keyboard_tab Cyber Resilience Act 2023/2841 LT

1.   Ne vėliau kaip 2025 m. balandžio 8 d.] kiekvienas Sąjungos subjektas, atlikęs pradinę kibernetinio saugumo peržiūrą, pavyzdžiui, auditą, nustato vidaus kibernetinio saugumo rizikos valdymo, administravimo ir kontrolės sistemą (toliau – Sistema). Sistemos sukūrimą prižiūri ir už jį atsako Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo.

2.   Sistema apima visą atitinkamo Sąjungos subjekto neįslaptintą IRT aplinką, įskaitant bet kokias vietoje esančias IRT aplinką, operacinį technologijų tinklą, užsakomąjį turtą ir paslaugas debesijos kompiuterijos aplinkoje arba kurių prieglobą teikia trečiosios šalys, mobiliuosius įrenginius, įmonių tinklus, prie interneto neprijungtus verslo tinklus ir bet kokius su tomis aplinkomis susijusius įrenginius (toliau – IRT aplinka). Sistema grindžiama visus pavojus apimančiu požiūriu.

3.   Sistema užtikrinamas aukštas kibernetinio saugumo lygis. Sistemoje nustatoma tinklų ir informacinių sistemų saugumo vidaus kibernetinio saugumo politika, įskaitant tikslus ir prioritetus, taip pat Sąjungos subjekto darbuotojų, kuriems pavesta užtikrinti, kad šis reglamentas būtų veiksmingai įgyvendinamas, funkcijos ir pareigos. Į Sistemą taip pat įtraukiami įgyvendinimo veiksmingumo vertinimo mechanizmai.

4.   Sistema turėtų būti reguliariai peržiūrima atsižvelgiant į kintančią kibernetinio saugumo riziką ir ne rečiau kaip kas ketverius metus. Kai tinkama ir gavus pagal 10 straipsnį įsteigtos Tarpinstitucinės kibernetinio saugumo tarybos prašymą, Sąjungos subjekto Sistema gali būti atnaujinama remiantis CERT-EU rekomendacijomis dėl nustatytų incidentų ar galimų spragų, pastebėtų įgyvendinant šį reglamentą.

5.   Kiekvieno Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo yra atsakingas už šio reglamento įgyvendinimą ir prižiūri, kaip jo organizacija laikosi su Sistema susijusių pareigų.

6.   Kiekvieno Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo, kai tikslinga ir nedarant poveikio jo atsakomybei už šio reglamento įgyvendinimą, gali konkrečias pareigas pagal šį reglamentą deleguoti atitinkamo Sąjungos subjekto vyresniesiems pareigūnams, kaip tai suprantama Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje, arba kitiems lygiaverčio lygmens pareigūnams. Neatsižvelgiant į tokį pareigų delegavimą, aukščiausias valdymo lygmuo gali būti laikomas atsakingu už atitinkamo Sąjungos subjekto padarytus šio reglamento pažeidimus.

7.   Kiekvienas Sąjungos subjektas turi turėti veiksmingus mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad kibernetiniam saugumui būtų išleidžiama tinkama IRT biudžeto lėšų procentinė dalis. Nustatant tą procentinę dalį tinkamai atsižvelgiama į Sistemą.

8.   Kiekvienas Sąjungos subjektas paskiria vietos kibernetinio saugumo pareigūną arba lygiavertę funkciją atliekantį pareigūną, kuris visais kibernetinio saugumo aspektais veikia kaip vienas kontaktinis punktas. Vietos kibernetinio saugumo pareigūnas sudaro palankias sąlygas įgyvendinti šį reglamentą ir aukščiausiam valdymo lygmeniui reguliariai tiesiogiai teikia ataskaitas apie įgyvendinimo padėtį. Nedarant poveikio tam, kad vietos kibernetinio saugumo pareigūnas veikia kaip vienas kontaktinis punktas kiekviename Sąjungos subjekte, Sąjungos subjektas gali CERT-EU deleguoti tam tikras vietos kibernetinio saugumo pareigūno užduotis, susijusias su šio reglamento įgyvendinimu, remdamasis to Sąjungos subjekto ir CERT-EU sudarytu susitarimu dėl paslaugų lygio, arba tas užduotis gali dalytis keli Sąjungos subjektai. Kai tos užduotys deleguojamos CERT-EU, pagal 10 straipsnį įsteigta Tarpinstitucinė kibernetinio saugumo taryba, atsižvelgdama į atitinkamo Sąjungos subjekto žmogiškuosius ir finansinius išteklius, nusprendžia, ar tos paslaugos turi būti teikiamos kaip CERT-EU pagrindinių paslaugų dalis. Kiekvienas Sąjungos subjektas nepagrįstai nedelsdamas praneša CERT-EU apie paskirtą vietos kibernetinio saugumo pareigūną ir apie visus vėlesnius jo pakeitimus.

CERT-EU nuolat parengia ir nuolat atnaujina paskirtų vietos kibernetinio saugumo pareigūnų sąrašą.

9.   Kiekvieno Sąjungos subjekto vyresnieji pareigūnai, kaip tai suprantama Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje, arba lygiaverčio lygmens pareigūnai, taip pat visi atitinkami darbuotojai, kuriems pavesta įgyvendinti kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones ir vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, reguliariai dalyvauja specialiuose mokymuose, kad įgytų pakankamai žinių ir įgūdžių, kurių reikia siekiant suprasti ir įvertinti kibernetinio saugumo riziką ir su ja susijusią valdymo praktiką bei jos poveikį Sąjungos subjekto veiklai.

1.   Kiekvienas Sąjungos subjektas, prižiūrimas jo aukščiausio valdymo lygmens, nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2025 m. rugsėjo 8 d. imasi tinkamų ir proporcingų techninių, operacinių ir organizacinių priemonių, kuriomis valdoma pagal Sistemą nustatyta kibernetinio saugumo rizika ir užkertamas kelias incidentams arba kuo labiau sumažinamas incidentų poveikis. Atsižvelgiant į naujausias technologijas ir, kai taikoma, atitinkamus Europos ir tarptautinius standartus, tomis priemonėmis užtikrinamas tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygis visoje IRT aplinkoje, proporcingas kylančiai kibernetinio saugumo rizikai. Vertinant tų priemonių proporcingumą, tinkamai atsižvelgiama į Sąjungos subjekto patiriamos kibernetinio saugumo rizikos laipsnį, jo dydį ir incidentų tikimybę ir jų sunkumą, įskaitant jų poveikį visuomenei, ekonomikai ir tarpinstitucinį poveikį.

2.   Sąjungos subjektai, įgyvendindami kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones, imasi priemonių bent šiose konkrečiose srityse:

a)	kibernetinio saugumo politikos, įskaitant priemones, būtinas 6 straipsnyje ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems tikslams ir prioritetams pasiekti;

b)	kibernetinio saugumo rizikos analizės ir informacinių sistemų saugumo politikos;

c)	politikos tikslų, susijusių su debesijos kompiuterijos paslaugų naudojimu;

d)	kai tinkama, kibernetinio saugumo audito, kuris gali apimti kibernetinio saugumo rizikos, pažeidžiamumo ir kibernetinių grėsmių vertinimą ir skverbimosi testavimą, kurį reguliariai atlieka patikimas privatus paslaugų teikėjas;

e)	rekomendacijų, pateiktų atlikus d punkte nurodytus kibernetinio saugumo auditus, įgyvendinimo pasitelkiant kibernetinio saugumo priemones ir politikos atnaujinimus;

f)	kibernetinio saugumo organizavimo, įskaitant funkcijų ir pareigų nustatymą;

g)	turto valdymo, įskaitant IRT turto aprašo ir IRT tinklo kartografijos sudarymą;

h)	žmogiškųjų išteklių saugumo ir prieigos kontrolės;

i)	operacijų saugumo;

j)	ryšių saugumo;

k)	sistemos įsigijimo, plėtojimo ir techninės priežiūros, įskaitant pažeidžiamumo valdymo ir atskleidimo politiką;

l)	kai įmanoma, pirminio kodo skaidrumo politikos;

m)	tiekimo grandinės saugumo, įskaitant su saugumu susijusius aspektus, susijusius su kiekvieno Sąjungos subjekto ir jo tiesioginių tiekėjų ar paslaugų teikėjų santykiais;

n)	incidentų valdymo ir bendradarbiavimo su CERT-EU, pvz., saugumo stebėsenos ir registravimo užtikrinimo;

o)	veiklos tęstinumo valdymo, pvz., atsarginių kopijų valdymo ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių, taip pat krizių valdymo; ir

p)	švietimo, įgūdžių, informuotumo didinimo, pratybų ir mokymo programų kibernetinio saugumo srityje skatinimo ir plėtojimo.

Pirmos pastraipos m punkto taikymo tikslais Sąjungos subjektai atsižvelgia į kiekvienam tiesioginiam tiekėjui ir paslaugų teikėjui būdingą pažeidžiamumą ir bendrą savo tiekėjų bei paslaugų teikėjų produktų kokybę ir kibernetinio saugumo praktiką, įskaitant jų saugaus plėtojimo procedūras.

3.   Sąjungos subjektai imasi bent šių konkrečių kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių:

a)	techninių priemonių, kuriomis sudaromos sąlygos nuotoliniam darbui ir jis palaikomas;

b)	konkrečių veiksmų siekiant nulinio pasitikėjimo principų;

c)	naudoja daugiaveiksnio tapatumo nustatymo būdą kaip visose tinklų ir informacinėse sistemose taikomą standartą;

d)	naudoja kriptografiją ir šifravimą, visų pirma ištisinį šifravimą, taip pat saugų skaitmeninį pasirašymą;

e)	kai taikytina, naudoja saugius balso, vaizdo ir teksto ryšius bei saugias avarinių ryšių sistemas Sąjungos subjekte;

f)	iniciatyvių kenkimo programinės įrangos ir šnipinėjimo programų aptikimo ir pašalinimo priemonių;

g)	užtikrina programinės įrangos tiekimo grandinės saugumą, taikydami saugios programinės įrangos kūrimo ir vertinimo kriterijus;

h)	parengia ir patvirtina mokymo programas kibernetinio saugumo srityje, atitinkančias Sąjungos subjekto aukščiausio valdymo lygmeniui ir darbuotojams, kuriems pavesta užtikrinti veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, nustatytus uždavinius ir numatytus gebėjimus;

i)	vykdo reguliarius darbuotojų mokymus kibernetinio saugumo klausimais;

j)	prireikus dalyvauja atliekant dėl Sąjungos subjektų sujungiamumo kylančios rizikos analizę;

k)

sugriežtina viešųjų pirkimų taisykles, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį: i) pašalindami sutartines kliūtis, dėl kurių ribojamas IRT paslaugų teikėjų keitimasis informacija su CERT-EU apie incidentus, pažeidžiamumą ir kibernetines grėsmes; ii) nustatydami sutartinius įsipareigojimus pranešti apie incidentus, pažeidžiamumą ir kibernetines grėsmes ir įdiegti tinkamus reagavimo į incidentus bei jų stebėsenos mechanizmus.

1.   CERT-EU misija – prisidėti prie Sąjungos subjektų neįslaptintos IRT aplinkos saugumo, konsultuojant juos kibernetinio saugumo klausimais, padedant jiems užkirsti kelią incidentams, juos atskleisti, valdyti, sušvelninti jų poveikį, į juos reaguoti ir atstatyti po jų veiklą, taip pat veikiant kaip jų keitimosi kibernetinio saugumo informacija ir reagavimo į incidentus koordinavimo centras.

2.   CERT-EU neįslaptintoje IRT infrastruktūroje renka, tvarko, analizuoja informaciją apie kibernetines grėsmes, pažeidžiamumą bei incidentus ir ja dalijasi su Sąjungos subjektais. Ji koordinuoja reagavimą į incidentus tarpinstituciniu ir Sąjungos subjektų lygmeniu, be kita ko, teikdamas specializuotą operatyvinę pagalbą arba koordinuodamas jos teikimą.

3.   Siekdama padėti Sąjungos subjektams, CERT-EU atlieka šias užduotis:

a)	padeda jiems įgyvendinti šį reglamentą ir prisideda prie šio reglamento įgyvendinimo koordinavimo taikydama 14 straipsnio 1 dalyje išvardytas priemones arba teikdama TKST prašomas ad hoc ataskaitas;

b)	siūlo standartines CSIRT paslaugas Sąjungos subjektams teikdama kibernetinio saugumo paslaugų, aprašytų savo paslaugų kataloge, paketą (toliau – pagrindinės paslaugos);

c)	prižiūri kolegų ir partnerių tinklą, padedantį teikti paslaugas, kaip nurodyta 17 ir 18 straipsniuose;

d)	atkreipia TKST dėmesį į visas problemas, susijusias su šio reglamento įgyvendinimu ir gairių, rekomendacijų bei raginimų imtis veiksmų įgyvendinimu;

e)	remdamasi 2 dalyje nurodyta informacija ir glaudžiai bendradarbiaudama su ENISA prisideda prie informuotumo apie kibernetinę padėtį Sąjungoje;

f)	koordinuoja didelių incidentų valdymą;

g)	veikia Sąjungos subjektų vardu kaip koordinatoriaus, paskirto koordinuoto pažeidžiamumų atskleidimo tikslais pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 12 straipsnio 1 dalį, atitikmuo;

h)	Sąjungos subjekto prašymu atlieka aktyvų neintervencinį to Sąjungos subjekto viešai prieinamų tinklų ir informacinių sistemų tikrinimą.

Pirmos pastraipos e punkte nurodyta informacija dalijamasi su TKST, CSIRT tinklu ir Europos Sąjungos žvalgybos ir situacijų centru (EU INTCEN), kai taikytina ir tinkama, laikantis tinkamų konfidencialumo sąlygų.

4.   CERT-EU gali atitinkamai pagal 17 arba 18 straipsnį bendradarbiauti su atitinkamomis kibernetinio saugumo bendruomenėmis Sąjungoje ir jos valstybėse narėse, be kita ko, šiose srityse:

a)	parengties, incidentų koordinavimo, keitimosi informacija ir reagavimo į krizes techniniu lygmeniu su Sąjungos subjektais susijusiais atvejais;

b)	operatyvinio bendradarbiavimo CSIRT tinkle, be kita ko, savitarpio pagalbos klausimais srityje;

c)	žvalgybos informacijos apie kibernetines grėsmes, įskaitant informuotumą apie padėtį, srityje;

d)	bet kurio klausimo, kuriam reikalingos CERT-EU techninės kibernetinio saugumo žinios, srityje.

5.   Savo kompetencijos srityje CERT-EU vykdo struktūrinį bendradarbiavimą su ENISA pajėgumų stiprinimo, operatyvinio bendradarbiavimo ir ilgalaikės strateginės kibernetinių grėsmių analizės srityse pagal Reglamentą (ES) 2019/881. CERT-EU gali bendradarbiauti ir keistis informacija su Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru.

6.   CERT-EU gali teikti šias paslaugas, kurios nėra aprašytos jos paslaugų kataloge (toliau – apmokestinamosios paslaugos):

a)

paslaugas, kuriomis remiamas Sąjungos subjektų IRT aplinkos kibernetinis saugumas, išskyrus 3 dalyje nurodytas paslaugas, teikiamas remiantis susitarimais dėl paslaugų lygio ir atsižvelgiant į turimus išteklius, visų pirma plataus spektro tinklo stebėseną, įskaitant visą parą kasdien vykdomą labai didelių kibernetinių grėsmių stebėseną;

b)	paslaugas, kuriomis remiamos Sąjungos subjektų kibernetinio saugumo operacijos ar projektai, išskyrus tas, kuriomis jie siekia apsaugoti savo IRT aplinką, teikiamas remiantis rašytiniais susitarimais ir gavus išankstinį TKST pritarimą;

c)	gavus prašymą, aktyviai tikrina atitinkamo Sąjungos subjekto tinklų ir informacines sistemas, kad būtų galima nustatyti pažeidžiamumus, galinčius turėti didelį poveikį;

d)	paslaugas, kuriomis remiamas organizacijų, kurios nėra Sąjungos subjektai, bet glaudžiai su jais bendradarbiauja, pavyzdžiui, vykdo pagal Sąjungos teisę pavestas užduotis ar pareigas, IRT aplinkos saugumas, teikiamas remiantis rašytiniais susitarimais ir iš anksto gavus TKST pritarimą.

Kalbant apie pirmos pastraipos d punktą, CERT-EU, gavusi išankstinį TKST pritarimą, išimtiniais atvejais gali sudaryti susitarimus dėl paslaugų lygio su subjektais, kurie nėra Sąjungos subjektai.

7.   CERT-EU rengia kibernetinio saugumo pratybas ir gali jose dalyvauti, arba rekomenduoti dalyvauti vykdomose pratybose, kai tinkama, glaudžiai bendradarbiaudama su ENISA, kad patikrintų Sąjungos subjektų kibernetinio saugumo lygį.

8.   CERT-EU gali teikti pagalbą Sąjungos subjektams dėl incidentų tinklų ir informacinėse sistemose, kuriose tvarkoma ESĮI, jei to aiškiai paprašo atitinkami Sąjungos subjektai pagal savo atitinkamas procedūras. CERT-EU pagalbos teikimas pagal šią dalį nedaro poveikio taikomoms taisyklėms dėl įslaptintos informacijos apsaugos.

9.   CERT-EU informuoja Sąjungos subjektus apie incidentų valdymo procedūras ir procesus.

10.   CERT-EU, užtikrindama aukštą konfidencialumo ir patikimumo lygį, naudodamasi tinkamais bendradarbiavimo mechanizmais ir atskaitomybės ryšiais, teikia aktualią ir anoniminę informaciją apie didelius incidentus ir apie tai, kaip jie buvo valdomi. Ta informacija įtraukiama į 10 straipsnio 14 dalyje nurodytą ataskaitą.

11.   CERT-EU, bendradarbiaudama su EDAPP, padeda atitinkamiems Sąjungos subjektams reaguoti į incidentus, dėl kurių pažeidžiamas asmens duomenų saugumas, nedarant poveikio EDAPP, kaip priežiūros institucijos, kompetencijai ir užduotims pagal Reglamentą (ES) 2018/1725.

12.   CERT-EU gali, jei to aiškiai paprašo Sąjungos subjektų politiniai skyriai, pateikti technines rekomendacijas arba nuomonę atitinkamais politiniais klausimais.

1.   CERT-EU nepagrįstai nedelsdama bendradarbiauja ir keičiasi informacija su atitinkamais analogiškais valstybės narės centrais, visų pirma CSIRT, paskirtomis arba įsteigtomis pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 10 straipsnį, arba, kai taikytina, su kompetentingomis institucijomis ir bendrais kontaktiniais punktais, paskirtais arba įsteigtais pagal tos direktyvos 8 straipsnį, klausimais, susijusiais su incidentais, kibernetinėmis grėsmėmis, pažeidžiamumais, vos neįvykusiais incidentais, galimomis atsakomosiomis priemonėmis ir geriausia praktika, taip pat visais klausimais, susijusiais su Sąjungos subjektų IRT aplinkos apsaugos gerinimu, be kita ko, pasitelkiant CSIRT tinklą, sukurtą pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 15 straipsnį. CERT-EU padeda Komisijai EU-CyCLONe, įsteigtame pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 16 straipsnį, koordinuoti didelio masto kibernetinio saugumo incidentų ir krizių valdymą.

2.   Kai CERT-EU sužino apie reikšmingą incidentą, vykstantį atitinkamos valstybės narės teritorijoje, ji nedelsdama pagal 1 dalį praneša visiems analogiškiems tos valstybės narės centrams.

3.   Su sąlyga, kad asmens duomenys yra saugomi pagal taikytinus Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktus, CERT-EU nepagrįstai nedelsdama be paveikto Sąjungos subjekto leidimo keičiasi su analogiškais valstybės narės centrais atitinkama su incidentu susijusia informacija, kuri yra svarbi siekiant palengvinti panašių kibernetinių grėsmių ar incidentų nustatymą arba prisidėti prie incidento analizės. CERT-EU keičiasi su incidentu susijusia informacija, kurioje atskleidžiama kibernetinio saugumo incidento taikinio tapatybė, tik vienu iš šių atvejų:

a)	laikomasi Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų, o paveiktas Sąjungos subjektas duoda sutikimą;

b)	paveiktas Sąjungos subjektas neduoda sutikimo, kaip numatyta a punkte, tačiau atskleidus paveikto Sąjungos subjekto tapatybę padidėtų tikimybė, kad kitur bus išvengta incidentų arba jų poveikis bus sumažintas;

c)	paveiktas Sąjungos subjektas jau viešai paskelbė, kad buvo paveiktas.

Sprendimus keistis su incidentu susijusia informacija, atskleidžiančia incidento taikinio tapatybę pagal pirmos pastraipos b punktą, tvirtina CERT-EU vadovas. Prieš priimdama tokį sprendimą CERT-EU raštu susisiekia su paveiktu Sąjungos subjektu ir aiškiai paaiškina, kaip atskleidus jo tapatybę būtų galima išvengti incidentų kitur arba sumažinti jų poveikį. CERT-EU vadovas pateikia paaiškinimą ir aiškiai paprašo Sąjungos subjekto per nustatytą laikotarpį nurodyti, ar jis sutinka. CERT-EU vadovas taip pat informuoja Sąjungos subjektą, kad, atsižvelgdamas į pateiktą paaiškinimą, jis pasilieka teisę atskleisti informaciją net ir negavus sutikimo. Prieš atskleidžiant informaciją, apie tai pranešama paveiktam Sąjungos subjektui.

1.   CERT-EU, veikdama kaip keitimosi kibernetinio saugumo informacija ir reagavimo į incidentus koordinavimo centras, palengvina keitimąsi informacija apie incidentus, kibernetines grėsmes, pažeidžiamumus ir vos neįvykusius incidentus tarp:

a)	Sąjungos subjektų;

b)	17 ir 18 straipsniuose nurodytų analogiškų centrų.

2.   CERT-EU, kai tinkama, glaudžiai bendradarbiaudama su ENISA, palengvina Sąjungos subjektų reagavimo į incidentus koordinavimą, susijusį, be kita ko, su:

a)	indėliu prie nuoseklios išorės komunikacijos;

b)	savitarpio pagalba, pvz., dalijimusi Sąjungos subjektams svarbia informacija arba prireikus teikiant pagalbą tiesiogiai vietoje;

c)	optimaliu veiklos išteklių naudojimu;

d)	koordinavimu su kitais reagavimo į krizes mechanizmais Sąjungos lygmeniu.

3.   CERT-EU, glaudžiai bendradarbiaudama su ENISA, teikia paramą Sąjungos subjektams, susijusią su informuotumu apie incidentų, kibernetinių grėsmių, pažeidžiamumų ir vos neįvykusių incidentų padėtį, taip pat dalijantis atitinkama informacija apie pokyčius kibernetinio saugumo srityje.

4.   TKST, remdamasis CERT-EU pasiūlymu, ne vėliau kaip 2025 m. sausio 8 d. priima gaires arba rekomendacijas dėl reagavimo į incidentus koordinavimo ir bendradarbiavimo reikšmingų incidentų atveju. Kai įtariama, kad incidentas yra baudžiamojo pobūdžio, CERT-EU pataria, kaip nepagrįstai nedelsiant pranešti apie incidentą teisėsaugos institucijoms.

5.   Gavusi konkretų valstybės narės prašymą ir sulaukusi atitinkamų Sąjungos subjektų pritarimo, CERT-EU gali pakviesti ekspertus iš 23 straipsnio 4 dalyje nurodyto sąrašo prisidėti reaguojant į didelį incidentą, kuris daro poveikį toje valstybėje narėje, arba į didelio masto kibernetinio saugumo incidentą pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 15 straipsnio 3 dalies g punktą. TKST, remdamasi CERT-EU pasiūlymu, patvirtina konkrečias taisykles dėl Sąjungos subjektų techninių ekspertų paslaugų prieinamumo ir naudojimosi jomis.

1.   Siekdama operaciniu lygmeniu remti suderintą didelių incidentų, darančių poveikį Sąjungos subjektams, valdymą ir prisidėti prie reguliaraus Sąjungos subjektų tarpusavio keitimosi atitinkama informacija ir keitimosi ja su valstybėmis narėmis, TKST, glaudžiai bendradarbiaudama su CERT-EU ir ENISA, pagal 11 straipsnio q punktą parengia kibernetinių krizių valdymo planą, grindžiamą 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla. Į kibernetinių krizių valdymo planą įtraukiami bent šie aspektai:

a)	susitarimai dėl Sąjungos subjektų veiksmų koordinavimo ir informacijos srautų, susijusių su didelių incidentų valdymu operaciniu lygmeniu;

b)	bendros standartinės veiklos procedūros (SVP);

c)	bendra didelių incidentų rimtumo ir krizę sukeliančių veiksnių taksonomija;

d)	reguliarios pratybos;

e)	naudotini saugūs ryšių kanalai.

2.   Komisijos atstovas TKST, atsižvelgiant į pagal šio straipsnio 1 dalį priimtą kibernetinių krizių valdymo planą ir nedarant poveikio Direktyvos (ES) 2022/2555 16 straipsnio 2 dalies pirmai pastraipai, yra kontaktinis punktas keičiantis svarbia informacija, susijusia su dideliais incidentais EU-CyCLONe.

3.   CERT-EU koordinuoja Sąjungos subjektų veiksmus valdant didelius incidentus. Ji tvarko turimų techninių ekspertinių žinių, kurių reikėtų reaguojant į incidentus didelių incidentų atveju, aprašą ir padeda TKST koordinuoti Sąjungos subjektų didelių incidentų sukeltos kibernetinės krizės valdymo planus, nurodytus 9 straipsnio 2 dalyje.

4.   Sąjungos subjektai prisideda prie techninių ekspertinių žinių aprašo, pateikdami kasmet atnaujinamą atitinkamose jų organizacijose turimų ekspertų sąrašą, kuriame išsamiai nurodomi jų konkretūs techniniai įgūdžiai.