitarimai

1. Sąjungos subjektai gali savanoriškai pranešti CERT-EU apie jiems poveikį darančius incidentus, kibernetines grėsmes, vos neįvykusius incidentus ir pažeidžiamumą, ir teikti CERT-EU informaciją apie juos. Siekiant palengvinti keitimąsi informacija su Sąjungos subjektais, CERT-EU užtikrina, kad būtų galima naudotis veiksmingomis, aukšto lygio atsekamumo, konfidencialumo ir patikimumo komunikacijos priemonėmis. CERT-EU, tvarkydama pranešimus, gali teikti pirmenybę privalomų pranešimų tvarkymui, palyginti su savanoriškais pranešimais. Nedarant poveikio 12 straipsniui, dėl savanoriško pranešimo pranešimą teikiančiam Sąjungos subjektui nenustatoma jokių papildomų pareigų, kurios jam nebūtų taikomos, jei jis nebūtų pateikęs pranešimo.

2. Kad galėtų vykdyti savo misiją ir užduotis, pavestas pagal 13 straipsnį, CERT-EU gali reikalauti, kad Sąjungos subjektai jai teiktų informaciją iš savo atitinkamų IRT sistemų aprašų, įskaitant informaciją, susijusią su kibernetinėmis grėsmėmis, vos neįvykusiais incidentais, pažeidžiamumais, užvaldymo rodikliais, kibernetinio saugumo įspėjimais ir rekomendacijomis dėl kibernetinio saugumo priemonių konfigūracijos siekiant aptikti incidentus. Sąjungos subjektas, į kurį kreipiamasi, nepagrįstai nedelsdamas perduoda prašomą informaciją ir visus vėlesnius jos atnaujinimus.

3. CERT-EU gali su Sąjungos subjektais keistis su incidentu susijusia informacija, kurioje atskleidžiama nuo kibernetinio saugumo incidento nukentėjusio Sąjungos subjekto tapatybė su sąlyga, kad nukentėjęs Sąjungos subjektas sutinka. Jei Sąjungos subjektas sutikimo neduoda, jis CERT-EU pateikia tokį sprendimą pagrindžiančias priežastis.

4. Sąjungos subjektai, gavę prašymą, dalijasi informacija apie kibernetinio saugumo planų įgyvendinimą su Europos Parlamentu ir Taryba.

5. Gavus prašymą, atitinkamai TKST arba CERT-EU dalijasi gairėmis, rekomendacijomis ir raginimais imtis veiksmų su Europos Parlamentu ir Taryba.

6. Šiame straipsnyje nustatytos pareigos dalytis netaikomos:

ESĮI;

b)	informacijai, kurios tolesnis platinimas uždraustas aiškiai pažymint, išskyrus atvejus, kai ja aiškiai leidžiama dalytis su CERT-EU.

21 straipsnis

Pareigos pranešti

1. Incidentas laikomas reikšmingu, jeigu:

a)	dėl jo atitinkamas Sąjungos subjektas patyrė arba gali patirti didelių veikimo sutrikimų arba finansinių nuostolių;

b)	jis paveikė arba gali paveikti kitus fizinius ar juridinius asmenis sukeldamas didelę materialinę arba neturtinę žalą.

2. Sąjungos subjektai CERT-EU pateikia:

nepagrįstai nedelsiant ir bet kuriuo atveju per 24 valandas nuo tada, kai sužinojo apie reikšmingą incidentą, – ankstyvąjį perspėjimą, kuriame, kai taikytina, nurodoma, kad reikšmingą incidentą, kaip įtariama, sukėlė neteisėti ar piktavališki veiksmai arba, kad jis galėtų daryti poveikį keliems subjektams ar tarpvalstybinį poveikį;

nepagrįstai nedelsdami ir bet kuriuo atveju per 72 valandas nuo tada, kai sužinojo apie didelį incidentą, – pranešimą apie incidentą, kuriame, kai taikytina, atnaujinama a punkte nurodyta informacija ir nurodomas didelio incidento, įskaitant jo sunkumą ir poveikį, pradinis vertinimas, taip pat nurodomi užvaldymo rodikliai, jei tokių yra;

c)	CERT-EU prašymu – tarpinę ataskaitą apie atitinkamus atnaujintus duomenis apie padėtį;

ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo b punkte nurodyto pranešimo apie incidentą – galutinę ataskaitą, kurioje pateikiama ši informacija:

i)	išsamus incidento, įskaitant jo sunkumą ir poveikį, aprašymas;

ii)	grėsmės arba pagrindinės priežasties, dėl kurios incidentas galėjo būti sukeltas, rūšis;

iii)	taikomos ir įgyvendinamos poveikio mažinimo priemonės;

iv)	kai taikytina, tarpvalstybinis ar kelis subjektus apimantis incidento poveikis;

e)	tuo atveju, jei d punkte nurodytos galutinės ataskaitos pateikimo metu incidentas tebevyksta, – to meto pažangos ataskaitą, o galutinę ataskaitą – per vieną mėnesį nuo tada, kai suvaldė incidentą.

3. Sąjungos subjektas nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju per 24 valandas nuo tada, kai sužinojo apie reikšmingą incidentą, informuoja visus atitinkamus 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus analogiškus valstybės narės centrus toje valstybėje narėje, kurioje yra subjektas, kad įvyko reikšmingas incidentas.

4. Sąjungos subjektai, inter alia, praneša bet kokią informaciją, kuri gali padėti CERT-EU nustatyti bet kokį poveikį keliems subjektams, poveikį priimančiajai valstybei narei arba tarpvalstybinį reikšmingo incidento poveikį. Nedarant poveikio 12 straipsnio taikymui, vien dėl pranešimo veiksmo negali būti padidinama Sąjungos subjekto atsakomybė.

5. Kai taikytina, Sąjungos subjektai nepagrįstai nedelsdami informuoja paveiktų tinklų ir informacinių sistemų arba kitų IRT aplinkos komponentų naudotojus, kuriuos reikšmingas incidentas arba didelė kibernetinė grėsmė galėjo paveikti ir kurie, kai tinkama, turi imtis poveikio mažinimo priemonių, apie visas priemones ar teisių gynimo priemones, kurių jie gali imtis reaguodami į tą incidentą arba tą grėsmę. Atitinkamais atvejais Sąjungos subjektai praneša tiems naudotojams apie pačią didelę kibernetinę grėsmę.

6. Kai reikšmingas incidentas ar didelė kibernetinė grėsmė daro poveikį tinklų ar informacinei sistemai arba Sąjungos subjekto IRT aplinkos komponentui, kuris, kaip žinoma, yra sujungtas su kito Sąjungos subjekto aplinka, CERT-EU paskelbia atitinkamą kibernetinio saugumo įspėjimą.

7. Sąjungos subjektai CERT-EU prašymu nepagrįstai nedelsdami suteikia CERT-EU skaitmeninę informaciją, sukurtą naudojant elektroninius įtaisus, susijusius su atitinkamais incidentais. CERT-EU gali pateikti išsamesnės informacijos apie tai, kokios rūšies informacijos jai reikia informuotumo apie padėtį ir reagavimo į incidentus tikslais.

8. CERT-EU kas tris mėnesius TKST, ENISA, ES INTCEN ir CSIRT tinklui pateikia apibendrinamąją ataskaitą, įskaitant nuasmenintus ir apibendrintus duomenis apie reikšmingus incidentus, incidentus, kibernetines grėsmes, vos neįvykusius incidentus ir pažeidžiamumus pagal 20 straipsnį ir reikšmingus incidentus, apie kuriuos pranešta pagal šio straipsnio 2 dalį. Apibendrinamoji ataskaita laikoma indėliu kas dvejus metus rengiant ataskaitą dėl kibernetinio saugumo padėties Sąjungoje, priimamą pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 18 straipsnį.

9. TKST ne vėliau kaip 2024 m. liepos 8 d. paskelbia gaires arba rekomendacijas, kuriose toliau patikslinami pagal šį straipsnį teikiamų ataskaitų tvarka, forma ir turinys. Rengdama tokias gaires ar rekomendacijas, TKST atsižvelgia į visus pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 23 straipsnio 11 dalį priimtus įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomi informacijos rūšis, formatas ir pranešimų teikimo procedūra. CERT-EU platina atitinkamą techninę informaciją, kad Sąjungos subjektai galėtų aktyviai aptikti incidentus, reaguoti į juos arba imtis rizikos mažinimo priemonių.

10. Šiame straipsnyje nustatytos pareigos pranešti netaikomos:

ESĮI;

b)	informacijai, kurios tolesnis platinimas uždraustas aiškiai pažymint, išskyrus atvejus, kai ja aiškiai leidžiama dalytis su CERT-EU.

22 straipsnis

Reagavimo į incidentus koordinavimas ir bendradarbiavimas

1. CERT-EU, veikdama kaip keitimosi kibernetinio saugumo informacija ir reagavimo į incidentus koordinavimo centras, palengvina keitimąsi informacija apie incidentus, kibernetines grėsmes, pažeidžiamumus ir vos neįvykusius incidentus tarp:

a)	Sąjungos subjektų;

b)	17 ir 18 straipsniuose nurodytų analogiškų centrų.

2. CERT-EU, kai tinkama, glaudžiai bendradarbiaudama su ENISA, palengvina Sąjungos subjektų reagavimo į incidentus koordinavimą, susijusį, be kita ko, su:

a)	indėliu prie nuoseklios išorės komunikacijos;

b)	savitarpio pagalba, pvz., dalijimusi Sąjungos subjektams svarbia informacija arba prireikus teikiant pagalbą tiesiogiai vietoje;

c)	optimaliu veiklos išteklių naudojimu;

d)	koordinavimu su kitais reagavimo į krizes mechanizmais Sąjungos lygmeniu.

3. CERT-EU, glaudžiai bendradarbiaudama su ENISA, teikia paramą Sąjungos subjektams, susijusią su informuotumu apie incidentų, kibernetinių grėsmių, pažeidžiamumų ir vos neįvykusių incidentų padėtį, taip pat dalijantis atitinkama informacija apie pokyčius kibernetinio saugumo srityje.

4. TKST, remdamasis CERT-EU pasiūlymu, ne vėliau kaip 2025 m. sausio 8 d. priima gaires arba rekomendacijas dėl reagavimo į incidentus koordinavimo ir bendradarbiavimo reikšmingų incidentų atveju. Kai įtariama, kad incidentas yra baudžiamojo pobūdžio, CERT-EU pataria, kaip nepagrįstai nedelsiant pranešti apie incidentą teisėsaugos institucijoms.

5. Gavusi konkretų valstybės narės prašymą ir sulaukusi atitinkamų Sąjungos subjektų pritarimo, CERT-EU gali pakviesti ekspertus iš 23 straipsnio 4 dalyje nurodyto sąrašo prisidėti reaguojant į didelį incidentą, kuris daro poveikį toje valstybėje narėje, arba į didelio masto kibernetinio saugumo incidentą pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 15 straipsnio 3 dalies g punktą. TKST, remdamasi CERT-EU pasiūlymu, patvirtina konkrečias taisykles dėl Sąjungos subjektų techninių ekspertų paslaugų prieinamumo ir naudojimosi jomis.

whereas

keyboard_tab Cyber Resilience Act 2023/2841 LT

Cyber Resilience Act 2023/2841 LT