Digital Governance Act 2022/0868 LT

2. Šiuo reglamentu viešojo sektoriaus įstaigoms nesukuriama pareiga leisti pakartotinai naudoti duomenis ir jos neatleidžiamos nuo savo konfidencialumo pareigų pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę.

Šis reglamentas nedaro poveikio:

a)	konkrečioms Sąjungos ar nacionalinės teisės aktų nuostatoms dėl prieigos prie tam tikrų duomenų kategorijų ar jų pakartotinio naudojimo, visų pirma kiek tai susiję su prieigos prie oficialių dokumentų suteikimu ir jų atskleidimu, ir

b)	viešojo sektoriaus įstaigų pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę nustatytoms pareigoms leisti duomenų pakartotinį naudojimą arba reikalavimams, susijusiems su ne asmens duomenų tvarkymu.

Kai pagal konkrečiam sektoriui skirtą Sąjungos ar nacionalinę teisę viešojo sektoriaus įstaigos, duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjai ar pripažintos duomenų altruizmo organizacijos privalo laikytis tam tikrų papildomų techninių, administracinių ar organizacinių reikalavimų, be kita ko, taikant leidimų suteikimo ar sertifikavimo tvarką, taip pat turi būti taikomos tos konkrečiam sektoriui skirtos Sąjungos ar nacionalinės teisės nuostatos. Visi tokie konkretūs papildomi reikalavimai turi būti nediskriminaciniai, proporcingi ir objektyviai pagrįsti.

3. Sąjungos ir nacionalinė teisė dėl asmens duomenų apsaugos taikoma visiems asmens duomenims, tvarkomiems kiek tai susiję su šiuo reglamentu. Visų pirma, šis reglamentas nedaro poveikio reglamentams (ES) 2016/679 bei (ES) 2018/1725 ir direktyvoms 2002/58/EB bei (ES) 2016/680, įskaitant kiek tai susiję su priežiūros institucijų įgaliojimais ir kompetencija. Šio reglamento ir Sąjungos teisės dėl asmens duomenų apsaugos ar pagal tokią Sąjungos teisę priimtos nacionalinės teisės kolizijos atveju atitinkama Sąjungos ar nacionalinė teisė dėl asmens duomenų apsaugos yra viršesnė. Šiuo reglamentu nesukuriama teisinio pagrindo asmens duomenims tvarkyti ir nedaromas poveikis jokioms teisėms ir pareigoms, nustatytoms reglamentuose (ES) 2016/679 ar (ES) 2018/1725 arba direktyvose 2002/58/EB ar (ES) 2016/680.

4. Šis reglamentas nedaro poveikio konkurencijos teisės taikymui.

5. Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai, kiek tai susiję su jų veikla visuomenės saugumo, gynybos ir nacionalinio saugumo srityse.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šio reglamento tikslais vartojamos šios terminų apibrėžtys:

1)	duomenys – aktų, faktų ar informacijos skaitmeninė reprezentacija ir bet kokios tokių aktų, faktų ar informacijos kompiliacija, įskaitant garso, vaizdo arba garso ir vaizdo įrašus;

pakartotinis naudojimas – fizinių ar juridinių asmenų naudojimasis viešojo sektoriaus įstaigų turimais duomenimis komerciniais ar nekomerciniais tikslais, kitais nei pirminis tikslas, kuriuo, vykdant viešąją užduotį, duomenys buvo parengti, išskyrus viešojo sektoriaus įstaigų keitimąsi duomenimis tarpusavyje vien tik vykdant viešąsias užduotis;

3)	asmens duomenys – asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte;

4)	ne asmens duomenys – duomenys, kurie nėra asmens duomenys;

5)	sutikimas – sutikimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 11 punkte;

6)	leidimas – teisės tvarkyti ne asmens duomenis suteikimas duomenų naudotojams;

7)	duomenų subjektas – duomenų subjektas, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte;

duomenų turėtojas – juridinis asmuo, įskaitant viešojo sektoriaus įstaigas bei tarptautines organizacijas, arba fizinis asmuo, kuris nėra duomenų subjektas konkrečių minimų duomenų atžvilgiu, pagal taikytiną Sąjungos ar nacionalinę teisę turintis teisę suteikti prieigą prie tam tikrų asmens duomenų ar ne asmens duomenų arba jais dalytis;

9)	duomenų naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi teisėtą prieigą prie tam tikrų asmens ar ne asmens duomenų ir, be kita ko pagal Reglamentą (ES) 2016/679 asmens duomenų atveju, turi teisę naudoti tuos duomenis komerciniais ar nekomerciniais tikslais;

10)

dalijimasis duomenimis – pagal savanoriškus susitarimus arba Sąjungos ar nacionalinę teisę tiesiogiai ar per tarpininką, pavyzdžiui, pagal atvirąsias ar komercines licencijas, už atlyginimą ar nemokamai duomenų subjekto ar duomenų turėtojo atliekamas duomenų teikimas duomenų naudotojui siekiant tokiais duomenimis naudotis bendrai ar atskirai;

11)

duomenų tarpininkavimo paslauga – paslauga, kuria naudojantis techninėmis, teisinėmis ir kitomis priemonėmis siekiama sukurti komercinius santykius, kad neapibrėžtas duomenų subjektų bei duomenų turėtojų ir duomenų naudotojų skaičius dalytųsi duomenimis, be kita ko, kad asmens duomenų atžvilgiu būtų naudojamasi duomenų subjektų teisėmis; duomenų tarpininkavimo paslaugomis nelaikant bent:

paslaugų, kuriomis iš duomenų turėtojų duomenys yra gaunami, ir duomenys agreguojami, papildomi ar transformuojami siekiant tikslo suteikti jiems esminės vertės ir licencijuoti galutinių duomenų naudojimą duomenų naudotojų atžvilgiu, nesukuriant komercinių santykių tarp duomenų turėtojų ir duomenų naudotojų;

b)	paslaugų, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama autorių teisėmis apsaugoto turinio tarpininkavimui;

paslaugų, kuriomis išimtinai naudojasi tik vienas duomenų turėtojas, kad būtų sudarytos sąlygos naudoti to duomenų turėtojo turimus duomenis, arba kuriomis naudojasi daugiau nei vienas juridinis asmuo uždaroje grupėje, įskaitant tiekėjo ar kliento santykius arba sutartimi apibrėžtus bendradarbiavimo atvejus, visų pirma tuos santykius, kurių pagrindinis tikslas – užtikrinti prie daiktų interneto prijungtų objektų ir prietaisų funkcijas;

d)	viešojo sektoriaus įstaigų siūlomos duomenų paslaugos, kuriomis nesiekiama sukurti komercinių santykių;

12)	duomenų tvarkymas – duomenų tvarkymas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 2 punkte kalbant apie asmens duomenis arba Reglamento (ES) 2018/1807 3 straipsnio 2 punkte kalbant apie ne asmens duomenis;

13)	prieiga – duomenų naudojimas pagal specialius techninius, teisinius ar organizacinius reikalavimus, kuriuo nebūtinai yra suponuojamas duomenų perdavimas ar atsisiuntimas;

14)	pagrindinė buveinė – juridinio asmens centrinės administracijos vieta Sąjungoje;

15)

duomenų kooperatyvų paslaugos – duomenų tarpininkavimo paslaugos, kurias siūlo organizacinė struktūra, kurią sudaro duomenų subjektai, individualios įmonės ar MVĮ, kurie yra tos struktūros nariai, ir kurios pagrindiniai tikslai – remti savo narius jiems naudojantis savo teisėmis tam tikrų duomenų atžvilgiu, be kita ko, kiek tai susiję su informacija grindžiamų pasirinkimų darymu prieš jiems duodant sutikimą tvarkyti duomenis, keistis nuomonėmis dėl duomenų tvarkymo tikslų bei sąlygų, kurie kuo geriau atitiktų jos narių interesus jų duomenų atžvilgiu, arba savo narių vardu vesti derybas dėl duomenų tvarkymo sąlygų prieš duodant leidimą tvarkyti ne asmens duomenis arba prieš jiems sutinkant dėl asmens duomenų tvarkymo;

16)

duomenų altruizmas – savanoriškas dalijimasis duomenimis, grindžiamas duomenų subjektų sutikimu, kad būtų tvarkomi su jais susiję asmens duomenys, arba duomenų turėtojų leidimais naudotis jų ne asmens duomenimis nesiekiant ir negaunant atlygio, kuris viršytų kompensaciją už išlaidas, kurias jie patiria, kai jie teikia duomenis siekiant bendrojo intereso tikslų, kaip numatyta, kai taikytina, nacionalinėje teisėje, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, kovos su klimato kaita, judumo gerinimo, palankesnių sąlygų oficialios statistikos tobulinimui, rengimui ir sklaidai sudarymo, viešųjų paslaugų teikimo gerinimo, viešosios politikos formavimo ar mokslinių tyrimų tikslais siekiant bendrojo intereso;

17)	viešojo sektoriaus įstaiga – valstybės, regionų ar vietos institucija, viešosios teisės reglamentuojama įstaiga arba iš vienos ar daugiau tokių institucijų arba vienos ar daugiau tokių viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų sudaryta asociacija;

18)

viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos – įstaigos, pasižyminčios toliau išvardytomis charakteristikomis:

a)	jos įsteigtos siekiant konkretaus tikslo – tenkinti bendrojo intereso poreikius, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio;

b)	jos turi teisinį subjektiškumą;

jos didžiąja dalimi finansuojamos valstybės, regionų ar vietos institucijų arba kitų viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų lėšomis, joms taikoma tų institucijų ar įstaigų vykdoma administracinė priežiūra arba jos turi administracinę, vadybos ar priežiūros valdybą, kurios daugiau kaip pusė narių yra paskirti valstybės, regionų ar vietos institucijų arba kitų viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų;

19)

valstybinė įmonė – įmonė, kuriai viešojo sektoriaus įstaigos gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti dominuojamą įtaką dėl to, kad valdo tą įmonę nuosavybės teise, dėl jų finansinio dalyvavimo toje įmonėje arba tą įmonę reglamentuojančių taisyklių; šioje termino apibrėžtyje prielaida, kad viešojo sektoriaus įstaigos turi dominuojamą įtaką, daroma bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų, kai tos įstaigos tiesiogiai ar netiesiogiai:

a)	valdo didžiąją įmonės pasirašytojo kapitalo dalį;

b)	kontroliuoja daugumą balsų, kurie suteikiami įmonės išleistomis akcijomis;

c)	gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių;

20)

saugi duomenų tvarkymo aplinka – fizinė ar virtuali aplinka ir organizacinės priemonės, kuriomis užtikrinama atitiktis Sąjungos teisei, pavyzdžiui, Reglamentui (ES) 2016/679, visų pirma kiek tai susiję su duomenų subjektų teisėmis, intelektinės nuosavybės teisėmis ir komerciniu bei statistiniu konfidencialumu, integralumu ir prieinamumu, bei atitiktis taikytinai nacionalinei teisei, ir saugią duomenų tvarkymo aplinką suteikiančiam subjektui leidžiama nustatyti ir prižiūrėti visus duomenų tvarkymo veiksmus, įskaitant duomenų rodymą, saugojimą, atsisiuntimą bei eksportavimą ir išvestinių duomenų skaičiavimą pagal kompiuterinius algoritmus;

21)

teisinis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra aiškiai paskirtas veikti Sąjungoje neįsisteigusio duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjo ar subjekto, bendrojo intereso tikslais renkančio duomenis, kuriuos fiziniai ar juridiniai asmenys teikia duomenų altruizmo tikslais, vardu ir į kurį (kartu su duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėju ar subjektu arba vietoje duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjo ar subjekto) dėl pagal šį reglamentą nustatytų pareigų vykdymo gali kreiptis už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingos kompetentingos institucijos ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingos kompetentingos institucijos, be kita ko, siekdamos pradėti vykdymo užtikrinimo procedūras prieš reikalavimų nesilaikantį Sąjungoje neįsisteigusį duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėją ar subjektą.

II SKYRIUS

viešojo sektoriaus įstaigų turimų tam tikrų kategorijų apsaugotų duomenų pakartotinis naudojimas

3 straipsnis

Duomenų kategorijos

1. Šis skyrius taikomas viešojo sektoriaus įstaigų turimiems duomenims, kuriems apsauga taikoma dėl:

a)	komercinio konfidencialumo, įskaitant verslo, profesines ar bendrovės paslaptis;

b)	statistinio konfidencialumo;

c)	trečiųjų šalių intelektinės nuosavybės teisių apsaugos arba

d)	asmens duomenų apsaugos tiek, kiek tokie duomenys nepatenka į Direktyvos (ES) 2019/1024 taikymo sritį.

2. Šis skyrius netaikomas:

a)	valstybinių įmonių turimiems duomenims;

b)	visuomeninių transliuotojų bei jų filialų ir kitų įstaigų ar jų filialų visuomeninio transliavimo užduočių tikslu turimiems duomenims;

c)	kultūros įstaigų ir švietimo įstaigų turimiems duomenims;

d)	viešojo sektoriaus įstaigų turimiems duomenims, kuriems apsauga taikoma dėl viešojo saugumo, gynybos ar nacionalinio saugumo priežasčių, arba

duomenims, kurių teikimas yra veikla, nepatenkanti į atitinkamų viešojo sektoriaus įstaigų viešosios užduoties taikymo sritį, kaip apibrėžta atitinkamos valstybės narės įstatymu ar kitomis privalomomis taisyklėmis, arba, nesant tokių taisyklių, kaip apibrėžta pagal bendrą administracinę praktiką toje valstybėje narėje, su sąlyga, kad viešųjų užduočių taikymo sritis yra skaidri ir jai taikoma peržiūra.

3. Šis skyrius nedaro poveikio:

a)	Sąjungos ir nacionalinės teisės bei tarptautinių susitarimų, kurių šalys yra Sąjunga arba valstybės narės, nuostatoms dėl 1 dalyje nurodytų duomenų kategorijų apsaugos ir

b)	Sąjungos ar nacionalinei teisei dėl prieigos prie dokumentų.

4 straipsnis

Išimtinių susitarimų uždraudimas

1. Draudžiami su duomenų, kuriuos turi viešojo sektoriaus įstaigos ir kuriuose yra 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų kategorijų, pakartotiniu naudojimu susiję susitarimai ar kita praktika, pagal kuriuos suteikiamos išimtinės teisės arba kurių tikslas ar poveikis yra tokių išimtinių teisių suteikimas arba subjektų, kurie nėra tokių susitarimų ar kitos praktikos šalys, galimybės pakartotinai naudoti duomenis apribojimas.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje nurodyta išimtinė teisė pakartotinai naudoti duomenis gali būti suteikta tiek, kiek tai būtina paslaugai teikti ar produktui tiekti bendrojo intereso tikslais ir jei kitaip tokio teikimo ar tiekimo atlikti būtų neįmanoma.

3. Išimtinė teisė, kaip nurodyta 2 dalyje, suteikiama administraciniu aktu ar sutartiniu susitarimu pagal taikytiną Sąjungos ar nacionalinę teisę ir laikantis skaidrumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų.

4. Išimtinės teisės į duomenų pakartotinį naudojimą galiojimo trukmė turi neviršyti 12 mėnesių. Jei sudaroma sutartis, sutarties trukmė turi būti tokia pati kaip išimtinės teisės galiojimo trukmė.

5. Išimtinės teisės suteikimas pagal 2, 3 bei 4 dalis, įskaitant priežastis, kodėl būtina tokią teisę suteikti, turi būti skaidrus ir apie jį turi būti viešai skelbiama internete tokia forma, kuri atitinka atitinkamą Sąjungos teisę viešųjų pirkimų srityje.

6. Susitarimai ar kita praktika, kuriems taikomas 1 dalyje nurodytas draudimas, kurie neatitinka 2 bei 3 dalyse nustatytų sąlygų ir kurie buvo sudaryti ar nustatyti anksčiau nei 2022 m. birželio 23 d., nustoja galioti pasibaigus taikytinai sutarčiai ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 24 d.

5 straipsnis

Pakartotinio naudojimo sąlygos

1. viešojo sektoriaus įstaigos, kurių kompetencijai pagal nacionalinę teisę priklauso prieigos prie vienos ar daugiau 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų kategorijų, kad juos būtų galima pakartotinai naudoti, suteikimas ar atsisakymas ją suteikti, viešai paskelbia sąlygas, kuriomis leidžiamas toks pakartotinis naudojimas, ir prašymo dėl pakartotinio naudojimo pateikimo per 8 straipsnyje nurodytą bendrą informacinį punktą procedūrą. Joms suteikiant ar atsisakant suteikti prieigą prie duomenų pakartotinio naudojimo, joms gali padėti 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos įstaigos.

Valstybės narės užtikrina, kad viešojo sektoriaus įstaigos būtų aprūpintos būtinais ištekliais siekiant laikytis šio straipsnio.

2. Pakartotinio naudojimo sąlygos turi būti nediskriminacinės, skaidrios, proporcingos ir objektyviai pagrįstos atsižvelgiant į duomenų kategorijas ir pakartotinio naudojimo tikslus bei duomenų, kuriuos leidžiama pakartotinai naudoti, pobūdį. Tomis sąlygomis neturi būti naudojamasi konkurencijai riboti.

3. viešojo sektoriaus įstaigos pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę užtikrina, kad būtų išsaugotas duomenų apsaugotas pobūdis. Jos gali nustatyti šiuos reikalavimus:

suteikti galimybę pakartotinai naudoti duomenis tik tais atvejais, kai viešojo sektoriaus įstaiga ar kompetentinga įstaiga, gavusi prašymą dėl duomenų pakartotinio naudojimo, užtikrino, kad:

i)	asmens duomenų atveju duomenys buvo anonimizuoti ir

ii)	komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos, įskaitant komercines paslaptis ar turinį, apsaugotą intelektinės nuosavybės teisėmis, atveju duomenys buvo pakeisti, kaupiami ar apdorojami bet kuriuo kitu duomenų atskleidimo kontrolės metodu;

b)	prieigą prie duomenų suteikti ir juos pakartotinai naudoti nuotoliniu būdu saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje, kurią sukuria ar kontroliuoja viešojo sektoriaus įstaiga;

c)	prieigą prie duomenų suteikti ir juos pakartotinai naudoti fizinėse patalpose, kuriose yra saugi duomenų tvarkymo aplinka laikantis aukštų saugumo standartų, su sąlyga, kad nuotolinė prieiga negali būti suteikta nesukeliant pavojaus trečiųjų šalių teisėms ir interesams.

4. Jeigu pagal 3 dalies b ir c punktus leista pakartotinai naudoti duomenis, viešojo sektoriaus įstaigos nustato sąlygas, kuriomis išsaugomas naudojamos saugios duomenų tvarkymo aplinkos techninių sistemų veikimo integralumas. viešojo sektoriaus įstaigos pasilieka teisę patikrinti pakartotinio naudotojo atlikto duomenų tvarkymo procesą, priemones ir rezultatus, siekiant išsaugoti duomenų apsaugos integralumą, ir pasilieka teisę uždrausti naudoti rezultatus, kuriuose yra informacijos, dėl kurios kyla pavojus trečiųjų šalių teisėms ir interesams. Sprendimas uždrausti naudoti rezultatus pakartotiniam naudotojui turi būti suprantamas ir skaidrus.

5. Išskyrus atvejus, kai nacionalinėje teisėje numatytos konkrečios apsaugos priemonės, skirtos taikytinoms konfidencialumo pareigoms, susijusioms su duomenų kategorijų, nurodytų 3 straipsnio 1 dalyje, pakartotiniu naudojimu, viešojo sektoriaus įstaigos turi numatyti, kad pagal šio straipsnio 3 dalį suteiktų duomenų pakartotinis naudojimas yra galimas su sąlyga, kad pakartotinis naudotojas laikosi konfidencialumo pareigos, pagal kurią draudžiama atskleisti bet kokią pavojų trečiųjų šalių teisėms ir interesams keliančią informaciją, kurią pakartotinis naudotojas galėjo gauti nepaisant nustatytų apsaugos priemonių. Pakartotiniams naudotojams draudžiama reidentifikuoti bet kokį duomenų subjektą, su kuriuo susiję duomenys, ir jie turi imtis techninių bei veiklos priemonių, kad užkirstų kelią atitinkamų duomenų subjektų reidentifikavimui ir viešojo sektoriaus įstaigai praneštų apie visus dėl to atsiradusius duomenų pažeidimus. Be leidimo atliekamo pakartotinio ne asmens duomenų naudojimo atveju pakartotiniai naudotojai nedelsdami, kai tikslinga, padedant viešojo sektoriaus įstaigai, informuoja juridinius asmenis, kurių teisėms ir interesams gali būti daromas poveikis.

6. Kai galimybė pakartotinai naudoti duomenis negali būti suteikta laikantis šio straipsnio 3 bei 4 dalyse nustatytų pareigų ir nėra jokio teisinio pagrindo duomenis perduoti pagal Reglamentą (ES) 2016/679, viešojo sektoriaus įstaiga deda visas pastangas pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, kad, jeigu tai įmanoma viešojo sektoriaus įstaigai neuždedant pernelyg didelės naštos, padėtų potencialiems pakartotiniams naudotojams gauti sutikimą iš duomenų subjektų arba leidimą iš duomenų turėtojų, kurių teises ir interesus gali paveikti toks pakartotinis naudojimas. viešojo sektoriaus įstaigai teikiant tokią pagalbą, jai gali padėti 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos įstaigos.

7. Duomenis pakartotinai naudoti leidžiama tik gerbiant intelektinės nuosavybės teises. viešojo sektoriaus įstaigos nesinaudoja duomenų bazės sudarytojo teise, kaip numatyta Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio 1 dalyje, siekdamos užkirsti kelią duomenų pakartotiniam naudojimui arba pakartotinį naudojimą apriboti labiau, nei nustatyta šiuo reglamentu.

8. Kai prašomi duomenys laikomi konfidencialiais pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl verslo ar statistikos konfidencialumo, viešojo sektoriaus įstaigos užtikrina, kad konfidencialūs duomenys nebūtų atskleisti dėl to, kad buvo suteikta galimybė vykdyti duomenų pakartotinį naudojimą, išskyrus atvejus, kai toks pakartotinis naudojimas yra leidžiamas pagal 6 dalį.

9. Jeigu pakartotinis naudotojas ketina trečiajai valstybei perduoti 3 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais apsaugotus ne asmens duomenis, jis viešojo sektoriaus įstaigai turi pranešti apie savo ketinimus perduoti tokius duomenis ir tokio perdavimo tikslą prašymo dėl tokių duomenų pakartotinio naudojimo metu. Pakartotinio naudojimo pagal šio straipsnio 6 dalį atveju pakartotinis naudotojas, kai tikslinga, padedant viešojo sektoriaus įstaigai, informuoja juridinį asmenį, kurio teisėms ir interesams gali būti daromas poveikis, apie tą ketinimą, tikslą ir atitinkamas apsaugos priemones. viešojo sektoriaus įstaiga neleidžia pakartotinai naudoti duomenų, nebent juridinis asmuo duoda leidimą perdavimą atlikti.

10. viešojo sektoriaus įstaigos ne asmens konfidencialius duomenis arba intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugotus duomenis pakartotiniam naudotojui, ketinančiam perduoti tuos duomenis trečiajai valstybei, kuri nėra pagal 12 dalį patvirtinta trečioji valstybė, perduoda tik tuomet, jeigu jis sutartimi įsipareigoja:

a)	vykdyti pagal 7 ir 8 dalis nustatytas pareigas net po to, kai duomenys perduodami trečiajai valstybei, ir

b)	sutinka, kad visi ginčai dėl 7 ir 8 dalių laikymosi priklausytų duomenis perduodančios viešojo sektoriaus įstaigos valstybės narės teismų jurisdikcijai.

11. viešojo sektoriaus įstaigos, kai aktualu ir tiek, kiek leidžia jų galimybės, pakartotiniams naudotojams teikia gaires ir pagalbą, kad jie vykdytų šio straipsnio 10 dalyje nurodytas pareigas.

Siekdama padėti viešojo sektoriaus įstaigoms ir pakartotiniams naudotojams, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos pavyzdinės sutarčių nuostatos, skirtos šio straipsnio 10 dalyje nurodytų pareigų vykdymui. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

12. Kai tai pateisinama dėl didelio visoje Sąjungoje pateikto prašymų dėl ne asmens duomenų pakartotinio naudojimo konkrečiose trečiosiose valstybėse skaičiaus, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais pareiškiama, kad teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka trečiojoje valstybėje:

a)	užtikrina tokią intelektinės nuosavybės ir komercinių paslapčių apsaugą, kuri yra iš esmės lygiavertė pagal Sąjungos teisę užtikrinamai apsaugai;

b)	veiksmingai taikoma ir yra užtikrinamas jos vykdymas ir

c)	numato veiksmingas teismines teisių gynimo priemones.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13. Konkrečiuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimtuose aktuose gali būti laikoma, kad tam tikrų kategorijų ne asmens duomenys, kuriuos turi viešojo sektoriaus įstaigos, šio straipsnio tikslais yra ypač neskelbtini, kai dėl jų perdavimo trečiosioms valstybėms gali kilti pavojus Sąjungos viešosios politikos tikslams, pavyzdžiui, saugai ir visuomenės sveikatai, arba gali kilti rizika, kad ne asmens anonimizuoti duomenys bus reidentifikuoti. Jeigu priimamas toks aktas, Komisija pagal 32 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant specialias tokių duomenų perdavimo trečiosioms valstybėms sąlygas.

Tos specialios sąlygos turi būti grindžiamos konkrečiame Sąjungos teisėkūros procedūra priimtame akte nustatytų ne asmens duomenų kategorijų pobūdžiu ir tų kategorijų laikymo ypač neskelbtinais motyvais atsižvelgiant į riziką, kad ne asmens anonimizuoti duomenys bus reidentifikuoti. Jos turi būti nediskriminacinės ir neviršyti to, kas būtina tame akte nustatytiems Sąjungos viešosios politikos tikslams pasiekti, laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų.

Jeigu to reikalaujama pagal konkrečius Sąjungos teisėkūros procedūra priimamus aktus, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, į tokias specialias sąlygas gali būti įtrauktos perdavimui arba šiuo atžvilgiu techninėms priemonėms taikytinos nuostatos, su duomenų pakartotiniu naudojimu trečiosiose valstybėse arba teisę tokius duomenis perduoti trečiosioms valstybėms turinčių asmenų kategorijomis susiję apribojimai arba – išimtiniais atvejais – su duomenų perdavimu trečiosioms valstybėms susiję apribojimai.

14. Fizinis ar juridinis asmuo, kuriam suteikta teisė pakartotinai naudoti ne asmens duomenis, juos gali perduoti tik toms trečiosioms valstybėms, kurios atitinka 10, 12 ir 13 dalių reikalavimus.

6 straipsnis

Mokesčiai

1. viešojo sektoriaus įstaigos, leidžiančios pakartotinai naudoti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas duomenų kategorijas, už leidimą pakartotinai naudoti tokius duomenis gali taikyti mokestį.

2. Pagal 1 dalį taikomi mokesčiai turi būti skaidrūs, nediskriminaciniai, proporcingi, objektyviai pagrįsti ir neriboti konkurencijos.

3. viešojo sektoriaus įstaigos užtikrina galimybę mokestį taip pat sumokėti internetu, naudojantis plačiai prieinamomis tarptautinėmis mokėjimo paslaugomis, nepatiriant diskriminacijos dėl mokėjimo paslaugų teikėjo įsisteigimo vietos, mokėjimo priemonės išdavimo vietos ar mokėjimo sąskaitos buvimo vietos Sąjungoje.

4. Jei viešojo sektoriaus įstaigos taiko mokestį, jos imasi priemonių, kuriomis teikiamos paskatos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų kategorijų pakartotiniam naudojimui nekomerciniais tikslais, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų tikslais, ir MVĮ bei startuolių vykdomam pakartotiniam naudojimui, laikantis valstybės pagalbos taisyklių. Tuo požiūriu viešojo sektoriaus įstaigos taip pat gali suteikti galimybę naudotis duomenimis taikant sumažintą mokestį ar nemokamai, visų pirma MVĮ bei startuoliams, pilietinei visuomenei ir švietimo įstaigoms. Tuo tikslu viešojo sektoriaus įstaigos gali nustatyti pakartotinių naudotojų, kuriems duomenys pakartotinio naudojimo tikslais suteikiami taikant sumažintą mokestį ar nemokamai, kategorijų sąrašą. Tas sąrašas kartu su jam nustatyti naudojamais kriterijais skelbiamas viešai.

5. Mokesčiai nustatomi pagal išlaidas, susijusias su prašymų dėl 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų kategorijų pakartotinio naudojimo nagrinėjimo procedūra ir apsiriboja būtinomis išlaidomis, susijusiomis su:

a)	duomenų atgaminimu, teikimu ir platinimu;

b)	teisių patikrinimu;

c)	asmens duomenų bei komerciniu požiūriu neskelbtinų duomenų anoniminimu ar kitų formų paruošimu, kaip numatyta 5 straipsnio 3 dalyje;

d)	saugios duomenų tvarkymo aplinkos palaikymu;

e)	viešajam sektoriui nepriklausančių trečiųjų šalių teisės leisti pakartotinai naudoti duomenis pagal šį skyrių įgijimu ir

f)	padėjimu pakartotiniams naudotojams gauti duomenų subjektų, kurių teisėms ir interesams toks pakartotinis naudojimas gali turėti įtakos, sutikimą ir duomenų turėtojų, kurių teisėms ir interesams toks pakartotinis naudojimas gali turėti įtakos, leidimą.

6. Valstybės narės nustato mokesčių apskaičiavimo kriterijus ir metodiką, ir tie kriterijai ir metodika turi būti paskelbti. viešojo sektoriaus įstaiga paskelbia pagrindinių išlaidų kategorijų aprašą ir išlaidų paskirstymo taisykles.

7 straipsnis

Kompetentingos įstaigos

1. Šiame straipsnyje nurodytoms užduotims vykdyti kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau kompetentingų įstaigų, kurios gali būti kompetentingos tam tikruose sektoriuose ir kurios padeda viešojo sektoriaus įstaigoms, suteikiančioms galimybę pakartotinai naudoti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas duomenų kategorijas arba atsisakančioms suteikti tokią galimybę. Valstybės narės gali arba įsteigti vieną ar daugiau naujų kompetentingų įstaigų, arba pasikliauti esamomis viešojo sektoriaus įstaigomis ar viešojo sektoriaus įstaigų vidaus tarnybomis, kurios atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas.

2. Kompetentingoms įstaigoms gali būti pavesta suteikti galimybę pakartotinai naudoti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas duomenų kategorijas vadovaujantis Sąjungos ar nacionaline teise, kuria numatoma tokia galimybė. Joms suteikiant ar atsisakant suteikti prieigą prie duomenų pakartotinio naudojimo, joms taikomi 4, 5, 6 ir 9 straipsniai.

3. Kompetentingos įstaigos turi turėti tinkamus teisinius, finansinius, techninius bei žmogiškuosius išteklius, kad galėtų vykdyti joms priskirtas užduotis, be kita ko, jos turi turėti būtinas technines žinias, kad galėtų laikytis atitinkamos Sąjungos ar nacionalinės teisės dėl prieigos prie 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų kategorijų tvarkos.

4. 1 dalyje numatyta pagalba, prireikus, apima:

a)	techninės paramos teikimą užtikrinant saugią duomenų tvarkymo aplinką, kad būtų suteikta galimybė pakartotinai naudoti duomenis;

b)	rekomendacijų ir techninės paramos, kaip geriausiai struktūrizuoti ir saugoti duomenis, kad tie duomenys būtų lengvai pasiekiami, teikimą;

techninės paramos pseudoniminimui teikimą ir užtikrinimą, kad duomenys būtų tvarkomi tokiu būdu, kuriuo būtų veiksmingai išsaugotas duomenų, kuriuos leidžiama pakartotinai naudoti, informacijos privatumas, konfidencialumas, integralumas bei prieinamumas, įskaitant asmens duomenų anoniminimo, apibendrinimo, pašalinimo bei randomizacijos būdus ar kitus pažangius privatumo išsaugojimo metodus, taip pat komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos, įskaitant komercines paslaptis ar intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugotą turinį, ištrynimą;

kai aktualu, pagalbą viešojo sektoriaus įstaigoms teikti paramą pakartotiniams naudotojams jiems prašant duomenų subjektų sutikimo dėl pakartotinio duomenų naudojimo arba duomenų turėtojų leidimo vadovaujantis konkrečiais jų sprendimais, įskaitant sprendimus dėl numatomos duomenų tvarkymo vietos jurisdikcijos, ir pagalbą viešojo sektoriaus įstaigoms nustatant techninius mechanizmus, kuriais būtų perduodami pakartotinių naudotojų prašymai duoti sutikimą arba leidimą, kai tai praktiškai įmanoma;

e)	pagalbą viešojo sektoriaus įstaigoms įvertinant pakartotinių naudotojų pagal 5 straipsnio 10 dalį prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamumą.

5. Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2023 m. rugsėjo 24 d. praneša Komisijai apie pagal 1 dalį paskirtas kompetentingas įstaigas. Kiekviena valstybė narė taip pat praneša Komisijai apie visus vėlesnius tų kompetentingų įstaigų pasikeitimus.

8 straipsnis

Bendri informaciniai punktai

1. Valstybės narės užtikrina, kad visa aktuali informacija apie 5 ir 6 straipsnių taikymą būtų prieinama ir lengvai pasiekiama per bendrą informacinį punktą. Valstybės narės įsteigia naują įstaigą arba paskiria esamą įstaigą ar struktūrą bendru informaciniu punktu. Bendras informacinis punktas gali būti susietas su sektoriniais, regioniniais ar vietos informaciniais punktais. Bendro informacinio punkto funkcijos gali būti automatizuotos su sąlyga, kad viešojo sektoriaus įstaiga užtikrina tinkamą paramą.

2. Bendras informacinis punktas turi būti kompetentingas priimti užklausas ar prašymus dėl 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų kategorijų pakartotinio naudojimo ir jas perduoti automatiniu būdu, kai tai įmanoma ir tinkama, kompetentingoms viešojo sektoriaus įstaigoms arba, kai aktualu, 7 straipsnio 1 dalyje nurodytoms kompetentingoms įstaigoms. Bendras informacinis punktas elektroninėmis priemonėmis pateikia registrų sąrašą, kuriame galima atlikti paiešką ir kuriame pateikiama visų prieinamų duomenų išteklių apžvalga, įskaitant, kai aktualu, tuos duomenų išteklius, kurie yra prieinami sektoriniuose, regioniniuose ar vietos informaciniuose punktuose, kartu pateikiant atitinkamą turimus duomenis apibūdinančią informaciją, įskaitant bent jau duomenų formatą bei dydį ir jų pakartotinio naudojimo sąlygas.

3. Bendras informacinis punktas gali sukurti atskirą, supaprastintą ir gerai dokumentuotą informacinį kanalą MVĮ ir startuoliams, reaguojant į jų poreikius ir pajėgumus prašant leisti pakartotinai naudoti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas duomenų kategorijas.

4. Komisija įsteigia Europos bendrą prieigos punktą, siūlantį elektroninį duomenų, prieinamų nacionaliniuose bendruose informaciniuose punktuose, registrą, kuriame būtų galima atlikti paiešką, taip pat papildomą informaciją, kaip prašyti duomenų naudojantis tais nacionaliniais bendrais informaciniais punktais.

9 straipsnis

Pakartotinio naudojimo prašymų procedūra

1. Sprendimą dėl 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų kategorijų pakartotinio naudojimo prašymo kompetentingos viešojo sektoriaus įstaigos ar 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos įstaigos priima per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, nebent pagal nacionalinę teisę būtų nustatyti trumpesni laiko terminai.

Išskirtinai išsamių ir sudėtingų pakartotinio naudojimo prašymų atveju tas dviejų mėnesių laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau nei 30 dienų. Tokiais atvejais kompetentingos viešojo sektoriaus įstaigos ar 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos įstaigos prašymo pateikėjui kuo greičiau praneša apie tai, kad procedūrai atlikti reikia daugiau laiko, kartu nurodydamos vėlavimo priežastis.

2. Fizinis ar juridinis asmuo, kuriam sprendimas, kaip nurodyta 1 dalyje, daro tiesioginį poveikį, turi realią žalos atlyginimo teisę valstybėje narėje, kurioje yra atitinkama įstaiga. Tokia žalos atlyginimo teisė nustatoma nacionalinėje teisėje ir apima peržiūros galimybę – peržiūrą galėtų atlikti nešališka įstaiga, kuri turi tinkamų ekspertinių žinių, kaip antai: nacionalinė konkurencijos institucija, atitinkama galimybės susipažinti su dokumentais institucija, priežiūros institucija, įsteigta pagal Reglamentą (ES) 2016/679, arba nacionalinė teisminė institucija, ir kurios sprendimai atitinkamai viešojo sektoriaus įstaigai ar kompetentingai institucijai yra privalomi.

III SKYRIUS

Duomenų tarpininkavimo paslaugoms taikytini reikalavimai

16 straipsnis

Nacionalinės duomenų altruizmo priemonės

Valstybės narės gali įdiegti organizacines ir (arba) technines priemones siekiant sudaryti palankesnes sąlygas duomenų altruizmui. Tuo tikslu valstybės narės gali nustatyti nacionalinę duomenų altruizmo politiką. Ta nacionaline politika, visų pirma, duomenų subjektams gali būti padedama duomenų altruizmo tikslais savanoriškai teikti galimybę susipažinti su jais susijusiais viešojo sektoriaus įstaigų turimais asmens duomenimis ir ja gali būti nustatoma būtina informacija, kurią reikia pateikti duomenų subjektams, susijusią su jų duomenų pakartotiniu naudojimu bendrojo intereso tikslais.

Jeigu valstybė narė plėtoja tokią nacionalinę politiką, ji apie tai praneša Komisijai.

30 straipsnis

Europos duomenų inovacijų valdybos užduotys

Europos duomenų inovacijų valdybos užduotys:

a)	konsultuoti Komisiją ir padėti jai plėtoti nuoseklią viešojo sektoriaus įstaigoms ir 7 straipsnio 1 dalyje nurodytoms kompetentingoms įstaigoms skirtą prašymų dėl 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų kategorijų pakartotinio naudojimo tvarkymo praktiką;

b)	konsultuoti Komisiją ir padėti jai plėtoti nuoseklią duomenų altruizmo praktiką visoje Sąjungoje;

konsultuoti Komisiją ir padėti jai plėtoti nuoseklią už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingų kompetentingų institucijų ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingų kompetentingų institucijų praktiką taikant duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjams ir pripažintų duomenų altruizmo organizacijoms taikytinus reikalavimus;

konsultuoti Komisiją ir padėti jai parengti nuoseklias gaires, kaip šio reglamento kontekste būtų galima geriausiai nuo neteisėtos prieigos, dėl kurios gali kilti intelektinės nuosavybės vagystės arba pramoninio šnipinėjimo rizika, apsaugoti komerciniu požiūriu neskelbtinus ne asmens duomenis, visų pirma komercines paslaptis, taip pat ne asmens duomenis, kurių turinys apsaugotas intelektinės nuosavybės teisėmis;

e)	konsultuoti Komisiją ir padėti jai parengti nuoseklias gaires dėl kibernetinio saugumo reikalavimų, skirtų keitimuisi duomenimis ir jų saugojimui;

konsultuoti Komisiją, visų pirma atsižvelgiant į standartizacijos organizacijų indėlį, dėl tarpsektorinių standartų, kurie turi būti naudojami ir plėtojami duomenų naudojimo ir tarpsektorinio dalijimosi duomenimis tarp besiformuojančių bendrų Europos duomenų erdvių srityje, prioritetų nustatymo, geriausios praktikos pavyzdžių, susijusių su sektoriniais saugumo reikalavimais ir prieigos procedūromis, tarpsektorinio palyginimo ir keitimosi jais, atsižvelgiant į sektorinės standartizacijos veiklą, visų pirma paaiškinant, kurie standartai ir praktika yra tarpsektoriniai, o kurie – sektoriniai, ir juos atskiriant;

padėti Komisijai, visų pirma atsižvelgiant į standartizacijos organizacijų indėlį, spręsti vidaus rinkos ir duomenų ekonomikos vidaus rinkoje susiskaidymo problemą gerinant tarpvalstybinį, tarpsektorinį duomenų ir dalijimosi duomenimis tarp įvairių sektorių ir sričių paslaugų sąveikumą, remiantis esamais Europos, tarptautiniais ar nacionaliniais standartais, inter alia, siekiant paskatinti bendrų Europos duomenų erdvių kūrimą;

pasiūlyti bendrų Europos duomenų erdvių – su konkrečiu tikslu ar sektoriumi susijusių arba tarpsektorinių sąveikių bendrų standartų ir praktikos sistemų, pagal kurias dalijamasi duomenimis arba jie bendrai tvarkomi, inter alia, siekiant plėtoti naujus produktus ir paslaugas, vykdyti mokslinius tyrimus ar pilietinės visuomenės iniciatyvas – gaires; tokiais bendrais standartais ir praktika turi būti atsižvelgiama į esamus standartus, jie turi atitikti konkurencijos taisykles ir užtikrinti nediskriminacinę prieigą visiems dalyviams, siekiant palengvinti dalijimąsi duomenimis Sąjungoje ir išnaudoti esamų ir būsimų duomenų erdvių potencialą; juose, inter alia, aptariami šie klausimai:

tarpsektoriniai standartai, kurie turi būti naudojami ir plėtojami duomenų naudojimo ir tarpsektorinio dalijimosi duomenimis srityje, geriausios praktikos pavyzdžių, susijusių su sektoriniais saugumo reikalavimais ir prieigos procedūromis, tarpsektorinis palyginimas ir keitimasis jais, atsižvelgiant į sektorinės standartizacijos veiklą, visų pirma paaiškinant, kurie standartai ir praktika yra tarpsektoriniai, o kurie – sektoriniai, ir juos atskiriant;

ii)	reikalavimai šalinti kliūtis patekti į rinką ir išvengti susaistymo poveikio, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir sąveikumą;

iii)	tinkama teisėto duomenų perdavimo trečiosiose valstybėse apsauga, įskaitant apsaugos nuo pagal Sąjungos teisę draudžiamo duomenų perdavimo priemones;

iv)	tinkamas ir nediskriminacinis atstovavimas atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams valdant bendras Europos duomenų erdves;

v)	kibernetinio saugumo reikalavimų laikymasis vadovaujantis Sąjungos teise;

i)	palengvinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą, kiek tai susiję su suderintų sąlygų, kuriomis leidžiamas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo sektoriaus įstaigų turimų duomenų kategorijų pakartotinis naudojimas vidaus rinkoje, sudarymu;

palengvinti už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingų kompetentingų institucijų ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingų kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimą stiprinant gebėjimus ir keičiantis informacija, visų pirma nustatant veiksmingo keitimosi informacija, susijusia su duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjams taikoma pranešimo procedūra ir pripažintų duomenų altruizmo organizacijų registracija ir stebėsena, metodus, įskaitant koordinavimą mokesčių ir sankcijų nustatymo klausimais, taip pat palengvinti už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingų kompetentingų institucijų ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingų kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimą tarptautinės prieigos ir duomenų perdavimo klausimais;

k)	konsultuoti Komisiją ir padėti jai įvertinti, ar turi būti priimti įgyvendinimo aktai, nurodyti 5 straipsnio 11 ir 12 dalyse;

l)	konsultuoti Komisiją ir padėti jai rengti Europos duomenų altruizmo sutikimo formą pagal 25 straipsnio 1 dalį;

m)	konsultuoti Komisiją dėl tarptautinės ne asmens duomenų reguliavimo aplinkos gerinimo, įskaitant standartizavimą.

VII SKYRIUS

Tarptautinė prieiga ir perdavimas

31 straipsnis

Tarptautinė prieiga ir perdavimas

1. viešojo sektoriaus įstaiga, fizinis ar juridinis asmuo, kuriam pagal II skyrių suteikta teisė pakartotinai naudoti duomenis, duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas ar pripažinta duomenų altruizmo organizacija imasi visų pagrįstų techninių, teisinių ir organizacinių priemonių, įskaitant sutartimi įformintas tvarkas, kad užkirstų kelią Sąjungoje turimų ne asmens duomenų tarptautiniam perdavimui arba vyriausybės institucijų prieigai prie jų, jei dėl tokio perdavimo ar prieigos kiltų rizika pažeisti Sąjungos teisę ar atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę, nedarant poveikio 2 ar 3 daliai.

2. Trečiosios valstybės teismo sprendimas ir trečiosios valstybės administracinės institucijos sprendimas, kuriuo reikalaujama, kad viešojo sektoriaus įstaiga, fizinis ar juridinis asmuo, kuriam pagal II skyrių suteikta teisė pakartotinai naudoti duomenis, duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas ar pripažinta duomenų altruizmo organizacija perduotų Sąjungoje turimus ne asmens duomenis, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, arba suteiktų prieigą prie jų, turi būti pripažįstamas arba kuriuo nors būdu vykdytinas tik tuo atveju, jeigu jis pagrįstas galiojančiu prašančiosios trečiosios valstybės ir Sąjungos tarptautiniu susitarimu, pavyzdžiui, savitarpio teisinės pagalbos sutartimi, arba bet kokiu tokiu prašančiosios trečiosios valstybės ir valstybės narės susitarimu.

3. Tuo atveju, kai tarptautinio susitarimo, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, nėra, jei trečiosios valstybės teismo sprendimo ar trečiosios valstybės administracinės institucijos sprendimo, kuriuo reikalaujama perduoti Sąjungoje turimus ne asmens duomenis, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, arba suteikti prieigą prie jų, adresatas yra viešojo sektoriaus įstaiga, fizinis ar juridinis asmuo, kuriam pagal II skyrių suteikta teisė pakartotinai naudoti duomenis, duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas ar pripažinta duomenų altruizmo organizacija ir jei tokio sprendimo laikymasis tam adresatui keltų riziką pažeisti Sąjungos teisę arba atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę, tokie duomenys tai trečiosios valstybės institucijai perduodami arba prieiga prie tokių duomenų jai suteikiama tik šiais atvejais, jei:

a)	pagal trečiosios valstybės sistemą reikalaujama išdėstyti tokio sprendimo motyvus bei proporcingumą ir reikalaujama, kad toks sprendimas būtų konkretus, pavyzdžiui, jame nustatant pakankamą ryšį su tam tikrais įtariamais asmenimis ar pažeidimais;

b)	adresato motyvuotą prieštaravimą gali peržiūrėti kompetentingas trečiosios valstybės teismas ir

sprendimą priimantis arba administracinės institucijos sprendimą peržiūrintis trečiosios valstybės kompetentingas teismas pagal tos trečiosios valstybės teisę yra įgaliotas deramai atsižvelgti į atitinkamus teisinius duomenų, kurie yra apsaugoti pagal Sąjungos teisę ar atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę, teikėjo interesus.

4. Jeigu tenkinamos 2 ar 3 dalyje nustatytos sąlygos, viešojo sektoriaus įstaiga, fizinis ar juridinis asmuo, kuriam pagal II skyrių suteikta teisė pakartotinai naudoti duomenis, duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas ar pripažinta duomenų altruizmo organizacija, atsakydamas (-a) į prašymą, pateikia pagrįstu prašymo aiškinimu grindžiamą mažiausią leidžiamą duomenų kiekį.

5. viešojo sektoriaus įstaiga, fizinis ar juridinis asmuo, kuriam pagal II skyrių suteikta teisė pakartotinai naudoti duomenis, duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas ir pripažinta duomenų altruizmo organizacija, prieš patenkindamas (-a) trečiosios valstybės administracinės institucijos prašymą suteikti prieigą prie duomenų turėtojo duomenų, informuoja duomenų turėtoją apie tą prašymą, išskyrus atvejus, kai prašymas yra pateiktas teisėsaugos tikslais ir kai tai būtina teisėsaugos veiklos veiksmingumui išsaugoti.

VIII SKYRIUS

Delegavimas ir komiteto procedūra

38 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2023 m. rugsėjo 24 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. gegužės 30 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. LE MAIRE

(1) OL C 286, 2021 7 16, p. 38.

(2) 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. gegužės 16 d. Tarybos sprendimas.

(3) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(4) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45).

(5) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1239, kuriuo nustatoma Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka ir panaikinama Direktyva 2010/65/ES (OL L 198, 2019 7 25, p. 64).

(6) 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (OL L 249, 2020 7 31, p. 33).

(7) 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos (OL L 207, 2010 8 6, p. 1).

(8) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

(9) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).

(10) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1807 dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų (OL L 303, 2018 11 28, p. 59).

(11) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(12) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).

(13) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45).

(14) 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

(15) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(16) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

(17) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).

(18) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(19) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56).

(20) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).

(21) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(22) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(23) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(24) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(25) 2013 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 557/2013, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos nuostatos dėl galimybės naudoti konfidencialius duomenis mokslo reikmėms ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 831/2002 (OL L 164, 2013 6 18, p. 16).

(26) 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p. 20).

(27) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

(28) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(29) 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).

(30) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(31) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(32) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).

(33) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

whereas

keyboard_tab Digital Governance Act 2022/0868 LT

Digital Governance Act 2022/0868 LT