keyboard_tab Cyber Resilience Act 2023/2841 LT

1.   Ne vėliau kaip 2025 m. balandžio 8 d.] kiekvienas Sąjungos subjektas, atlikęs pradinę kibernetinio saugumo peržiūrą, pavyzdžiui, auditą, nustato vidaus kibernetinio saugumo rizikos valdymo, administravimo ir kontrolės sistemą (toliau – Sistema). Sistemos sukūrimą prižiūri ir už jį atsako Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo.

2.   Sistema apima visą atitinkamo Sąjungos subjekto neįslaptintą IRT aplinką, įskaitant bet kokias vietoje esančias IRT aplinką, operacinį technologijų tinklą, užsakomąjį turtą ir paslaugas debesijos kompiuterijos aplinkoje arba kurių prieglobą teikia trečiosios šalys, mobiliuosius įrenginius, įmonių tinklus, prie interneto neprijungtus verslo tinklus ir bet kokius su tomis aplinkomis susijusius įrenginius (toliau – IRT aplinka). Sistema grindžiama visus pavojus apimančiu požiūriu.

3.   Sistema užtikrinamas aukštas kibernetinio saugumo lygis. Sistemoje nustatoma tinklų ir informacinių sistemų saugumo vidaus kibernetinio saugumo politika, įskaitant tikslus ir prioritetus, taip pat Sąjungos subjekto darbuotojų, kuriems pavesta užtikrinti, kad šis reglamentas būtų veiksmingai įgyvendinamas, funkcijos ir pareigos. Į Sistemą taip pat įtraukiami įgyvendinimo veiksmingumo vertinimo mechanizmai.

4.   Sistema turėtų būti reguliariai peržiūrima atsižvelgiant į kintančią kibernetinio saugumo riziką ir ne rečiau kaip kas ketverius metus. Kai tinkama ir gavus pagal 10 straipsnį įsteigtos Tarpinstitucinės kibernetinio saugumo tarybos prašymą, Sąjungos subjekto Sistema gali būti atnaujinama remiantis CERT-EU rekomendacijomis dėl nustatytų incidentų ar galimų spragų, pastebėtų įgyvendinant šį reglamentą.

5.   kiekvieno Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo yra atsakingas už šio reglamento įgyvendinimą ir prižiūri, kaip jo organizacija laikosi su Sistema susijusių pareigų.

6.   kiekvieno Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo, kai tikslinga ir nedarant poveikio jo atsakomybei už šio reglamento įgyvendinimą, gali konkrečias pareigas pagal šį reglamentą deleguoti atitinkamo Sąjungos subjekto vyresniesiems pareigūnams, kaip tai suprantama Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje, arba kitiems lygiaverčio lygmens pareigūnams. Neatsižvelgiant į tokį pareigų delegavimą, aukščiausias valdymo lygmuo gali būti laikomas atsakingu už atitinkamo Sąjungos subjekto padarytus šio reglamento pažeidimus.

7.   kiekvienas Sąjungos subjektas turi turėti veiksmingus mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad kibernetiniam saugumui būtų išleidžiama tinkama IRT biudžeto lėšų procentinė dalis. Nustatant tą procentinę dalį tinkamai atsižvelgiama į Sistemą.

8.   kiekvienas Sąjungos subjektas paskiria vietos kibernetinio saugumo pareigūną arba lygiavertę funkciją atliekantį pareigūną, kuris visais kibernetinio saugumo aspektais veikia kaip vienas kontaktinis punktas. Vietos kibernetinio saugumo pareigūnas sudaro palankias sąlygas įgyvendinti šį reglamentą ir aukščiausiam valdymo lygmeniui reguliariai tiesiogiai teikia ataskaitas apie įgyvendinimo padėtį. Nedarant poveikio tam, kad vietos kibernetinio saugumo pareigūnas veikia kaip vienas kontaktinis punktas kiekviename Sąjungos subjekte, Sąjungos subjektas gali CERT-EU deleguoti tam tikras vietos kibernetinio saugumo pareigūno užduotis, susijusias su šio reglamento įgyvendinimu, remdamasis to Sąjungos subjekto ir CERT-EU sudarytu susitarimu dėl paslaugų lygio, arba tas užduotis gali dalytis keli Sąjungos subjektai. Kai tos užduotys deleguojamos CERT-EU, pagal 10 straipsnį įsteigta Tarpinstitucinė kibernetinio saugumo taryba, atsižvelgdama į atitinkamo Sąjungos subjekto žmogiškuosius ir finansinius išteklius, nusprendžia, ar tos paslaugos turi būti teikiamos kaip CERT-EU pagrindinių paslaugų dalis. kiekvienas Sąjungos subjektas nepagrįstai nedelsdamas praneša CERT-EU apie paskirtą vietos kibernetinio saugumo pareigūną ir apie visus vėlesnius jo pakeitimus.

CERT-EU nuolat parengia ir nuolat atnaujina paskirtų vietos kibernetinio saugumo pareigūnų sąrašą.

9.   kiekvieno Sąjungos subjekto vyresnieji pareigūnai, kaip tai suprantama Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje, arba lygiaverčio lygmens pareigūnai, taip pat visi atitinkami darbuotojai, kuriems pavesta įgyvendinti kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones ir vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, reguliariai dalyvauja specialiuose mokymuose, kad įgytų pakankamai žinių ir įgūdžių, kurių reikia siekiant suprasti ir įvertinti kibernetinio saugumo riziką ir su ja susijusią valdymo praktiką bei jos poveikį Sąjungos subjekto veiklai.

1.   Ne vėliau kaip 2025 m. liepos 8 d., o vėliau – bent kas dvejus metus kiekvienas Sąjungos subjektas atlieka kibernetinio saugumo brandos vertinimą, apimantį visus jo IRT aplinkos elementus.

2.   Kai tinkama, kibernetinio saugumo brandos vertinimai atliekami padedant specializuotai trečiajai šaliai.

3.   Panašias struktūras turintys Sąjungos subjektai gali bendradarbiauti atlikdami savo atitinkamų subjektų kibernetinio saugumo brandos vertinimus.

4.   Remiantis pagal 10 straipsnį įsteigtos Tarpinstitucinės kibernetinio saugumo tarybos prašymu ir gavus aiškų atitinkamo Sąjungos subjekto sutikimą, kibernetinio saugumo brandos vertinimo rezultatai gali būti aptarti toje taryboje arba neoficialioje vietos kibernetinio saugumo pareigūnų grupėje, siekiant mokytis iš patirties ir dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais.

1.   kiekvienas Sąjungos subjektas, prižiūrimas jo aukščiausio valdymo lygmens, nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2025 m. rugsėjo 8 d. imasi tinkamų ir proporcingų techninių, operacinių ir organizacinių priemonių, kuriomis valdoma pagal Sistemą nustatyta kibernetinio saugumo rizika ir užkertamas kelias incidentams arba kuo labiau sumažinamas incidentų poveikis. Atsižvelgiant į naujausias technologijas ir, kai taikoma, atitinkamus Europos ir tarptautinius standartus, tomis priemonėmis užtikrinamas tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygis visoje IRT aplinkoje, proporcingas kylančiai kibernetinio saugumo rizikai. Vertinant tų priemonių proporcingumą, tinkamai atsižvelgiama į Sąjungos subjekto patiriamos kibernetinio saugumo rizikos laipsnį, jo dydį ir incidentų tikimybę ir jų sunkumą, įskaitant jų poveikį visuomenei, ekonomikai ir tarpinstitucinį poveikį.

2.   Sąjungos subjektai, įgyvendindami kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones, imasi priemonių bent šiose konkrečiose srityse:

a)	kibernetinio saugumo politikos, įskaitant priemones, būtinas 6 straipsnyje ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems tikslams ir prioritetams pasiekti;

b)	kibernetinio saugumo rizikos analizės ir informacinių sistemų saugumo politikos;

c)	politikos tikslų, susijusių su debesijos kompiuterijos paslaugų naudojimu;

d)	kai tinkama, kibernetinio saugumo audito, kuris gali apimti kibernetinio saugumo rizikos, pažeidžiamumo ir kibernetinių grėsmių vertinimą ir skverbimosi testavimą, kurį reguliariai atlieka patikimas privatus paslaugų teikėjas;

e)	rekomendacijų, pateiktų atlikus d punkte nurodytus kibernetinio saugumo auditus, įgyvendinimo pasitelkiant kibernetinio saugumo priemones ir politikos atnaujinimus;

f)	kibernetinio saugumo organizavimo, įskaitant funkcijų ir pareigų nustatymą;

g)	turto valdymo, įskaitant IRT turto aprašo ir IRT tinklo kartografijos sudarymą;

h)	žmogiškųjų išteklių saugumo ir prieigos kontrolės;

i)	operacijų saugumo;

j)	ryšių saugumo;

k)	sistemos įsigijimo, plėtojimo ir techninės priežiūros, įskaitant pažeidžiamumo valdymo ir atskleidimo politiką;

l)	kai įmanoma, pirminio kodo skaidrumo politikos;

m)	tiekimo grandinės saugumo, įskaitant su saugumu susijusius aspektus, susijusius su kiekvieno Sąjungos subjekto ir jo tiesioginių tiekėjų ar paslaugų teikėjų santykiais;

n)	incidentų valdymo ir bendradarbiavimo su CERT-EU, pvz., saugumo stebėsenos ir registravimo užtikrinimo;

o)	veiklos tęstinumo valdymo, pvz., atsarginių kopijų valdymo ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių, taip pat krizių valdymo; ir

p)	švietimo, įgūdžių, informuotumo didinimo, pratybų ir mokymo programų kibernetinio saugumo srityje skatinimo ir plėtojimo.

Pirmos pastraipos m punkto taikymo tikslais Sąjungos subjektai atsižvelgia į kiekvienam tiesioginiam tiekėjui ir paslaugų teikėjui būdingą pažeidžiamumą ir bendrą savo tiekėjų bei paslaugų teikėjų produktų kokybę ir kibernetinio saugumo praktiką, įskaitant jų saugaus plėtojimo procedūras.

3.   Sąjungos subjektai imasi bent šių konkrečių kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių:

a)	techninių priemonių, kuriomis sudaromos sąlygos nuotoliniam darbui ir jis palaikomas;

b)	konkrečių veiksmų siekiant nulinio pasitikėjimo principų;

c)	naudoja daugiaveiksnio tapatumo nustatymo būdą kaip visose tinklų ir informacinėse sistemose taikomą standartą;

d)	naudoja kriptografiją ir šifravimą, visų pirma ištisinį šifravimą, taip pat saugų skaitmeninį pasirašymą;

e)	kai taikytina, naudoja saugius balso, vaizdo ir teksto ryšius bei saugias avarinių ryšių sistemas Sąjungos subjekte;

f)	iniciatyvių kenkimo programinės įrangos ir šnipinėjimo programų aptikimo ir pašalinimo priemonių;

g)	užtikrina programinės įrangos tiekimo grandinės saugumą, taikydami saugios programinės įrangos kūrimo ir vertinimo kriterijus;

h)	parengia ir patvirtina mokymo programas kibernetinio saugumo srityje, atitinkančias Sąjungos subjekto aukščiausio valdymo lygmeniui ir darbuotojams, kuriems pavesta užtikrinti veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, nustatytus uždavinius ir numatytus gebėjimus;

i)	vykdo reguliarius darbuotojų mokymus kibernetinio saugumo klausimais;

j)	prireikus dalyvauja atliekant dėl Sąjungos subjektų sujungiamumo kylančios rizikos analizę;

k)

sugriežtina viešųjų pirkimų taisykles, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį: i) pašalindami sutartines kliūtis, dėl kurių ribojamas IRT paslaugų teikėjų keitimasis informacija su CERT-EU apie incidentus, pažeidžiamumą ir kibernetines grėsmes; ii) nustatydami sutartinius įsipareigojimus pranešti apie incidentus, pažeidžiamumą ir kibernetines grėsmes ir įdiegti tinkamus reagavimo į incidentus bei jų stebėsenos mechanizmus.

1.   Remdamasi išvadomis, padarytomis atlikus kibernetinio saugumo brandos vertinimą pagal 7 straipsnį, ir atsižvelgdama į Sistemoje nustatytą turtą ir kibernetinio saugumo riziką bei į kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones, kurių imtasi pagal 8 straipsnį, kiekvieno Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2026 m. sausio 8 d. patvirtina kibernetinio saugumo planą. Kibernetinio saugumo planu siekiama padidinti bendrą atitinkamo Sąjungos subjekto kibernetinį saugumą ir taip juo prisidedama prie aukšto bendro kibernetinio saugumo lygio pasiekimo arba padidinimo Sąjungos subjektuose. Į kibernetinio saugumo planą įtraukiamos bent kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonės, kurių imtasi pagal 8 straipsnį. Kibernetinio saugumo planas peržiūrimas kas dvejus metus arba, prireikus – dažniau, po kibernetinio saugumo brandos vertinimų, atliktų pagal 7 straipsnį, arba po kiekvienos esminės Sistemos peržiūros.

2.   Kibernetinio saugumo planas apima Sąjungos subjekto kibernetinės krizės valdymo planą įvykus dideliems incidentams.

3.   Sąjungos subjektas parengtą kibernetinio saugumo planą pateikia pagal 10 straipsnį įsteigtai Tarpinstitucinei kibernetinio saugumo tarybai.

1.   Įsteigiama Tarpinstitucinė kibernetinio saugumo taryba (toliau – TKST).

2.   TKST pareigos:

a)	stebėti, kaip Sąjungos subjektai įgyvendina šį reglamentą, ir padėti jiems jį įgyvendinti;

b)	prižiūrėti, kaip CERT-EU įgyvendina bendruosius prioritetus ir tikslus, ir nustatyti CERT-EU strateginę kryptį.

3.   TKST sudaro:

a)

po vieną kiekvieno iš šių subjektų skiriamą atstovą: i) Europos Parlamentas; ii) Europos Vadovų Taryba; iii) Europos Sąjungos Taryba; iv) Komisija; v) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas; vi) Europos Centrinis Bankas; vii) Audito Rūmai; viii) Europos išorės veiksmų tarnyba; ix) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas; x) Europos regionų komitetas; xi) Europos investicijų bankas; xii) Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras; xiii) ENISA; xiv) Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP); xv) Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra.

b)	trys atstovai, kuriuos skiria ES agentūrų tinklas savo IRT patariamojo komiteto siūlymu, kad jie atstovautų Sąjungos organų, įstaigų ir agentūrų, kurie valdo savo pačių IRT aplinką, išskyrus nurodytuosius a punkte, interesams.

TKST atstovaujami Sąjungos subjektai siekia, kad tarp paskirtų atstovų būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra.

4.   TKST nariams gali padėti pakaitiniai nariai. Pirmininkas gali kviesti kitus 3 dalyje nurodytų Sąjungos subjektų arba kitų Sąjungos subjektų atstovus dalyvauti TKST posėdžiuose be balsavimo teisės.

5.   CERT-EU vadovas ir atitinkamai pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 14, 15 ir 16 straipsnius įsteigtų Bendradarbiavimo grupės, CSIRT tinklo ir EU-CyCLONe pirmininkai arba jų pakaitiniai nariai gali dalyvauti TKST posėdžiuose kaip stebėtojai. Išimtiniais atvejais TKST, laikydamasi savo vidaus darbo tvarkos taisyklių, gali nuspręsti kitaip.

6.   TKST patvirtina savo vidaus darbo tvarkos taisykles.

7.   Pagal savo vidaus darbo tvarkos taisykles TKST iš savo narių trejų metų laikotarpiui paskiria pirmininką. Pirmininko pakaitinis narys tam pačiam laikotarpiui tampa tikruoju TKST nariu.

8.   TKST renkasi bent tris kartus per metus savo pirmininko iniciatyva, CERT-EU prašymu arba bet kurio iš jos narių prašymu.

9.   kiekvienas TKST narys turi po vieną balsą. TKST sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip. TKST pirmininkas nebalsuoja, išskyrus atvejus, kai balsai pasiskirsto po lygiai – tokiu atveju pirmininkas gali pasinaudoti lemiamo balso teise.

10.   TKST gali priimti sprendimus taikydama supaprastintą rašytinę procedūrą, inicijuotą pagal jos vidaus darbo tvarkos taisykles. Pagal tą procedūrą laikoma, kad atitinkamas sprendimas yra patvirtintas per pirmininko nustatytą laikotarpį, išskyrus atvejus, kai narys pareiškia prieštaravimų.

11.   Sekretoriato paslaugas TKST teikia Komisija ir sekretoriatas yra atskaitingas TKST pirmininkui.

12.   Sąjungos agentūrų tinklo paskirti atstovai perduoda TKST sprendimus Sąjungos agentūrų tinklo nariams. Bet kuris Sąjungos agentūrų tinklo narys turi teisę pateikti tiems TKST atstovams ar pirmininkui bet kokį klausimą, į kurį, jo nuomone, turėtų būti atkreiptas TKST dėmesys.

13.   TKST gali įsteigti vykdomąjį komitetą, kuris padėtų jam vykdyti savo darbą, ir deleguoti jam kai kurias savo užduotis ir įgaliojimus. TKST nustato vykdomojo komiteto darbo tvarkos taisykles, įskaitant jo užduotis bei įgaliojimus ir jo narių kadencijos trukmę.

14.   TKST ne vėliau kaip 2025 m. sausio 8 d., o vėliau – kasmet teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje išsamiai aprašoma pažanga, padaryta įgyvendinant šį reglamentą, ir, visų pirma, nurodomas CERT-EU bendradarbiavimo su analogiškais valstybės narės centrais kiekvienoje valstybėje narėje mastas. Ataskaita laikoma indėliu kas dvejus metus rengiant pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 18 straipsnį teikiamą ataskaitą dėl kibernetinio saugumo padėties Sąjungoje.

1.   CERT-EU padeda įgyvendinti šį reglamentą, teikdama:

a)	raginimus imtis veiksmų, kuriuose aprašomos skubios saugumo priemonės, kurių Sąjungos subjektai raginami imtis per nustatytą laikotarpį;

b)	pasiūlymus TKST dėl gairių, skirtų visiems Sąjungos subjektams arba jų daliai;

c)	pasiūlymus TKST dėl atskiriems Sąjungos subjektams skirtų rekomendacijų.

kiek tai susiję su pirmos pastraipos a punktu, atitinkamas Sąjungos subjektas, gavęs raginimą imtis veiksmų, nepagrįstai nedelsdamas informuoja CERT-EU apie tai, kaip buvo taikomos skubios saugumo priemonės.

2.   Gairės ir rekomendacijos gali apimti:

a)

bendras Sąjungos subjektų kibernetinio saugumo brandos vertinimo metodikas ir modelį, įskaitant atitinkamas skales arba PVRR, kuriais remiamasi siekiant nuolat gerinti kibernetinį saugumą Sąjungos subjektuose ir palengvinti kibernetinio saugumo sričių ir priemonių prioritetų nustatymą, atsižvelgiant į subjektų kibernetinio saugumo būklę;

b)	susitarimus dėl kibernetinio saugumo rizikos valdymo ir kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių ir jų tobulinimo sąlygas;

c)	kibernetinio saugumo brandos vertinimo ir kibernetinio saugumo planų susitarimus;

d)	kai tinkama, bendrų technologijų, architektūros, atvirojo kodo ir susijusios geriausios praktikos naudojimą siekiant užtikrinti sąveikumą ir bendrus standartus, įskaitanti suderintą požiūrį į tiekimo grandinių saugumą;

e)	kai tinkama, informaciją, kuria sudaromos palankesnės sąlygos naudotis bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų priemonėmis perkant atitinkamas kibernetinio saugumo paslaugas ir produktus iš trečiųjų šalių tiekėjų;

f)	keitimosi informacija tvarką pagal 20 straipsnį.

1.   Komisija, gavusi dviejų trečdalių TKST narių balsų daugumos pritarimą, skiria CERT-EU vadovą. Su TKST konsultuojamasi visais skyrimo procedūros etapais, visų pirma rengiant pranešimus apie laisvas darbo vietas, nagrinėjant paraiškas ir skiriant atrankos komisijas dėl pareigybės. Atrankos procedūra, įskaitant galutinį kandidatų, iš kurių turi būti paskirtas CERT-EU vadovas, sąrašą, užtikrinama, kad būtų teisingai atstovaujama kiekvienai lyčiai, atsižvelgiant į pateiktas paraiškas.

2.   CERT-EU vadovas yra atsakingas už sklandų CERT-EU veikimą ir eina pareigas savo pareigų kompetencijos srityje vadovaujant TKST. CERT-EU vadovas reguliariai teikia ataskaitas TKST pirmininkui ir jo prašymu teikia TKST ad hoc ataskaitas.

3.   CERT-EU vadovas padeda atsakingam deleguotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (9) 74 straipsnio 9 dalį parengti metinę veiklos ataskaitą, kurioje pateikiama finansinė ir valdymo informacija, įskaitant kontrolės rezultatus, ir reguliariai deleguotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui teikia ataskaitas dėl priemonių, kurių atžvilgiu CERT-EU vadovui buvo perdeleguoti įgaliojimai, įgyvendinimo.

4.   CERT-EU vadovas kasmet parengia savo veiklos administracinių pajamų ir išlaidų finansinį planą, siūlomą metinę darbo programą, siūlomą paslaugų katalogą, skirtą CERT-EU, siūlomus paslaugų katalogo pakeitimus, siūlomus susitarimus dėl paslaugų lygio sąlygų ir siūlomus PVRR, skirtus CERT-EU, kuriuos pagal 11 straipsnį turi patvirtinti TKST. Peržiūrėdamas CERT-EU paslaugų kataloge pateiktą paslaugų sąrašą, CERT-EU vadovas atsižvelgia į CERT-EU skirtus išteklius.

5.   CERT-EU vadovas bent kartą per metus pateikia TKST ir TKST pirmininkui ataskaitas apie CERT-EU veiklą ir veiklos rezultatus ataskaitiniu laikotarpiu, įskaitant ataskaitas dėl biudžeto vykdymo, sudarytų susitarimų dėl paslaugų lygio ir rašytinių susitarimų, bendradarbiavimo su analogiškais centrais ir partneriais ir darbuotojų vykdomų misijų, įskaitant 11 straipsnyje nurodytas ataskaitas. Tose ataskaitose pateikiama kito laikotarpio darbo programa, pajamų ir išlaidų finansinis planavimas, įskaitant personalo srityje, planuojami CERT-EU paslaugų katalogo atnaujinimai ir numatomo tokių atnaujinimų poveikio finansiniams ir žmogiškiesiems ištekliams vertinimas.

1.   CERT-EU integruojama į Komisijos generalinio direktorato administracinę struktūrą, kad galėtų naudotis Komisijos administravimo, finansų valdymo ir apskaitos paramos struktūromis, kartu išlaikant jos, kaip savarankiško tarpinstitucinio paslaugų visiems Sąjungos subjektams teikėjo statusą. Komisija informuoja TKST apie CERT-EU vietą administracinėje struktūroje ir su tuo susijusius pokyčius. Komisija reguliariai ir bet kuriuo atveju prieš sudarant bet kokią daugiametę finansinę programą pagal SESV 312 straipsnį peržiūri su CERT-EU susijusius administracinius susitarimus, kad būtų galima imtis tinkamų veiksmų. Atliekant peržiūrą svarstoma galimybė įsteigti CERT-EU kaip Sąjungos tarnybą.

2.   Taikydamas administracines ir finansines procedūras, CERT-EU vadovas veikia vadovaudamasis Komisijos nurodymais ir prižiūrint TKST.

3.   CERT-EU užduotys ir veikla, įskaitant pagal 13 straipsnio 3, 4, 5 ir 7 dalis ir 14 straipsnio 1 dalį CERT-EU teikiamas paslaugas Sąjungos subjektams, finansuojamas pagal daugiametės finansinės programos išlaidų kategoriją, skirtą Europos viešajam administravimui, finansuojamos pagal atskirą Komisijos biudžeto eilutę. CERT-EU skirti etatai išsamiai nurodomi Komisijos etatų plano išnašoje.

4.   Kiti nei šio straipsnio 3 dalyje nurodyti Sąjungos subjektai pagal tą dalį skiria CERT-EU metinį finansinį įnašą CERT-EU teikiamų paslaugų sąnaudoms padengti. Įnašai nustatomi remiantis TKST pateiktomis gairėmis ir dėl jų kiekvienas Sąjungos subjektas ir CERT-EU susitaria paslaugų lygio susitarimuose. Įnašai sudaro teisingą ir proporcingą visų suteiktų paslaugų sąnaudų dalį. Jos gaunamos pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atskirą biudžeto eilutę kaip vidaus asignuotosios pajamos, kaip numatyta Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 21 straipsnio 3 dalies c punkte.

5.   Su pagal 13 straipsnio 6 dalį teikiamomis paslaugomis susijusios išlaidos susigrąžinamos iš CERT-EU paslaugas gaunančių Sąjungos subjektų. Pajamos priskiriamos išlaidoms padengti skirtoms biudžeto eilutėms.

1.   CERT-EU gali bendradarbiauti su 17 straipsnyje nenurodytais analogiškais Sąjungos centrais, kuriems taikomi Sąjungos kibernetinio saugumo reikalavimai, įskaitant pramonės sektorių partnerius, klausimais, susijusiais su priemonėmis ir metodais, pavyzdžiui, specialia metodika, taktika, procedūromis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat su kibernetinėmis grėsmėmis bei pažeidžiamumu. Kad galėtų visapusiškai bendradarbiauti su tokiais centrais CERT-EU kiekvienu atskiru atveju turi gauti išankstinį TKST pritarimą. Kai CERT-EU pradeda bendradarbiauti su tokiais analogiškais centrais, ji informuoja visus 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atitinkamus analogiškus valstybės narės centrus toje valstybėje narėje, kurioje centras yra įsisteigęs. Kai taikytina ir tinkama, toks bendradarbiavimas ir jo sąlygos, be kita ko, dėl kibernetinio saugumo, duomenų apsaugos ir informacijos tvarkymo, nustatomi specialiuose konfidencialumo susitarimuose, pvz., sutartyse ar administraciniuose susitarimuose. Konfidencialumo susitarimams nereikia išankstinio TKST pritarimo, tačiau apie juos informuojamas TKST pirmininkas. Iškilus skubiam ir neišvengiamam poreikiui keistis kibernetinio saugumo informacija Sąjungos subjektų ar kitos šalies interesais, CERT-EU gali tai daryti su subjektu, kurio konkreti kompetencija, pajėgumai ir ekspertinės žinios pagrįstai reikalingi siekiant patenkinti tokį skubų ir neišvengiamą poreikį, net jei CERT-EU su tuo subjektu nėra sudariusi konfidencialumo susitarimo. Tokiais atvejais CERT-EU nedelsdama informuoja TKST pirmininką ir atsiskaito TKST reguliariai teikdama ataskaitas arba rengdama posėdžius.

2.   CERT-EU gali bendradarbiauti su partneriais, pvz., komerciniais subjektais, įskaitant konkretaus pramonės sektoriaus subjektus, tarptautinėmis organizacijomis, ne Europos Sąjungos nacionaliniais subjektais arba atskirais ekspertais, kad surinktų informaciją apie bendro pobūdžio ir konkrečias kibernetines grėsmes, vos neįvykusius incidentus, pažeidžiamumą ir galimas atsakomąsias priemones. Kad galėtų platesniu mastu bendradarbiauti su tokiais partneriais CERT-EU kiekvienu atskiru atveju turi gauti išankstinį TKST pritarimą.

3.   CERT-EU, gavusi incidento paveikto Sąjungos subjekto sutikimą ir su sąlyga, kad su analogišku centru ar partneriu yra sudarytas informacijos neatskleidimo susitarimas arba sutartis, 1 ir 2 dalyse nurodytiems analogiškiems centrams ar partneriams gali teikti su incidentu susijusią informaciją tik tam, kad prisidėtų prie to incidento analizės.