keyboard_tab Cyber Resilience Act 2023/2841 LT

1.   Kiekvienas Sąjungos subjektas, prižiūrimas jo aukščiausio valdymo lygmens, nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2025 m. rugsėjo 8 d. imasi tinkamų ir proporcingų techninių, operacinių ir organizacinių priemonių, kuriomis valdoma pagal Sistemą nustatyta kibernetinio saugumo rizika ir užkertamas kelias incidentams arba kuo labiau sumažinamas incidentų poveikis. Atsižvelgiant į naujausias technologijas ir, kai taikoma, atitinkamus Europos ir tarptautinius standartus, tomis priemonėmis užtikrinamas tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygis visoje IRT aplinkoje, proporcingas kylančiai kibernetinio saugumo rizikai. Vertinant tų priemonių proporcingumą, tinkamai atsižvelgiama į Sąjungos subjekto patiriamos kibernetinio saugumo rizikos laipsnį, jo dydį ir incidentų tikimybę ir jų sunkumą, įskaitant jų poveikį visuomenei, ekonomikai ir tarpinstitucinį poveikį.

2.   Sąjungos subjektai, įgyvendindami kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones, imasi priemonių bent šiose konkrečiose srityse:

a)	kibernetinio saugumo politikos, įskaitant priemones, būtinas 6 straipsnyje ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems tikslams ir prioritetams pasiekti;

b)	kibernetinio saugumo rizikos analizės ir informacinių sistemų saugumo politikos;

c)	politikos tikslų, susijusių su debesijos kompiuterijos paslaugų naudojimu;

d)	kai tinkama, kibernetinio saugumo audito, kuris gali apimti kibernetinio saugumo rizikos, pažeidžiamumo ir kibernetinių grėsmių vertinimą ir skverbimosi testavimą, kurį reguliariai atlieka patikimas privatus paslaugų teikėjas;

e)	rekomendacijų, pateiktų atlikus d punkte nurodytus kibernetinio saugumo auditus, įgyvendinimo pasitelkiant kibernetinio saugumo priemones ir politikos atnaujinimus;

f)	kibernetinio saugumo organizavimo, įskaitant funkcijų ir pareigų nustatymą;

g)	turto valdymo, įskaitant IRT turto aprašo ir IRT tinklo kartografijos sudarymą;

h)	žmogiškųjų išteklių saugumo ir prieigos kontrolės;

i)	operacijų saugumo;

j)	ryšių saugumo;

k)	sistemos įsigijimo, plėtojimo ir techninės priežiūros, įskaitant pažeidžiamumo valdymo ir atskleidimo politiką;

l)	kai įmanoma, pirminio kodo skaidrumo politikos;

m)	tiekimo grandinės saugumo, įskaitant su saugumu susijusius aspektus, susijusius su kiekvieno Sąjungos subjekto ir jo tiesioginių tiekėjų ar paslaugų teikėjų santykiais;

n)	incidentų valdymo ir bendradarbiavimo su CERT-EU, pvz., saugumo stebėsenos ir registravimo užtikrinimo;

o)	veiklos tęstinumo valdymo, pvz., atsarginių kopijų valdymo ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių, taip pat krizių valdymo; ir

p)	švietimo, įgūdžių, informuotumo didinimo, pratybų ir mokymo programų kibernetinio saugumo srityje skatinimo ir plėtojimo.

Pirmos pastraipos m punkto taikymo tikslais Sąjungos subjektai atsižvelgia į kiekvienam tiesioginiam tiekėjui ir paslaugų teikėjui būdingą pažeidžiamumą ir bendrą savo tiekėjų bei paslaugų teikėjų produktų kokybę ir kibernetinio saugumo praktiką, įskaitant jų saugaus plėtojimo procedūras.

3.   Sąjungos subjektai imasi bent šių konkrečių kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių:

a)	techninių priemonių, kuriomis sudaromos sąlygos nuotoliniam darbui ir jis palaikomas;

b)	konkrečių veiksmų siekiant nulinio pasitikėjimo principų;

c)	naudoja daugiaveiksnio tapatumo nustatymo būdą kaip visose tinklų ir informacinėse sistemose taikomą standartą;

d)	naudoja kriptografiją ir šifravimą, visų pirma ištisinį šifravimą, taip pat saugų skaitmeninį pasirašymą;

e)	kai taikytina, naudoja saugius balso, vaizdo ir teksto ryšius bei saugias avarinių ryšių sistemas Sąjungos subjekte;

f)	iniciatyvių kenkimo programinės įrangos ir šnipinėjimo programų aptikimo ir pašalinimo priemonių;

g)	užtikrina programinės įrangos tiekimo grandinės saugumą, taikydami saugios programinės įrangos kūrimo ir vertinimo kriterijus;

h)	parengia ir patvirtina mokymo programas kibernetinio saugumo srityje, atitinkančias Sąjungos subjekto aukščiausio valdymo lygmeniui ir darbuotojams, kuriems pavesta užtikrinti veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, nustatytus uždavinius ir numatytus gebėjimus;

i)	vykdo reguliarius darbuotojų mokymus kibernetinio saugumo klausimais;

j)	prireikus dalyvauja atliekant dėl Sąjungos subjektų sujungiamumo kylančios rizikos analizę;

k)

sugriežtina viešųjų pirkimų taisykles, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį: i) pašalindami sutartines kliūtis, dėl kurių ribojamas IRT paslaugų teikėjų keitimasis informacija su CERT-EU apie incidentus, pažeidžiamumą ir kibernetines grėsmes; ii) nustatydami sutartinius įsipareigojimus pranešti apie incidentus, pažeidžiamumą ir kibernetines grėsmes ir įdiegti tinkamus reagavimo į incidentus bei jų stebėsenos mechanizmus.

1.   Komisija, gavusi dviejų trečdalių TKST narių balsų daugumos pritarimą, skiria CERT-EU vadovą. Su TKST konsultuojamasi visais skyrimo procedūros etapais, visų pirma rengiant pranešimus apie laisvas darbo vietas, nagrinėjant paraiškas ir skiriant atrankos komisijas dėl pareigybės. Atrankos procedūra, įskaitant galutinį kandidatų, iš kurių turi būti paskirtas CERT-EU vadovas, sąrašą, užtikrinama, kad būtų teisingai atstovaujama kiekvienai lyčiai, atsižvelgiant į pateiktas paraiškas.

2.   CERT-EU vadovas yra atsakingas už sklandų CERT-EU veikimą ir eina pareigas savo pareigų kompetencijos srityje vadovaujant TKST. CERT-EU vadovas reguliariai teikia ataskaitas TKST pirmininkui ir jo prašymu teikia TKST ad hoc ataskaitas.

3.   CERT-EU vadovas padeda atsakingam deleguotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (9) 74 straipsnio 9 dalį parengti metinę veiklos ataskaitą, kurioje pateikiama finansinė ir valdymo informacija, įskaitant kontrolės rezultatus, ir reguliariai deleguotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui teikia ataskaitas dėl priemonių, kurių atžvilgiu CERT-EU vadovui buvo perdeleguoti įgaliojimai, įgyvendinimo.

4.   CERT-EU vadovas kasmet parengia savo veiklos administracinių pajamų ir išlaidų finansinį planą, siūlomą metinę darbo programą, siūlomą paslaugų katalogą, skirtą CERT-EU, siūlomus paslaugų katalogo pakeitimus, siūlomus susitarimus dėl paslaugų lygio sąlygų ir siūlomus PVRR, skirtus CERT-EU, kuriuos pagal 11 straipsnį turi patvirtinti TKST. Peržiūrėdamas CERT-EU paslaugų kataloge pateiktą paslaugų sąrašą, CERT-EU vadovas atsižvelgia į CERT-EU skirtus išteklius.

5.   CERT-EU vadovas bent kartą per metus pateikia TKST ir TKST pirmininkui ataskaitas apie CERT-EU veiklą ir veiklos rezultatus ataskaitiniu laikotarpiu, įskaitant ataskaitas dėl biudžeto vykdymo, sudarytų susitarimų dėl paslaugų lygio ir rašytinių susitarimų, bendradarbiavimo su analogiškais centrais ir partneriais ir darbuotojų vykdomų misijų, įskaitant 11 straipsnyje nurodytas ataskaitas. Tose ataskaitose pateikiama kito laikotarpio darbo programa, pajamų ir išlaidų finansinis planavimas, įskaitant personalo srityje, planuojami CERT-EU paslaugų katalogo atnaujinimai ir numatomo tokių atnaujinimų poveikio finansiniams ir žmogiškiesiems ištekliams vertinimas.

1.   Siekdama operaciniu lygmeniu remti suderintą didelių incidentų, darančių poveikį Sąjungos subjektams, valdymą ir prisidėti prie reguliaraus Sąjungos subjektų tarpusavio keitimosi atitinkama informacija ir keitimosi ja su valstybėmis narėmis, TKST, glaudžiai bendradarbiaudama su CERT-EU ir ENISA, pagal 11 straipsnio q punktą parengia kibernetinių krizių valdymo planą, grindžiamą 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla. Į kibernetinių krizių valdymo planą įtraukiami bent šie aspektai:

a)	susitarimai dėl Sąjungos subjektų veiksmų koordinavimo ir informacijos srautų, susijusių su didelių incidentų valdymu operaciniu lygmeniu;

b)	bendros standartinės veiklos procedūros (SVP);

c)	bendra didelių incidentų rimtumo ir krizę sukeliančių veiksnių taksonomija;

d)	reguliarios pratybos;

e)	naudotini saugūs ryšių kanalai.

2.   Komisijos atstovas TKST, atsižvelgiant į pagal šio straipsnio 1 dalį priimtą kibernetinių krizių valdymo planą ir nedarant poveikio Direktyvos (ES) 2022/2555 16 straipsnio 2 dalies pirmai pastraipai, yra kontaktinis punktas keičiantis svarbia informacija, susijusia su dideliais incidentais EU-CyCLONe.

3.   CERT-EU koordinuoja Sąjungos subjektų veiksmus valdant didelius incidentus. Ji tvarko turimų techninių ekspertinių žinių, kurių reikėtų reaguojant į incidentus didelių incidentų atveju, aprašą ir padeda TKST koordinuoti Sąjungos subjektų didelių incidentų sukeltos kibernetinės krizės valdymo planus, nurodytus 9 straipsnio 2 dalyje.

4.   Sąjungos subjektai prisideda prie techninių ekspertinių žinių aprašo, pateikdami kasmet atnaujinamą atitinkamose jų organizacijose turimų ekspertų sąrašą, kuriame išsamiai nurodomi jų konkretūs techniniai įgūdžiai.