keyboard_tab Cyber Resilience Act 2023/2841 LT

1.   Ne vėliau kaip 2025 m. balandžio 8 d.] kiekvienas Sąjungos subjektas, atlikęs pradinę kibernetinio saugumo peržiūrą, pavyzdžiui, auditą, nustato vidaus kibernetinio saugumo rizikos valdymo, administravimo ir kontrolės sistemą (toliau – Sistema). Sistemos sukūrimą prižiūri ir už jį atsako Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo.

2.   Sistema apima visą atitinkamo Sąjungos subjekto neįslaptintą IRT aplinką, įskaitant bet kokias vietoje esančias IRT aplinką, operacinį technologijų tinklą, užsakomąjį turtą ir paslaugas debesijos kompiuterijos aplinkoje arba kurių prieglobą teikia trečiosios šalys, mobiliuosius įrenginius, įmonių tinklus, prie interneto neprijungtus verslo tinklus ir bet kokius su tomis aplinkomis susijusius įrenginius (toliau – IRT aplinka). Sistema grindžiama visus pavojus apimančiu požiūriu.

3.   Sistema užtikrinamas aukštas kibernetinio saugumo lygis. Sistemoje nustatoma tinklų ir informacinių sistemų saugumo vidaus kibernetinio saugumo politika, įskaitant tikslus ir prioritetus, taip pat Sąjungos subjekto darbuotojų, kuriems pavesta užtikrinti, kad šis reglamentas būtų veiksmingai įgyvendinamas, funkcijos ir pareigos. Į Sistemą taip pat įtraukiami įgyvendinimo veiksmingumo vertinimo mechanizmai.

4.   Sistema turėtų būti reguliariai peržiūrima atsižvelgiant į kintančią kibernetinio saugumo riziką ir ne rečiau kaip kas ketverius metus. Kai tinkama ir gavus pagal 10 straipsnį įsteigtos Tarpinstitucinės kibernetinio saugumo tarybos prašymą, Sąjungos subjekto Sistema gali būti atnaujinama remiantis CERT-EU rekomendacijomis dėl nustatytų incidentų ar galimų spragų, pastebėtų įgyvendinant šį reglamentą.

5.   Kiekvieno Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo yra atsakingas už šio reglamento įgyvendinimą ir prižiūri, kaip jo organizacija laikosi su Sistema susijusių pareigų.

6.   Kiekvieno Sąjungos subjekto aukščiausias valdymo lygmuo, kai tikslinga ir nedarant poveikio jo atsakomybei už šio reglamento įgyvendinimą, gali konkrečias pareigas pagal šį reglamentą deleguoti atitinkamo Sąjungos subjekto vyresniesiems pareigūnams, kaip tai suprantama Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje, arba kitiems lygiaverčio lygmens pareigūnams. Neatsižvelgiant į tokį pareigų delegavimą, aukščiausias valdymo lygmuo gali būti laikomas atsakingu už atitinkamo Sąjungos subjekto padarytus šio reglamento pažeidimus.

7.   Kiekvienas Sąjungos subjektas turi turėti veiksmingus mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad kibernetiniam saugumui būtų išleidžiama tinkama IRT biudžeto lėšų procentinė dalis. Nustatant tą procentinę dalį tinkamai atsižvelgiama į Sistemą.

8.   Kiekvienas Sąjungos subjektas paskiria vietos kibernetinio saugumo pareigūną arba lygiavertę funkciją atliekantį pareigūną, kuris visais kibernetinio saugumo aspektais veikia kaip vienas kontaktinis punktas. Vietos kibernetinio saugumo pareigūnas sudaro palankias sąlygas įgyvendinti šį reglamentą ir aukščiausiam valdymo lygmeniui reguliariai tiesiogiai teikia ataskaitas apie įgyvendinimo padėtį. Nedarant poveikio tam, kad vietos kibernetinio saugumo pareigūnas veikia kaip vienas kontaktinis punktas kiekviename Sąjungos subjekte, Sąjungos subjektas gali CERT-EU deleguoti tam tikras vietos kibernetinio saugumo pareigūno užduotis, susijusias su šio reglamento įgyvendinimu, remdamasis to Sąjungos subjekto ir CERT-EU sudarytu susitarimu dėl paslaugų lygio, arba tas užduotis gali dalytis keli Sąjungos subjektai. Kai tos užduotys deleguojamos CERT-EU, pagal 10 straipsnį įsteigta Tarpinstitucinė kibernetinio saugumo taryba, atsižvelgdama į atitinkamo Sąjungos subjekto žmogiškuosius ir finansinius išteklius, nusprendžia, ar tos paslaugos turi būti teikiamos kaip CERT-EU pagrindinių paslaugų dalis. Kiekvienas Sąjungos subjektas nepagrįstai nedelsdamas praneša CERT-EU apie paskirtą vietos kibernetinio saugumo pareigūną ir apie visus vėlesnius jo pakeitimus.

CERT-EU nuolat parengia ir nuolat atnaujina paskirtų vietos kibernetinio saugumo pareigūnų sąrašą.

9.   Kiekvieno Sąjungos subjekto vyresnieji pareigūnai, kaip tai suprantama Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje, arba lygiaverčio lygmens pareigūnai, taip pat visi atitinkami darbuotojai, kuriems pavesta įgyvendinti kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones ir vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, reguliariai dalyvauja specialiuose mokymuose, kad įgytų pakankamai žinių ir įgūdžių, kurių reikia siekiant suprasti ir įvertinti kibernetinio saugumo riziką ir su ja susijusią valdymo praktiką bei jos poveikį Sąjungos subjekto veiklai.

1.   Ne vėliau kaip 2025 m. liepos 8 d., o vėliau – bent kas dvejus metus kiekvienas Sąjungos subjektas atlieka kibernetinio saugumo brandos vertinimą, apimantį visus jo IRT aplinkos elementus.

2.   Kai tinkama, kibernetinio saugumo brandos vertinimai atliekami padedant specializuotai trečiajai šaliai.

3.   Panašias struktūras turintys Sąjungos subjektai gali bendradarbiauti atlikdami savo atitinkamų subjektų kibernetinio saugumo brandos vertinimus.

4.   Remiantis pagal 10 straipsnį įsteigtos Tarpinstitucinės kibernetinio saugumo tarybos prašymu ir gavus aiškų atitinkamo Sąjungos subjekto sutikimą, kibernetinio saugumo brandos vertinimo rezultatai gali būti aptarti toje taryboje arba neoficialioje vietos kibernetinio saugumo pareigūnų grupėje, siekiant mokytis iš patirties ir dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais.

1.   Kiekvienas Sąjungos subjektas, prižiūrimas jo aukščiausio valdymo lygmens, nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2025 m. rugsėjo 8 d. imasi tinkamų ir proporcingų techninių, operacinių ir organizacinių priemonių, kuriomis valdoma pagal Sistemą nustatyta kibernetinio saugumo rizika ir užkertamas kelias incidentams arba kuo labiau sumažinamas incidentų poveikis. Atsižvelgiant į naujausias technologijas ir, kai taikoma, atitinkamus Europos ir tarptautinius standartus, tomis priemonėmis užtikrinamas tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygis visoje IRT aplinkoje, proporcingas kylančiai kibernetinio saugumo rizikai. Vertinant tų priemonių proporcingumą, tinkamai atsižvelgiama į Sąjungos subjekto patiriamos kibernetinio saugumo rizikos laipsnį, jo dydį ir incidentų tikimybę ir jų sunkumą, įskaitant jų poveikį visuomenei, ekonomikai ir tarpinstitucinį poveikį.

2.   Sąjungos subjektai, įgyvendindami kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemones, imasi priemonių bent šiose konkrečiose srityse:

a)	kibernetinio saugumo politikos, įskaitant priemones, būtinas 6 straipsnyje ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems tikslams ir prioritetams pasiekti;

b)	kibernetinio saugumo rizikos analizės ir informacinių sistemų saugumo politikos;

c)	politikos tikslų, susijusių su debesijos kompiuterijos paslaugų naudojimu;

d)	kai tinkama, kibernetinio saugumo audito, kuris gali apimti kibernetinio saugumo rizikos, pažeidžiamumo ir kibernetinių grėsmių vertinimą ir skverbimosi testavimą, kurį reguliariai atlieka patikimas privatus paslaugų teikėjas;

e)	rekomendacijų, pateiktų atlikus d punkte nurodytus kibernetinio saugumo auditus, įgyvendinimo pasitelkiant kibernetinio saugumo priemones ir politikos atnaujinimus;

f)	kibernetinio saugumo organizavimo, įskaitant funkcijų ir pareigų nustatymą;

g)	turto valdymo, įskaitant IRT turto aprašo ir IRT tinklo kartografijos sudarymą;

h)	žmogiškųjų išteklių saugumo ir prieigos kontrolės;

i)	operacijų saugumo;

j)	ryšių saugumo;

k)	sistemos įsigijimo, plėtojimo ir techninės priežiūros, įskaitant pažeidžiamumo valdymo ir atskleidimo politiką;

l)	kai įmanoma, pirminio kodo skaidrumo politikos;

m)	tiekimo grandinės saugumo, įskaitant su saugumu susijusius aspektus, susijusius su kiekvieno Sąjungos subjekto ir jo tiesioginių tiekėjų ar paslaugų teikėjų santykiais;

n)	incidentų valdymo ir bendradarbiavimo su CERT-EU, pvz., saugumo stebėsenos ir registravimo užtikrinimo;

o)	veiklos tęstinumo valdymo, pvz., atsarginių kopijų valdymo ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių, taip pat krizių valdymo; ir

p)	švietimo, įgūdžių, informuotumo didinimo, pratybų ir mokymo programų kibernetinio saugumo srityje skatinimo ir plėtojimo.

Pirmos pastraipos m punkto taikymo tikslais Sąjungos subjektai atsižvelgia į kiekvienam tiesioginiam tiekėjui ir paslaugų teikėjui būdingą pažeidžiamumą ir bendrą savo tiekėjų bei paslaugų teikėjų produktų kokybę ir kibernetinio saugumo praktiką, įskaitant jų saugaus plėtojimo procedūras.

3.   Sąjungos subjektai imasi bent šių konkrečių kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonių:

a)	techninių priemonių, kuriomis sudaromos sąlygos nuotoliniam darbui ir jis palaikomas;

b)	konkrečių veiksmų siekiant nulinio pasitikėjimo principų;

c)	naudoja daugiaveiksnio tapatumo nustatymo būdą kaip visose tinklų ir informacinėse sistemose taikomą standartą;

d)	naudoja kriptografiją ir šifravimą, visų pirma ištisinį šifravimą, taip pat saugų skaitmeninį pasirašymą;

e)	kai taikytina, naudoja saugius balso, vaizdo ir teksto ryšius bei saugias avarinių ryšių sistemas Sąjungos subjekte;

f)	iniciatyvių kenkimo programinės įrangos ir šnipinėjimo programų aptikimo ir pašalinimo priemonių;

g)	užtikrina programinės įrangos tiekimo grandinės saugumą, taikydami saugios programinės įrangos kūrimo ir vertinimo kriterijus;

h)	parengia ir patvirtina mokymo programas kibernetinio saugumo srityje, atitinkančias Sąjungos subjekto aukščiausio valdymo lygmeniui ir darbuotojams, kuriems pavesta užtikrinti veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, nustatytus uždavinius ir numatytus gebėjimus;

i)	vykdo reguliarius darbuotojų mokymus kibernetinio saugumo klausimais;

j)	prireikus dalyvauja atliekant dėl Sąjungos subjektų sujungiamumo kylančios rizikos analizę;

k)

sugriežtina viešųjų pirkimų taisykles, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį: i) pašalindami sutartines kliūtis, dėl kurių ribojamas IRT paslaugų teikėjų keitimasis informacija su CERT-EU apie incidentus, pažeidžiamumą ir kibernetines grėsmes; ii) nustatydami sutartinius įsipareigojimus pranešti apie incidentus, pažeidžiamumą ir kibernetines grėsmes ir įdiegti tinkamus reagavimo į incidentus bei jų stebėsenos mechanizmus.

1.   Įsteigiama Tarpinstitucinė kibernetinio saugumo taryba (toliau – TKST).

2.   TKST pareigos:

a)	stebėti, kaip Sąjungos subjektai įgyvendina šį reglamentą, ir padėti jiems jį įgyvendinti;

b)	prižiūrėti, kaip CERT-EU įgyvendina bendruosius prioritetus ir tikslus, ir nustatyti CERT-EU strateginę kryptį.

3.   TKST sudaro:

a)

po vieną kiekvieno iš šių subjektų skiriamą atstovą: i) Europos Parlamentas; ii) Europos Vadovų Taryba; iii) Europos Sąjungos Taryba; iv) Komisija; v) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas; vi) Europos Centrinis Bankas; vii) Audito Rūmai; viii) Europos išorės veiksmų tarnyba; ix) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas; x) Europos regionų komitetas; xi) Europos investicijų bankas; xii) Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras; xiii) ENISA; xiv) Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP); xv) Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra.

b)	trys atstovai, kuriuos skiria ES agentūrų tinklas savo IRT patariamojo komiteto siūlymu, kad jie atstovautų Sąjungos organų, įstaigų ir agentūrų, kurie valdo savo pačių IRT aplinką, išskyrus nurodytuosius a punkte, interesams.

TKST atstovaujami Sąjungos subjektai siekia, kad tarp paskirtų atstovų būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra.

4.   TKST nariams gali padėti pakaitiniai nariai. Pirmininkas gali kviesti kitus 3 dalyje nurodytų Sąjungos subjektų arba kitų Sąjungos subjektų atstovus dalyvauti TKST posėdžiuose be balsavimo teisės.

5.   CERT-EU vadovas ir atitinkamai pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 14, 15 ir 16 straipsnius įsteigtų Bendradarbiavimo grupės, CSIRT tinklo ir EU-CyCLONe pirmininkai arba jų pakaitiniai nariai gali dalyvauti TKST posėdžiuose kaip stebėtojai. Išimtiniais atvejais TKST, laikydamasi savo vidaus darbo tvarkos taisyklių, gali nuspręsti kitaip.

6.   TKST patvirtina savo vidaus darbo tvarkos taisykles.

7.   Pagal savo vidaus darbo tvarkos taisykles TKST iš savo narių trejų metų laikotarpiui paskiria pirmininką. Pirmininko pakaitinis narys tam pačiam laikotarpiui tampa tikruoju TKST nariu.

8.   TKST renkasi bent tris kartus per metus savo pirmininko iniciatyva, CERT-EU prašymu arba bet kurio iš jos narių prašymu.

9.   Kiekvienas TKST narys turi po vieną balsą. TKST sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip. TKST pirmininkas nebalsuoja, išskyrus atvejus, kai balsai pasiskirsto po lygiai – tokiu atveju pirmininkas gali pasinaudoti lemiamo balso teise.

10.   TKST gali priimti sprendimus taikydama supaprastintą rašytinę procedūrą, inicijuotą pagal jos vidaus darbo tvarkos taisykles. Pagal tą procedūrą laikoma, kad atitinkamas sprendimas yra patvirtintas per pirmininko nustatytą laikotarpį, išskyrus atvejus, kai narys pareiškia prieštaravimų.

11.   Sekretoriato paslaugas TKST teikia Komisija ir sekretoriatas yra atskaitingas TKST pirmininkui.

12.   Sąjungos agentūrų tinklo paskirti atstovai perduoda TKST sprendimus Sąjungos agentūrų tinklo nariams. Bet kuris Sąjungos agentūrų tinklo narys turi teisę pateikti tiems TKST atstovams ar pirmininkui bet kokį klausimą, į kurį, jo nuomone, turėtų būti atkreiptas TKST dėmesys.

13.   TKST gali įsteigti vykdomąjį komitetą, kuris padėtų jam vykdyti savo darbą, ir deleguoti jam kai kurias savo užduotis ir įgaliojimus. TKST nustato vykdomojo komiteto darbo tvarkos taisykles, įskaitant jo užduotis bei įgaliojimus ir jo narių kadencijos trukmę.

14.   TKST ne vėliau kaip 2025 m. sausio 8 d., o vėliau – kasmet teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje išsamiai aprašoma pažanga, padaryta įgyvendinant šį reglamentą, ir, visų pirma, nurodomas CERT-EU bendradarbiavimo su analogiškais valstybės narės centrais kiekvienoje valstybėje narėje mastas. Ataskaita laikoma indėliu kas dvejus metus rengiant pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 18 straipsnį teikiamą ataskaitą dėl kibernetinio saugumo padėties Sąjungoje.

1.   TKST pagal 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnį veiksmingai stebi, kaip įgyvendinamas šis reglamentas ir priimtos gairės, rekomendacijos ir raginimai Sąjungos subjektams imtis veiksmų. TKST gali prašyti Sąjungos subjektų pateikti tam tikslui reikalingą informaciją ar dokumentus. Atitikties užtikrinimo priemonių priėmimo pagal šį straipsnį tikslais, kai atitinkamas Sąjungos subjektas yra tiesiogiai atstovaujamas TKST, tam Sąjungos subjektui balsavimo teisės nesuteikiamos.

2.   Jei TKST nustato, kad Sąjungos subjektas veiksmingai neįgyvendino šio reglamento arba pagal jį priimtų gairių, rekomendacijų ar raginimų imtis veiksmų, ji, nedarydama poveikio atitinkamo Sąjungos subjekto vidaus procedūroms ir suteikusi galimybę atitinkamam Sąjungos subjektui pateikti savo pastabas, gali:

a)	perduoti pagrįstą nuomonę atitinkamam Sąjungos subjektui su nustatytomis spragomis įgyvendinant šį reglamentą;

b)	pasikonsultavusi su CERT-EU, pateikti atitinkamam Sąjungos subjektui gaires, kaip per nustatytą terminą užtikrinti, kad jo sistema, kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonės, kibernetinio saugumo planas ir teikiamos ataskaitos atitiktų šį reglamentą;

c)	teikti perspėjimą, kad per nustatytą terminą būtų pašalinti nustatyti trūkumai, įskaitant rekomendacijas iš dalies pakeisti priemones, kurias atitinkamas Sąjungos subjektas priėmė pagal šį reglamentą;

d)	pateikia pagrįstą pranešimą atitinkamam Sąjungos subjektui, jei pagal c punktą pateiktame perspėjime nustatyti trūkumai per nurodytą laikotarpį nebuvo pakankamai pašalinti;

e)	pateikia: i) rekomendaciją atlikti auditą arba ii) prašymą, kad auditą atliktų trečiosios šalies audito tarnyba;

f)	jei taikytina, informuoti Audito Rūmus, neviršijant jų įgaliojimų, apie įtariamą reikalavimų nesilaikymą;

g)	pateikti rekomendaciją, kad visos valstybės narės ir Sąjungos subjektai laikinai sustabdytų duomenų srautus į atitinkamą Sąjungos subjektą.

Pirmos pastraipos c punkto tikslais perspėjimo auditorija tinkamai apribojama, kai tai būtina atsižvelgiant į kibernetinio saugumo riziką.

Pagal pirmą pastraipą teikiami perspėjimai ir rekomendacijos skiriami atitinkamo Sąjungos subjekto aukščiausiam valdymo lygmeniui.

3.   Jeigu TKST yra patvirtinusi priemones pagal 2 dalies pirmos pastraipos a–g punktus, atitinkamas Sąjungos subjektas pateikia išsamią informaciją apie priemones ir veiksmus, kurių imtasi TKST nustatytiems įtariamiems trūkumams pašalinti. Sąjungos subjektas pateikia tą išsamią informaciją per pagrįstą laikotarpį, dėl kurio turi būti susitarta su TKST.

4.   Jei TKST mano, kad Sąjungos subjektas nuolat pažeidžia šį reglamentą tiesiogiai dėl Sąjungos pareigūno ar kito tarnautojo, įskaitant aukščiausią valdymo lygmenį, veiksmų ar neveikimo, TKST prašo, kad atitinkamas Sąjungos subjektas imtųsi tinkamų veiksmų, be kita ko, prašydamas jo apsvarstyti galimybę imtis drausminio pobūdžio veiksmų, laikantis taisyklių ir procedūrų, nustatytų Tarnybos nuostatuose, kitų taikytinų taisyklių ir procedūrų. Tuo tikslu TKST perduoda reikiamą informaciją atitinkamam Sąjungos subjektui.

5.   Kai Sąjungos subjektas informuoja negalintis laikytis 6 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, tinkamai pagrįstais atvejais, atsižvelgdama į Sąjungos subjekto dydį, TKST gali leisti pratęsti tuos terminus.

1.   Komisija, gavusi dviejų trečdalių TKST narių balsų daugumos pritarimą, skiria CERT-EU vadovą. Su TKST konsultuojamasi visais skyrimo procedūros etapais, visų pirma rengiant pranešimus apie laisvas darbo vietas, nagrinėjant paraiškas ir skiriant atrankos komisijas dėl pareigybės. Atrankos procedūra, įskaitant galutinį kandidatų, iš kurių turi būti paskirtas CERT-EU vadovas, sąrašą, užtikrinama, kad būtų teisingai atstovaujama kiekvienai lyčiai, atsižvelgiant į pateiktas paraiškas.

2.   CERT-EU vadovas yra atsakingas už sklandų CERT-EU veikimą ir eina pareigas savo pareigų kompetencijos srityje vadovaujant TKST. CERT-EU vadovas reguliariai teikia ataskaitas TKST pirmininkui ir jo prašymu teikia TKST ad hoc ataskaitas.

3.   CERT-EU vadovas padeda atsakingam deleguotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (9) 74 straipsnio 9 dalį parengti metinę veiklos ataskaitą, kurioje pateikiama finansinė ir valdymo informacija, įskaitant kontrolės rezultatus, ir reguliariai deleguotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui teikia ataskaitas dėl priemonių, kurių atžvilgiu CERT-EU vadovui buvo perdeleguoti įgaliojimai, įgyvendinimo.

4.   CERT-EU vadovas kasmet parengia savo veiklos administracinių pajamų ir išlaidų finansinį planą, siūlomą metinę darbo programą, siūlomą paslaugų katalogą, skirtą CERT-EU, siūlomus paslaugų katalogo pakeitimus, siūlomus susitarimus dėl paslaugų lygio sąlygų ir siūlomus PVRR, skirtus CERT-EU, kuriuos pagal 11 straipsnį turi patvirtinti TKST. Peržiūrėdamas CERT-EU paslaugų kataloge pateiktą paslaugų sąrašą, CERT-EU vadovas atsižvelgia į CERT-EU skirtus išteklius.

5.   CERT-EU vadovas bent kartą per metus pateikia TKST ir TKST pirmininkui ataskaitas apie CERT-EU veiklą ir veiklos rezultatus ataskaitiniu laikotarpiu, įskaitant ataskaitas dėl biudžeto vykdymo, sudarytų susitarimų dėl paslaugų lygio ir rašytinių susitarimų, bendradarbiavimo su analogiškais centrais ir partneriais ir darbuotojų vykdomų misijų, įskaitant 11 straipsnyje nurodytas ataskaitas. Tose ataskaitose pateikiama kito laikotarpio darbo programa, pajamų ir išlaidų finansinis planavimas, įskaitant personalo srityje, planuojami CERT-EU paslaugų katalogo atnaujinimai ir numatomo tokių atnaujinimų poveikio finansiniams ir žmogiškiesiems ištekliams vertinimas.

1.   Incidentas laikomas reikšmingu, jeigu:

a)	dėl jo atitinkamas Sąjungos subjektas patyrė arba gali patirti didelių veikimo sutrikimų arba finansinių nuostolių;

b)	jis paveikė arba gali paveikti kitus fizinius ar juridinius asmenis sukeldamas didelę materialinę arba neturtinę žalą.

2.   Sąjungos subjektai CERT-EU pateikia:

a)

nepagrįstai nedelsiant ir bet kuriuo atveju per 24 valandas nuo tada, kai sužinojo apie reikšmingą incidentą, – ankstyvąjį perspėjimą, kuriame, kai taikytina, nurodoma, kad reikšmingą incidentą, kaip įtariama, sukėlė neteisėti ar piktavališki veiksmai arba, kad jis galėtų daryti poveikį keliems subjektams ar tarpvalstybinį poveikį;

b)

nepagrįstai nedelsdami ir bet kuriuo atveju per 72 valandas nuo tada, kai sužinojo apie didelį incidentą, – pranešimą apie incidentą, kuriame, kai taikytina, atnaujinama a punkte nurodyta informacija ir nurodomas didelio incidento, įskaitant jo sunkumą ir poveikį, pradinis vertinimas, taip pat nurodomi užvaldymo rodikliai, jei tokių yra;

c)	CERT-EU prašymu – tarpinę ataskaitą apie atitinkamus atnaujintus duomenis apie padėtį;

d)

ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo b punkte nurodyto pranešimo apie incidentą – galutinę ataskaitą, kurioje pateikiama ši informacija: i) išsamus incidento, įskaitant jo sunkumą ir poveikį, aprašymas; ii) grėsmės arba pagrindinės priežasties, dėl kurios incidentas galėjo būti sukeltas, rūšis; iii) taikomos ir įgyvendinamos poveikio mažinimo priemonės; iv) kai taikytina, tarpvalstybinis ar kelis subjektus apimantis incidento poveikis;

e)	tuo atveju, jei d punkte nurodytos galutinės ataskaitos pateikimo metu incidentas tebevyksta, – to meto pažangos ataskaitą, o galutinę ataskaitą – per vieną mėnesį nuo tada, kai suvaldė incidentą.

3.   Sąjungos subjektas nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju per 24 valandas nuo tada, kai sužinojo apie reikšmingą incidentą, informuoja visus atitinkamus 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus analogiškus valstybės narės centrus toje valstybėje narėje, kurioje yra subjektas, kad įvyko reikšmingas incidentas.

4.   Sąjungos subjektai, inter alia, praneša bet kokią informaciją, kuri gali padėti CERT-EU nustatyti bet kokį poveikį keliems subjektams, poveikį priimančiajai valstybei narei arba tarpvalstybinį reikšmingo incidento poveikį. Nedarant poveikio 12 straipsnio taikymui, vien dėl pranešimo veiksmo negali būti padidinama Sąjungos subjekto atsakomybė.

5.   Kai taikytina, Sąjungos subjektai nepagrįstai nedelsdami informuoja paveiktų tinklų ir informacinių sistemų arba kitų IRT aplinkos komponentų naudotojus, kuriuos reikšmingas incidentas arba didelė kibernetinė grėsmė galėjo paveikti ir kurie, kai tinkama, turi imtis poveikio mažinimo priemonių, apie visas priemones ar teisių gynimo priemones, kurių jie gali imtis reaguodami į tą incidentą arba tą grėsmę. Atitinkamais atvejais Sąjungos subjektai praneša tiems naudotojams apie pačią didelę kibernetinę grėsmę.

6.   Kai reikšmingas incidentas ar didelė kibernetinė grėsmė daro poveikį tinklų ar informacinei sistemai arba Sąjungos subjekto IRT aplinkos komponentui, kuris, kaip žinoma, yra sujungtas su kito Sąjungos subjekto aplinka, CERT-EU paskelbia atitinkamą kibernetinio saugumo įspėjimą.

7.   Sąjungos subjektai CERT-EU prašymu nepagrįstai nedelsdami suteikia CERT-EU skaitmeninę informaciją, sukurtą naudojant elektroninius įtaisus, susijusius su atitinkamais incidentais. CERT-EU gali pateikti išsamesnės informacijos apie tai, kokios rūšies informacijos jai reikia informuotumo apie padėtį ir reagavimo į incidentus tikslais.

8.   CERT-EU kas tris mėnesius TKST, ENISA, ES INTCEN ir CSIRT tinklui pateikia apibendrinamąją ataskaitą, įskaitant nuasmenintus ir apibendrintus duomenis apie reikšmingus incidentus, incidentus, kibernetines grėsmes, vos neįvykusius incidentus ir pažeidžiamumus pagal 20 straipsnį ir reikšmingus incidentus, apie kuriuos pranešta pagal šio straipsnio 2 dalį. Apibendrinamoji ataskaita laikoma indėliu kas dvejus metus rengiant ataskaitą dėl kibernetinio saugumo padėties Sąjungoje, priimamą pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 18 straipsnį.

9.   TKST ne vėliau kaip 2024 m. liepos 8 d. paskelbia gaires arba rekomendacijas, kuriose toliau patikslinami pagal šį straipsnį teikiamų ataskaitų tvarka, forma ir turinys. Rengdama tokias gaires ar rekomendacijas, TKST atsižvelgia į visus pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 23 straipsnio 11 dalį priimtus įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodomi informacijos rūšis, formatas ir pranešimų teikimo procedūra. CERT-EU platina atitinkamą techninę informaciją, kad Sąjungos subjektai galėtų aktyviai aptikti incidentus, reaguoti į juos arba imtis rizikos mažinimo priemonių.

10.   Šiame straipsnyje nustatytos pareigos pranešti netaikomos:

a)

ESĮI;

b)	informacijai, kurios tolesnis platinimas uždraustas aiškiai pažymint, išskyrus atvejus, kai ja aiškiai leidžiama dalytis su CERT-EU.

1.   TKST, padedant CERT-EU, ne vėliau kaip 2025 m. sausio 8 d., o vėliau – kasmet, teikia Komisijai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. TKST gali teikti rekomendacijas Komisijai peržiūrėti šį reglamentą.

2.   Komisija ne vėliau kaip 2027 m. sausio 8 d., o vėliau – kas dvejus metus, įvertina šio reglamento įgyvendinimą ir strateginiu bei veiklos lygmenimis įgytą patirtį ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Šios dalies pirmos pastraipos nurodytoje ataskaitoje pateikiama 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta peržiūra dėl galimybės įsteigti CERT-EU kaip Sąjungos tarnybą.

3.   Komisija ne vėliau kaip 2029 m. sausio 8 d. įvertina šio reglamento veikimą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. Komisija taip pat įvertina, ar tikslinga į šio reglamento taikymo sritį įtraukti tinklų ir informacines sistemas, kuriose tvarkoma ESĮI, atsižvelgdama į kitus toms sistemoms taikomus Sąjungos teisėkūros procedūra priimtus aktus. Kai būtina, prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.