Digital Governance Act 2022/0868 LT

2. Šiuo reglamentu viešojo sektoriaus įstaigoms nesukuriama pareiga leisti pakartotinai naudoti duomenis ir jos neatleidžiamos nuo savo konfidencialumo pareigų pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę.

Šis reglamentas nedaro poveikio:

a)	konkrečioms Sąjungos ar nacionalinės teisės aktų nuostatoms dėl prieigos prie tam tikrų duomenų kategorijų ar jų pakartotinio naudojimo, visų pirma kiek tai susiję su prieigos prie oficialių dokumentų suteikimu ir jų atskleidimu, ir

b)	viešojo sektoriaus įstaigų pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę nustatytoms pareigoms leisti duomenų pakartotinį naudojimą arba reikalavimams, susijusiems su ne asmens duomenų tvarkymu.

Kai pagal konkrečiam sektoriui skirtą Sąjungos ar nacionalinę teisę viešojo sektoriaus įstaigos, duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjai ar pripažintos duomenų altruizmo organizacijos privalo laikytis tam tikrų papildomų techninių, administracinių ar organizacinių reikalavimų, be kita ko, taikant leidimų suteikimo ar sertifikavimo tvarką, taip pat turi būti taikomos tos konkrečiam sektoriui skirtos Sąjungos ar nacionalinės teisės nuostatos. Visi tokie konkretūs papildomi reikalavimai turi būti nediskriminaciniai, proporcingi ir objektyviai pagrįsti.

3. Sąjungos ir nacionalinė teisė dėl asmens duomenų apsaugos taikoma visiems asmens duomenims, tvarkomiems kiek tai susiję su šiuo reglamentu. Visų pirma, šis reglamentas nedaro poveikio reglamentams (ES) 2016/679 bei (ES) 2018/1725 ir direktyvoms 2002/58/EB bei (ES) 2016/680, įskaitant kiek tai susiję su priežiūros institucijų įgaliojimais ir kompetencija. Šio reglamento ir Sąjungos teisės dėl asmens duomenų apsaugos ar pagal tokią Sąjungos teisę priimtos nacionalinės teisės kolizijos atveju atitinkama Sąjungos ar nacionalinė teisė dėl asmens duomenų apsaugos yra viršesnė. Šiuo reglamentu nesukuriama teisinio pagrindo asmens duomenims tvarkyti ir nedaromas poveikis jokioms teisėms ir pareigoms, nustatytoms reglamentuose (ES) 2016/679 ar (ES) 2018/1725 arba direktyvose 2002/58/EB ar (ES) 2016/680.

4. Šis reglamentas nedaro poveikio konkurencijos teisės taikymui.

5. Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai, kiek tai susiję su jų veikla visuomenės saugumo, gynybos ir nacionalinio saugumo srityse.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šio reglamento tikslais vartojamos šios terminų apibrėžtys:

1)	duomenys – aktų, faktų ar informacijos skaitmeninė reprezentacija ir bet kokios tokių aktų, faktų ar informacijos kompiliacija, įskaitant garso, vaizdo arba garso ir vaizdo įrašus;

pakartotinis naudojimas – fizinių ar juridinių asmenų naudojimasis viešojo sektoriaus įstaigų turimais duomenimis komerciniais ar nekomerciniais tikslais, kitais nei pirminis tikslas, kuriuo, vykdant viešąją užduotį, duomenys buvo parengti, išskyrus viešojo sektoriaus įstaigų keitimąsi duomenimis tarpusavyje vien tik vykdant viešąsias užduotis;

3)	asmens duomenys – asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte;

4)	ne asmens duomenys – duomenys, kurie nėra asmens duomenys;

5)	sutikimas – sutikimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 11 punkte;

6)	leidimas – teisės tvarkyti ne asmens duomenis suteikimas duomenų naudotojams;

7)	duomenų subjektas – duomenų subjektas, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkte;

duomenų turėtojas – juridinis asmuo, įskaitant viešojo sektoriaus įstaigas bei tarptautines organizacijas, arba fizinis asmuo, kuris nėra duomenų subjektas konkrečių minimų duomenų atžvilgiu, pagal taikytiną Sąjungos ar nacionalinę teisę turintis teisę suteikti prieigą prie tam tikrų asmens duomenų ar ne asmens duomenų arba jais dalytis;

9)	duomenų naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi teisėtą prieigą prie tam tikrų asmens ar ne asmens duomenų ir, be kita ko pagal Reglamentą (ES) 2016/679 asmens duomenų atveju, turi teisę naudoti tuos duomenis komerciniais ar nekomerciniais tikslais;

10)

dalijimasis duomenimis – pagal savanoriškus susitarimus arba Sąjungos ar nacionalinę teisę tiesiogiai ar per tarpininką, pavyzdžiui, pagal atvirąsias ar komercines licencijas, už atlyginimą ar nemokamai duomenų subjekto ar duomenų turėtojo atliekamas duomenų teikimas duomenų naudotojui siekiant tokiais duomenimis naudotis bendrai ar atskirai;

11)

duomenų tarpininkavimo paslauga – paslauga, kuria naudojantis techninėmis, teisinėmis ir kitomis priemonėmis siekiama sukurti komercinius santykius, kad neapibrėžtas duomenų subjektų bei duomenų turėtojų ir duomenų naudotojų skaičius dalytųsi duomenimis, be kita ko, kad asmens duomenų atžvilgiu būtų naudojamasi duomenų subjektų teisėmis; duomenų tarpininkavimo paslaugomis nelaikant bent:

paslaugų, kuriomis iš duomenų turėtojų duomenys yra gaunami, ir duomenys agreguojami, papildomi ar transformuojami siekiant tikslo suteikti jiems esminės vertės ir licencijuoti galutinių duomenų naudojimą duomenų naudotojų atžvilgiu, nesukuriant komercinių santykių tarp duomenų turėtojų ir duomenų naudotojų;

b)	paslaugų, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama autorių teisėmis apsaugoto turinio tarpininkavimui;

paslaugų, kuriomis išimtinai naudojasi tik vienas duomenų turėtojas, kad būtų sudarytos sąlygos naudoti to duomenų turėtojo turimus duomenis, arba kuriomis naudojasi daugiau nei vienas juridinis asmuo uždaroje grupėje, įskaitant tiekėjo ar kliento santykius arba sutartimi apibrėžtus bendradarbiavimo atvejus, visų pirma tuos santykius, kurių pagrindinis tikslas – užtikrinti prie daiktų interneto prijungtų objektų ir prietaisų funkcijas;

d)	viešojo sektoriaus įstaigų siūlomos duomenų paslaugos, kuriomis nesiekiama sukurti komercinių santykių;

12)	duomenų tvarkymas – duomenų tvarkymas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 2 punkte kalbant apie asmens duomenis arba Reglamento (ES) 2018/1807 3 straipsnio 2 punkte kalbant apie ne asmens duomenis;

13)	prieiga – duomenų naudojimas pagal specialius techninius, teisinius ar organizacinius reikalavimus, kuriuo nebūtinai yra suponuojamas duomenų perdavimas ar atsisiuntimas;

14)	pagrindinė buveinė – juridinio asmens centrinės administracijos vieta Sąjungoje;

15)

duomenų kooperatyvų paslaugos – duomenų tarpininkavimo paslaugos, kurias siūlo organizacinė struktūra, kurią sudaro duomenų subjektai, individualios įmonės ar MVĮ, kurie yra tos struktūros nariai, ir kurios pagrindiniai tikslai – remti savo narius jiems naudojantis savo teisėmis tam tikrų duomenų atžvilgiu, be kita ko, kiek tai susiję su informacija grindžiamų pasirinkimų darymu prieš jiems duodant sutikimą tvarkyti duomenis, keistis nuomonėmis dėl duomenų tvarkymo tikslų bei sąlygų, kurie kuo geriau atitiktų jos narių interesus jų duomenų atžvilgiu, arba savo narių vardu vesti derybas dėl duomenų tvarkymo sąlygų prieš duodant leidimą tvarkyti ne asmens duomenis arba prieš jiems sutinkant dėl asmens duomenų tvarkymo;

16)

duomenų altruizmas – savanoriškas dalijimasis duomenimis, grindžiamas duomenų subjektų sutikimu, kad būtų tvarkomi su jais susiję asmens duomenys, arba duomenų turėtojų leidimais naudotis jų ne asmens duomenimis nesiekiant ir negaunant atlygio, kuris viršytų kompensaciją už išlaidas, kurias jie patiria, kai jie teikia duomenis siekiant bendrojo intereso tikslų, kaip numatyta, kai taikytina, nacionalinėje teisėje, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, kovos su klimato kaita, judumo gerinimo, palankesnių sąlygų oficialios statistikos tobulinimui, rengimui ir sklaidai sudarymo, viešųjų paslaugų teikimo gerinimo, viešosios politikos formavimo ar mokslinių tyrimų tikslais siekiant bendrojo intereso;

17)	viešojo sektoriaus įstaiga – valstybės, regionų ar vietos institucija, viešosios teisės reglamentuojama įstaiga arba iš vienos ar daugiau tokių institucijų arba vienos ar daugiau tokių viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų sudaryta asociacija;

18)

viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos – įstaigos, pasižyminčios toliau išvardytomis charakteristikomis:

a)	jos įsteigtos siekiant konkretaus tikslo – tenkinti bendrojo intereso poreikius, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio;

b)	jos turi teisinį subjektiškumą;

jos didžiąja dalimi finansuojamos valstybės, regionų ar vietos institucijų arba kitų viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų lėšomis, joms taikoma tų institucijų ar įstaigų vykdoma administracinė priežiūra arba jos turi administracinę, vadybos ar priežiūros valdybą, kurios daugiau kaip pusė narių yra paskirti valstybės, regionų ar vietos institucijų arba kitų viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų;

19)

valstybinė įmonė – įmonė, kuriai viešojo sektoriaus įstaigos gali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti dominuojamą įtaką dėl to, kad valdo tą įmonę nuosavybės teise, dėl jų finansinio dalyvavimo toje įmonėje arba tą įmonę reglamentuojančių taisyklių; šioje termino apibrėžtyje prielaida, kad viešojo sektoriaus įstaigos turi dominuojamą įtaką, daroma bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų, kai tos įstaigos tiesiogiai ar netiesiogiai:

a)	valdo didžiąją įmonės pasirašytojo kapitalo dalį;

b)	kontroliuoja daugumą balsų, kurie suteikiami įmonės išleistomis akcijomis;

c)	gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių;

20)

saugi duomenų tvarkymo aplinka – fizinė ar virtuali aplinka ir organizacinės priemonės, kuriomis užtikrinama atitiktis Sąjungos teisei, pavyzdžiui, Reglamentui (ES) 2016/679, visų pirma kiek tai susiję su duomenų subjektų teisėmis, intelektinės nuosavybės teisėmis ir komerciniu bei statistiniu konfidencialumu, integralumu ir prieinamumu, bei atitiktis taikytinai nacionalinei teisei, ir saugią duomenų tvarkymo aplinką suteikiančiam subjektui leidžiama nustatyti ir prižiūrėti visus duomenų tvarkymo veiksmus, įskaitant duomenų rodymą, saugojimą, atsisiuntimą bei eksportavimą ir išvestinių duomenų skaičiavimą pagal kompiuterinius algoritmus;

21)

teisinis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra aiškiai paskirtas veikti Sąjungoje neįsisteigusio duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjo ar subjekto, bendrojo intereso tikslais renkančio duomenis, kuriuos fiziniai ar juridiniai asmenys teikia duomenų altruizmo tikslais, vardu ir į kurį (kartu su duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėju ar subjektu arba vietoje duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjo ar subjekto) dėl pagal šį reglamentą nustatytų pareigų vykdymo gali kreiptis už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingos kompetentingos institucijos ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingos kompetentingos institucijos, be kita ko, siekdamos pradėti vykdymo užtikrinimo procedūras prieš reikalavimų nesilaikantį Sąjungoje neįsisteigusį duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėją ar subjektą.

II SKYRIUS

Viešojo sektoriaus įstaigų turimų tam tikrų kategorijų apsaugotų duomenų pakartotinis naudojimas

4 straipsnis

Išimtinių susitarimų uždraudimas

1. Draudžiami su duomenų, kuriuos turi viešojo sektoriaus įstaigos ir kuriuose yra 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų kategorijų, pakartotiniu naudojimu susiję susitarimai ar kita praktika, pagal kuriuos suteikiamos išimtinės teisės arba kurių tikslas ar poveikis yra tokių išimtinių teisių suteikimas arba subjektų, kurie nėra tokių susitarimų ar kitos praktikos šalys, galimybės pakartotinai naudoti duomenis apribojimas.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje nurodyta išimtinė teisė pakartotinai naudoti duomenis gali būti suteikta tiek, kiek tai būtina paslaugai teikti ar produktui tiekti bendrojo intereso tikslais ir jei kitaip tokio teikimo ar tiekimo atlikti būtų neįmanoma.

3. Išimtinė teisė, kaip nurodyta 2 dalyje, suteikiama administraciniu aktu ar sutartiniu susitarimu pagal taikytiną Sąjungos ar nacionalinę teisę ir laikantis skaidrumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų.

4. Išimtinės teisės į duomenų pakartotinį naudojimą galiojimo trukmė turi neviršyti 12 mėnesių. Jei sudaroma sutartis, sutarties trukmė turi būti tokia pati kaip išimtinės teisės galiojimo trukmė.

5. Išimtinės teisės suteikimas pagal 2, 3 bei 4 dalis, įskaitant priežastis, kodėl būtina tokią teisę suteikti, turi būti skaidrus ir apie jį turi būti viešai skelbiama internete tokia forma, kuri atitinka atitinkamą Sąjungos teisę viešųjų pirkimų srityje.

6. Susitarimai ar kita praktika, kuriems taikomas 1 dalyje nurodytas draudimas, kurie neatitinka 2 bei 3 dalyse nustatytų sąlygų ir kurie buvo sudaryti ar nustatyti anksčiau nei 2022 m. birželio 23 d., nustoja galioti pasibaigus taikytinai sutarčiai ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 24 d.

5 straipsnis

Pakartotinio naudojimo sąlygos

1. Viešojo sektoriaus įstaigos, kurių kompetencijai pagal nacionalinę teisę priklauso prieigos prie vienos ar daugiau 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų kategorijų, kad juos būtų galima pakartotinai naudoti, suteikimas ar atsisakymas ją suteikti, viešai paskelbia sąlygas, kuriomis leidžiamas toks pakartotinis naudojimas, ir prašymo dėl pakartotinio naudojimo pateikimo per 8 straipsnyje nurodytą bendrą informacinį punktą procedūrą. Joms suteikiant ar atsisakant suteikti prieigą prie duomenų pakartotinio naudojimo, joms gali padėti 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos įstaigos.

Valstybės narės užtikrina, kad viešojo sektoriaus įstaigos būtų aprūpintos būtinais ištekliais siekiant laikytis šio straipsnio.

2. Pakartotinio naudojimo sąlygos turi būti nediskriminacinės, skaidrios, proporcingos ir objektyviai pagrįstos atsižvelgiant į duomenų kategorijas ir pakartotinio naudojimo tikslus bei duomenų, kuriuos leidžiama pakartotinai naudoti, pobūdį. Tomis sąlygomis neturi būti naudojamasi konkurencijai riboti.

3. Viešojo sektoriaus įstaigos pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę užtikrina, kad būtų išsaugotas duomenų apsaugotas pobūdis. Jos gali nustatyti šiuos reikalavimus:

suteikti galimybę pakartotinai naudoti duomenis tik tais atvejais, kai viešojo sektoriaus įstaiga ar kompetentinga įstaiga, gavusi prašymą dėl duomenų pakartotinio naudojimo, užtikrino, kad:

i)	asmens duomenų atveju duomenys buvo anonimizuoti ir

ii)	komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos, įskaitant komercines paslaptis ar turinį, apsaugotą intelektinės nuosavybės teisėmis, atveju duomenys buvo pakeisti, kaupiami ar apdorojami bet kuriuo kitu duomenų atskleidimo kontrolės metodu;

b)	prieigą prie duomenų suteikti ir juos pakartotinai naudoti nuotoliniu būdu saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje, kurią sukuria ar kontroliuoja viešojo sektoriaus įstaiga;

c)	prieigą prie duomenų suteikti ir juos pakartotinai naudoti fizinėse patalpose, kuriose yra saugi duomenų tvarkymo aplinka laikantis aukštų saugumo standartų, su sąlyga, kad nuotolinė prieiga negali būti suteikta nesukeliant pavojaus trečiųjų šalių teisėms ir interesams.

4. Jeigu pagal 3 dalies b ir c punktus leista pakartotinai naudoti duomenis, viešojo sektoriaus įstaigos nustato sąlygas, kuriomis išsaugomas naudojamos saugios duomenų tvarkymo aplinkos techninių sistemų veikimo integralumas. Viešojo sektoriaus įstaigos pasilieka teisę patikrinti pakartotinio naudotojo atlikto duomenų tvarkymo procesą, priemones ir rezultatus, siekiant išsaugoti duomenų apsaugos integralumą, ir pasilieka teisę uždrausti naudoti rezultatus, kuriuose yra informacijos, dėl kurios kyla pavojus trečiųjų šalių teisėms ir interesams. Sprendimas uždrausti naudoti rezultatus pakartotiniam naudotojui turi būti suprantamas ir skaidrus.

5. Išskyrus atvejus, kai nacionalinėje teisėje numatytos konkrečios apsaugos priemonės, skirtos taikytinoms konfidencialumo pareigoms, susijusioms su duomenų kategorijų, nurodytų 3 straipsnio 1 dalyje, pakartotiniu naudojimu, viešojo sektoriaus įstaigos turi numatyti, kad pagal šio straipsnio 3 dalį suteiktų duomenų pakartotinis naudojimas yra galimas su sąlyga, kad pakartotinis naudotojas laikosi konfidencialumo pareigos, pagal kurią draudžiama atskleisti bet kokią pavojų trečiųjų šalių teisėms ir interesams keliančią informaciją, kurią pakartotinis naudotojas galėjo gauti nepaisant nustatytų apsaugos priemonių. Pakartotiniams naudotojams draudžiama reidentifikuoti bet kokį duomenų subjektą, su kuriuo susiję duomenys, ir jie turi imtis techninių bei veiklos priemonių, kad užkirstų kelią atitinkamų duomenų subjektų reidentifikavimui ir viešojo sektoriaus įstaigai praneštų apie visus dėl to atsiradusius duomenų pažeidimus. Be leidimo atliekamo pakartotinio ne asmens duomenų naudojimo atveju pakartotiniai naudotojai nedelsdami, kai tikslinga, padedant viešojo sektoriaus įstaigai, informuoja juridinius asmenis, kurių teisėms ir interesams gali būti daromas poveikis.

6. Kai galimybė pakartotinai naudoti duomenis negali būti suteikta laikantis šio straipsnio 3 bei 4 dalyse nustatytų pareigų ir nėra jokio teisinio pagrindo duomenis perduoti pagal Reglamentą (ES) 2016/679, viešojo sektoriaus įstaiga deda visas pastangas pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, kad, jeigu tai įmanoma viešojo sektoriaus įstaigai neuždedant pernelyg didelės naštos, padėtų potencialiems pakartotiniams naudotojams gauti sutikimą iš duomenų subjektų arba leidimą iš duomenų turėtojų, kurių teises ir interesus gali paveikti toks pakartotinis naudojimas. Viešojo sektoriaus įstaigai teikiant tokią pagalbą, jai gali padėti 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos įstaigos.

7. Duomenis pakartotinai naudoti leidžiama tik gerbiant intelektinės nuosavybės teises. Viešojo sektoriaus įstaigos nesinaudoja duomenų bazės sudarytojo teise, kaip numatyta Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio 1 dalyje, siekdamos užkirsti kelią duomenų pakartotiniam naudojimui arba pakartotinį naudojimą apriboti labiau, nei nustatyta šiuo reglamentu.

8. Kai prašomi duomenys laikomi konfidencialiais pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl verslo ar statistikos konfidencialumo, viešojo sektoriaus įstaigos užtikrina, kad konfidencialūs duomenys nebūtų atskleisti dėl to, kad buvo suteikta galimybė vykdyti duomenų pakartotinį naudojimą, išskyrus atvejus, kai toks pakartotinis naudojimas yra leidžiamas pagal 6 dalį.

9. Jeigu pakartotinis naudotojas ketina trečiajai valstybei perduoti 3 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais apsaugotus ne asmens duomenis, jis viešojo sektoriaus įstaigai turi pranešti apie savo ketinimus perduoti tokius duomenis ir tokio perdavimo tikslą prašymo dėl tokių duomenų pakartotinio naudojimo metu. Pakartotinio naudojimo pagal šio straipsnio 6 dalį atveju pakartotinis naudotojas, kai tikslinga, padedant viešojo sektoriaus įstaigai, informuoja juridinį asmenį, kurio teisėms ir interesams gali būti daromas poveikis, apie tą ketinimą, tikslą ir atitinkamas apsaugos priemones. Viešojo sektoriaus įstaiga neleidžia pakartotinai naudoti duomenų, nebent juridinis asmuo duoda leidimą perdavimą atlikti.

10. Viešojo sektoriaus įstaigos ne asmens konfidencialius duomenis arba intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugotus duomenis pakartotiniam naudotojui, ketinančiam perduoti tuos duomenis trečiajai valstybei, kuri nėra pagal 12 dalį patvirtinta trečioji valstybė, perduoda tik tuomet, jeigu jis sutartimi įsipareigoja:

a)	vykdyti pagal 7 ir 8 dalis nustatytas pareigas net po to, kai duomenys perduodami trečiajai valstybei, ir

b)	sutinka, kad visi ginčai dėl 7 ir 8 dalių laikymosi priklausytų duomenis perduodančios viešojo sektoriaus įstaigos valstybės narės teismų jurisdikcijai.

11. Viešojo sektoriaus įstaigos, kai aktualu ir tiek, kiek leidžia jų galimybės, pakartotiniams naudotojams teikia gaires ir pagalbą, kad jie vykdytų šio straipsnio 10 dalyje nurodytas pareigas.

Siekdama padėti viešojo sektoriaus įstaigoms ir pakartotiniams naudotojams, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos pavyzdinės sutarčių nuostatos, skirtos šio straipsnio 10 dalyje nurodytų pareigų vykdymui. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

12. Kai tai pateisinama dėl didelio visoje Sąjungoje pateikto prašymų dėl ne asmens duomenų pakartotinio naudojimo konkrečiose trečiosiose valstybėse skaičiaus, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais pareiškiama, kad teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka trečiojoje valstybėje:

a)	užtikrina tokią intelektinės nuosavybės ir komercinių paslapčių apsaugą, kuri yra iš esmės lygiavertė pagal Sąjungos teisę užtikrinamai apsaugai;

b)	veiksmingai taikoma ir yra užtikrinamas jos vykdymas ir

c)	numato veiksmingas teismines teisių gynimo priemones.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13. Konkrečiuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimtuose aktuose gali būti laikoma, kad tam tikrų kategorijų ne asmens duomenys, kuriuos turi viešojo sektoriaus įstaigos, šio straipsnio tikslais yra ypač neskelbtini, kai dėl jų perdavimo trečiosioms valstybėms gali kilti pavojus Sąjungos viešosios politikos tikslams, pavyzdžiui, saugai ir visuomenės sveikatai, arba gali kilti rizika, kad ne asmens anonimizuoti duomenys bus reidentifikuoti. Jeigu priimamas toks aktas, Komisija pagal 32 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant specialias tokių duomenų perdavimo trečiosioms valstybėms sąlygas.

Tos specialios sąlygos turi būti grindžiamos konkrečiame Sąjungos teisėkūros procedūra priimtame akte nustatytų ne asmens duomenų kategorijų pobūdžiu ir tų kategorijų laikymo ypač neskelbtinais motyvais atsižvelgiant į riziką, kad ne asmens anonimizuoti duomenys bus reidentifikuoti. Jos turi būti nediskriminacinės ir neviršyti to, kas būtina tame akte nustatytiems Sąjungos viešosios politikos tikslams pasiekti, laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų.

Jeigu to reikalaujama pagal konkrečius Sąjungos teisėkūros procedūra priimamus aktus, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, į tokias specialias sąlygas gali būti įtrauktos perdavimui arba šiuo atžvilgiu techninėms priemonėms taikytinos nuostatos, su duomenų pakartotiniu naudojimu trečiosiose valstybėse arba teisę tokius duomenis perduoti trečiosioms valstybėms turinčių asmenų kategorijomis susiję apribojimai arba – išimtiniais atvejais – su duomenų perdavimu trečiosioms valstybėms susiję apribojimai.

14. Fizinis ar juridinis asmuo, kuriam suteikta teisė pakartotinai naudoti ne asmens duomenis, juos gali perduoti tik toms trečiosioms valstybėms, kurios atitinka 10, 12 ir 13 dalių reikalavimus.

6 straipsnis

Mokesčiai

1. Viešojo sektoriaus įstaigos, leidžiančios pakartotinai naudoti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas duomenų kategorijas, už leidimą pakartotinai naudoti tokius duomenis gali taikyti mokestį.

2. Pagal 1 dalį taikomi mokesčiai turi būti skaidrūs, nediskriminaciniai, proporcingi, objektyviai pagrįsti ir neriboti konkurencijos.

3. Viešojo sektoriaus įstaigos užtikrina galimybę mokestį taip pat sumokėti internetu, naudojantis plačiai prieinamomis tarptautinėmis mokėjimo paslaugomis, nepatiriant diskriminacijos dėl mokėjimo paslaugų teikėjo įsisteigimo vietos, mokėjimo priemonės išdavimo vietos ar mokėjimo sąskaitos buvimo vietos Sąjungoje.

4. Jei viešojo sektoriaus įstaigos taiko mokestį, jos imasi priemonių, kuriomis teikiamos paskatos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų kategorijų pakartotiniam naudojimui nekomerciniais tikslais, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų tikslais, ir MVĮ bei startuolių vykdomam pakartotiniam naudojimui, laikantis valstybės pagalbos taisyklių. Tuo požiūriu viešojo sektoriaus įstaigos taip pat gali suteikti galimybę naudotis duomenimis taikant sumažintą mokestį ar nemokamai, visų pirma MVĮ bei startuoliams, pilietinei visuomenei ir švietimo įstaigoms. Tuo tikslu viešojo sektoriaus įstaigos gali nustatyti pakartotinių naudotojų, kuriems duomenys pakartotinio naudojimo tikslais suteikiami taikant sumažintą mokestį ar nemokamai, kategorijų sąrašą. Tas sąrašas kartu su jam nustatyti naudojamais kriterijais skelbiamas viešai.

5. Mokesčiai nustatomi pagal išlaidas, susijusias su prašymų dėl 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų kategorijų pakartotinio naudojimo nagrinėjimo procedūra ir apsiriboja būtinomis išlaidomis, susijusiomis su:

a)	duomenų atgaminimu, teikimu ir platinimu;

b)	teisių patikrinimu;

c)	asmens duomenų bei komerciniu požiūriu neskelbtinų duomenų anoniminimu ar kitų formų paruošimu, kaip numatyta 5 straipsnio 3 dalyje;

d)	saugios duomenų tvarkymo aplinkos palaikymu;

e)	viešajam sektoriui nepriklausančių trečiųjų šalių teisės leisti pakartotinai naudoti duomenis pagal šį skyrių įgijimu ir

f)	padėjimu pakartotiniams naudotojams gauti duomenų subjektų, kurių teisėms ir interesams toks pakartotinis naudojimas gali turėti įtakos, sutikimą ir duomenų turėtojų, kurių teisėms ir interesams toks pakartotinis naudojimas gali turėti įtakos, leidimą.

6. Valstybės narės nustato mokesčių apskaičiavimo kriterijus ir metodiką, ir tie kriterijai ir metodika turi būti paskelbti. Viešojo sektoriaus įstaiga paskelbia pagrindinių išlaidų kategorijų aprašą ir išlaidų paskirstymo taisykles.

11 straipsnis

Duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjų teikiamas pranešimas

1. Duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjai, ketinantys teikti 10 straipsnyje nurodytas duomenų tarpininkavimo paslaugas, pateikia pranešimą už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingai kompetentingai institucijai.

2. Šio reglamento tikslais duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas, kuris turi padalinių daugiau nei vienoje valstybėje narėje, laikomas priklausančiu valstybės narės, kurioje yra jo pagrindinė buveinė, jurisdikcijai; tai nedaro poveikio Sąjungos teisei, reglamentuojančiai tarpvalstybinius ieškinius dėl žalos atlyginimo ir susijusių procedūrų.

3. Duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas, kuris nėra įsisteigęs Sąjungoje, tačiau 10 straipsnyje nurodytas duomenų tarpininkavimo paslaugas siūlo Sąjungoje, paskiria teisinį atstovą vienoje iš valstybių narių, kuriose tos paslaugos siūlomos.

Siekiant užtikrinti atitiktį šiam reglamentui, duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas įgalioja teisinį atstovą veikti kartu su juo arba jo vardu atvejais, kai į jį kreipiasi už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingos kompetentingos institucijos ar duomenų subjektai ir duomenų turėtojai, visais klausimais, susijusiais su teikiamomis duomenų tarpininkavimo paslaugomis. Teisinis atstovas bendradarbiauja su už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingomis kompetentingomis institucijomis ir paprašytas jas išsamiai informuoja apie veiksmus ir nuostatas, kurių atitinkamai ėmėsi ar kurias įdiegė duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas šio reglamento laikymuisi užtikrinti.

Laikoma, kad duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas priklauso valstybės narės, kurioje yra jo teisinis atstovas, jurisdikcijai. Tai, kad duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas paskiria teisinį atstovą, nedaro poveikio teisiniams veiksmams, kurių gali būti imtasi duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjo atžvilgiu.

4. Pateikęs pranešimą pagal 1 dalį, duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas gali pradėti vykdyti veiklą laikydamasis šiame skyriuje nustatytų sąlygų.

5. 1 dalyje nurodyto pranešimo pateikimas suteikia duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjui teisę teikti duomenų tarpininkavimo paslaugas visose valstybėse narėse.

6. 1 dalyje nurodytame pranešime nurodoma ši informacija:

a)	duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjo pavadinimas;

b)	duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjo teisinis statusas, forma, nuosavybės struktūra, atitinkamos patronuojamosios įmonės ir, jei duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas yra įregistruotas prekybos ar kitame panašiame viešame nacionaliniame registre, registracijos numeris;

c)	duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjo pagrindinės buveinės Sąjungoje, jeigu tokia yra, adresas ir, jei taikytina, bet kokio antrinio padalinio kitoje valstybėje narėje adresas arba jo teisinio atstovo adresas;

d)	vieša interneto svetainė, kurioje pateikiama išsami ir naujausia informacija apie duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėją ir jo veiklą, įskaitant bent jau a, b, c bei f punktuose nurodytą informaciją;

e)	duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjo kontaktiniai asmenys ir kontaktiniai duomenys;

f)	duomenų tarpininkavimo paslaugos, kurią ketina teikti duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas, aprašymas, nurodant, kuriai iš 10 straipsnyje išvardytų kategorijų priskiriama tokia duomenų tarpininkavimo paslauga;

g)	numatoma veiklos pradžios data, jeigu ji skiriasi nuo pranešimo datos.

7. Už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakinga kompetentinga institucija užtikrina, kad pranešimo procedūra būtų nediskriminacinė ir neiškreiptų konkurencijos.

8. Duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjo prašymu už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakinga kompetentinga institucija per vieną savaitę nuo deramai ir išsamiai užpildyto pranešimo pateikimo paskelbia standartizuotą pareiškimą, kuriuo patvirtinama, kad duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas yra pateikęs 1 dalyje nurodytą pranešimą ir kad pranešime pateikiama 6 dalyje nurodyta informacija.

9. Už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakinga kompetentinga institucija, gavusi duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjo prašymą, patvirtina, kad duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas laikosi šio straipsnio ir 12 straipsnio. Gavęs tokį patvirtinimą, tas duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas savo rašytinėje ir žodinėje komunikacijoje gali naudoti žymą „Sąjungoje pripažintas duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas“ ir bendrą logotipą.

Siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje pripažinti duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjai būtų lengvai atpažįstami visoje Sąjungoje, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato bendro logotipo dizainą. Sąjungoje pripažinti duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjai visose internetinėse ir ne internetinėse publikacijose, kurios yra susijusios su jų vykdoma duomenų tarpininkavimo veikla, aiškiai pateikia bendrą logotipą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

10. Už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakinga kompetentinga institucija Komisijai nedelsdama elektroninėmis priemonėmis praneša apie kiekvieną naują pranešimą. Komisija tvarko ir reguliariai atnaujina visų duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjų, teikiančių savo paslaugas Sąjungoje, viešą registrą. Viešame registre skelbiama 6 dalies a, b, c, d, f ir g punktuose nurodyta informacija.

11. Už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakinga kompetentinga institucija gali imti mokesčius už pranešimą pagal nacionalinę teisę. Tokie mokesčiai turi būti proporcingi, objektyvūs bei pagrįsti administracinėmis išlaidomis, susijusiomis su reikalavimų laikymosi stebėsena ir kita rinkos kontrolės veikla, kurią už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakinga kompetentinga institucija vykdo duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjų pranešimų atžvilgiu. MVĮ ir startuolių atveju už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakinga kompetentinga institucija gali imti sumažintą mokestį arba gali netaikyti mokesčio.

12. Apie informacijos, kuri pateikta pagal 6 dalį, pasikeitimus duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjai už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingai kompetentingai institucijai praneša per 14 dienų nuo pakeitimo dienos.

13. Jei duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas nutraukia savo veiklą, jis apie tai per 15 dienų informuoja atitinkamą pagal 1, 2 ir 3 dalis nustatytą už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingą kompetentingą instituciją.

14. Už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakinga kompetentinga institucija Komisijai nedelsdama elektroninėmis priemonėmis praneša apie kiekvieną 12 ir 13 dalyse nurodytą pranešimą. Komisija atitinkamai atnaujina viešą duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjų Sąjungoje registrą.

12 straipsnis

Duomenų tarpininkavimo paslaugų teikimo sąlygos

10 straipsnyje nurodytų duomenų tarpininkavimo paslaugų teikimui taikomos šios sąlygos:

a)	duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas neturi naudoti duomenų, su kuriais susijusias duomenų tarpininkavimo paslaugas jis teikia, kitais tikslais, nei perduoti juos duomenų naudotojų žinion, ir duomenų tarpininkavimo paslaugas teikia per atskirą juridinį asmenį;

duomenų tarpininkavimo paslaugų teikimo duomenų turėtojui ar duomenų naudotojui komercinės sąlygos, įskaitant kainų nustatymą, neturi priklausyti nuo to, ar duomenų turėtojas ar duomenų naudotojas naudojasi kitomis to paties duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjo ar susijusio subjekto teikiamomis paslaugomis, o, jeigu taip nutiktų – nuo to, kokiu mastu duomenų turėtojas ar duomenų naudotojas naudojasi tokiomis kitomis paslaugomis;

surinkti duomenys apie bet kokią fizinio ar juridinio asmens veiklą duomenų tarpininkavimo paslaugos teikimo tikslais, įskaitant datą, laiką ir geografinės vietos duomenis, veiklos trukmę ir duomenų tarpininkavimo paslauga besinaudojančio asmens ryšius su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, turi būti naudojami tik toms duomenų tarpininkavimo paslaugoms plėtoti; tai reiškia, kad duomenys gali būti naudojami sukčiavimui nustatyti ar kibernetiniam saugumui užtikrinti, ir jie, gavus prašymą, suteikiami duomenų turėtojams;

duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas palengvina keitimąsi duomenimis tokiu formatu, kokiu jis duomenis gauna iš duomenų subjekto ar duomenų turėtojo, duomenis į specialius formatus konvertuoja tik sąveikumui sektoriuje ar tarp sektorių pagerinti arba jeigu to prašo duomenų naudotojas, arba jei to reikalaujama pagal Sąjungos teisę, arba suderinimui su tarptautiniais ar Europos duomenų standartais užtikrinti, taip pat duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas duomenų subjektams ar duomenų turėtojams suteikia galimybę nekonvertuoti duomenų, nebent pagal Sąjungos teisę jis būtų įgaliotas duomenis konvertuoti;

duomenų tarpininkavimo paslaugos gali apimti papildomų konkrečių priemonių ir paslaugų siūlymą duomenų turėtojams ar duomenų subjektams siekiant konkretaus tikslo – palengvinti keitimąsi duomenimis; tai, pavyzdžiui, gali būti laikinas saugojimas, kuravimas, konvertavimas, anoniminimas ir pseudoniminimas; tokios priemonės naudojamos tik gavus aiškų duomenų turėtojo ar duomenų subjekto prašymą ar patvirtinimą, o siūlomos trečiųjų šalių priemonės tame kontekste duomenų nenaudojamos jokiais kitais tikslais;

f)	duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas užtikrina, kad prieigos prie jo paslaugos procedūra tiek duomenų subjektams, tiek duomenų turėtojams ir duomenų naudotojams būtų sąžininga, skaidri ir nediskriminacinė; tai, be kita ko, apima kainas ir paslaugos teikimo sąlygas;

g)	duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas įdiegia procedūras, kuriomis užkertamas kelias sukčiavimui ar piktnaudžiavimui šalių, kurios naudodamosi jo duomenų tarpininkavimo paslaugomis siekia gauti prieigą, atžvilgiu;

duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas tuo atveju, kai jis tampa nemokus, užtikrina pagrįstą savo duomenų tarpininkavimo paslaugų teikimo tęstinumą, o, kai tokiomis duomenų tarpininkavimo paslaugomis užtikrinamas duomenų saugojimas, įdiegia mechanizmus, kuriais duomenų turėtojams ir duomenų naudotojams suteikiama galimybė gauti prieigą prie savo duomenų, juos perkelti ar atkurti, ir, jei tokios duomenų tarpininkavimo paslaugos teikiamos tarp duomenų subjektų ir duomenų naudotojų, duomenų subjektams suteikiama galimybė naudotis savo teisėmis;

i)	duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas imasi tinkamų priemonių sąveikumui su kitomis duomenų tarpininkavimo paslaugomis užtikrinti, inter alia, taikydamas bendrai naudojamus atviruosius standartus sektoriuje, kuriame veikia duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas;

j)	duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas įdiegia tinkamas technines, teisines ir organizacines priemones, kad pagal Sąjungos teisę ar atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę užkirstų kelią neteisėtam ne asmens duomenų perdavimui ar prieigai prie jų;

k)	duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas nedelsdamas informuoja duomenų turėtojus neteisėto ne asmens duomenų, kuriais jis pasidalijo, perdavimo, prieigos prie jų ar jų naudojimo atvejį;

duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas imasi priemonių, kurios yra būtinos užtikrinti tinkamą ne asmens duomenų saugojimo, tvarkymo ir perdavimo saugumo lygį; duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas taip pat užtikrina aukščiausią konkurencijos požiūriu neskelbtinos informacijos saugojimo ir perdavimo saugumo lygį;

duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas siūlydamas paslaugas duomenų subjektams atsižvelgia į jų geriausius interesus, kai tai jiems sudaro palankesnes sąlygas naudotis savo teisėmis, visų pirma glaustai, skaidriai, suprantamai ir lengvai pasiekiamu būdu informuodamas ir, kai tikslinga, konsultuodamas duomenų subjektus dėl numatomų duomenų naudojimo būdų, kuriuos galėtų pasirinkti duomenų naudotojai, ir dėl su tokiu naudojimu susijusių standartinių sąlygų, prieš duomenų subjektams duodant savo sutikimą;

jei duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas teikia priemones duomenų subjektų sutikimui gauti ar siekdamas gauti leidimą tvarkyti duomenų turėtojų pateiktus duomenis, jis, kai aktualu, nurodo trečiosios valstybės jurisdikciją, kurioje, kaip numatoma, duomenys bus naudojami, ir duomenų subjektams suteikia priemones, kuriomis naudojantis duodamas ir atšaukiamas sutikimas, o duomenų turėtojams suteikia priemones, kuriomis naudojantis duodamas ir atšaukiamas leidimas tvarkyti duomenis;

o)	duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas veda duomenų tarpininkavimo veiklos žurnalą.

15 straipsnis

Išimtys

Šis skyrius netaikomas pripažintoms duomenų altruizmo organizacijoms ar kitiems ne pelno subjektams tiek, kiek jų veiklą sudaro duomenų, kuriuos duomenų altruizmo pagrindu teikia fiziniai ar juridiniai asmenys, rinkimas bendrojo intereso tikslais, išskyrus kai tos organizacijos ir subjektai siekia užmegzti komercinius santykius tarp neapibrėžto skaičiaus duomenų subjektų bei duomenų turėtojų ir duomenų naudotojų.

IV SKYRIUS

Duomenų altruizmas

16 straipsnis

Nacionalinės duomenų altruizmo priemonės

Valstybės narės gali įdiegti organizacines ir (arba) technines priemones siekiant sudaryti palankesnes sąlygas duomenų altruizmui. Tuo tikslu valstybės narės gali nustatyti nacionalinę duomenų altruizmo politiką. Ta nacionaline politika, visų pirma, duomenų subjektams gali būti padedama duomenų altruizmo tikslais savanoriškai teikti galimybę susipažinti su jais susijusiais viešojo sektoriaus įstaigų turimais asmens duomenimis ir ja gali būti nustatoma būtina informacija, kurią reikia pateikti duomenų subjektams, susijusią su jų duomenų pakartotiniu naudojimu bendrojo intereso tikslais.

Jeigu valstybė narė plėtoja tokią nacionalinę politiką, ji apie tai praneša Komisijai.

17 straipsnis

Vieši pripažintų duomenų altruizmo organizacijų registrai

1. Kiekviena už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakinga kompetentinga institucija tvarko ir reguliariai atnaujina viešą pripažintų duomenų altruizmo organizacijų nacionalinį registrą.

2. Informacijos tikslais Komisija veda viešą pripažintų duomenų altruizmo organizacijų Sąjungos registrą. Jei subjektas yra pagal 18 straipsnį įregistruotas viešame pripažintų duomenų altruizmo organizacijų nacionaliniame registre, jis savo rašytinėje ir žodinėje komunikacijoje gali naudoti žymą „Sąjungoje pripažinta duomenų altruizmo organizacija“, taip pat naudoti bendrą logotipą.

Siekiant užtikrinti, kad pripažintos duomenų altruizmo organizacijos būtų lengvai atpažįstamos visoje Sąjungoje, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato bendro logotipo dizainą. Pripažintos duomenų altruizmo organizacijos visose internetinėse ir ne internetinėse publikacijose, susijusiose su jų vykdoma duomenų altruizmo veikla, aiškiai pateikia bendrą logotipą. Prie bendro logotipo pridedamas QR kodas su nuoroda į viešą pripažintų duomenų altruizmo organizacijų Sąjungos registrą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

21 straipsnis

Konkretūs reikalavimai dėl duomenų subjektų ir duomenų turėtojų teisių ir interesų, susijusių su jų duomenimis, apsaugos

1. Pripažinta duomenų altruizmo organizacija, prieš pradėdama tvarkyti duomenų subjektų ar duomenų turėtojų duomenis, aiškiu ir lengvai suprantamu būdu juos informuoja apie:

a)	bendrojo intereso tikslus ir, jeigu taikytina, apie konkretų, aiškų ir teisėtą tikslą, kuriuo asmens duomenys turi būti tvarkomi, ir kuriais ji duomenų naudotojui leidžia tvarkyti jų duomenis;

b)	duomenų tvarkymo vietą ir bendrojo intereso tikslus, kuriais ji leidžia tvarkyti duomenis trečiojoje valstybėje, jei tuos duomenis tvarko pripažinta duomenų altruizmo organizacija.

2. Pripažinta duomenų altruizmo organizacija nenaudoja duomenų kitais nei bendrojo intereso tikslais, kuriais duomenų subjektas ar duomenų turėtojas leidžia tvarkyti duomenis. Pripažinta duomenų altruizmo organizacija netaiko klaidinančios rinkodaros praktikos, siekdama paskatinti duomenų teikimą.

3. Pripažinta duomenų altruizmo organizacija teikia priemones, skirtas duomenų subjektų sutikimui gauti arba siekdama gauti leidimus tvarkyti duomenų turėtojų pateiktus duomenis. Pripažinta duomenų altruizmo organizacija taip pat teikia priemones, skirtas tokiam sutikimui ar leidimui lengvai atšaukti.

4. Pripažinta duomenų altruizmo organizacija imasi priemonių, kad užtikrintų tinkamą ne asmens duomenų, kuriuos ji surinko duomenų altruizmo pagrindu, saugojimo ir tvarkymo saugumo lygį.

5. Pripažinta duomenų altruizmo organizacija nedelsdama informuoja duomenų turėtojus, jei ne asmens duomenys, kuriais ji pasidalijo, buvo neteisėtai perduoti, prie jų buvo neteisėtai prieita arba jie buvo neteisėtai naudojami.

6. Jei pripažinta duomenų altruizmo organizacija palengvina trečiųjų šalių vykdomą duomenų tvarkymą, be kita ko, teikdama priemones, skirtas duomenų subjektų sutikimui gauti arba leidimams tvarkyti duomenų turėtojų pateiktus duomenis gauti, ji, kai aktualu, nurodo trečiosios valstybės jurisdikciją, kurioje numatoma tuos duomenis naudoti.

22 straipsnis

Taisyklių sąvadas

1. Komisija pagal 32 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas sudarant taisyklių sąvadą, kuriame nustatomi:

tinkami informavimo reikalavimai siekiant užtikrinti, kad duomenų subjektams ir duomenų turėtojams, prieš jiems duodant sutikimą ar leidimą duomenų altruizmo tikslais, būtų pateikta pakankamai išsami, aiški ir skaidri informacija apie duomenų naudojimą, priemones, skirtas sutikimui ar leidimui duoti ir atšaukti, taip pat priemones, kurių imtasi siekiant išvengti netinkamo duomenų, kuriais dalijamasi su duomenų altruizmo organizacija, naudojimo;

b)	tinkami techniniai bei saugumo reikalavimai siekiant užtikrinti tinkamą duomenų saugojimo ir tvarkymo, taip pat priemonių, skirtų sutikimui ar leidimui duoti ir atšaukti, saugumo lygį;

komunikacijos veiksmų gairės, kuriose laikomasi daugiadalykio požiūrio, siekiant didinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma duomenų turėtojų ir duomenų subjektų, kurie potencialiai dalytųsi savo duomenimis, informuotumą apie duomenų altruizmą, apie paskyrimą Sąjungoje pripažinta duomenų altruizmo organizacija ir apie taisyklių sąvadą;

d)	rekomendacijos dėl atitinkamų sąveikumo standartų.

2. 1 dalyje nurodytas taisyklių sąvadas rengiamas glaudžiai bendradarbiaujant su duomenų altruizmo organizacijomis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

26 straipsnis

Reikalavimai, susiję su kompetentingomis institucijomis

1. Už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingos kompetentingos institucijos ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingos kompetentingos institucijos turi būti teisiškai atskirtos ir funkciškai nepriklausomos nuo visų duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjų arba pripažintų duomenų altruizmo organizacijų. Už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingų kompetentingų institucijų ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingų kompetentingų institucijų funkcijas gali atlikti ta pati institucija. Tais tikslais valstybės narės gali įsteigti vieną ar daugiau naujų institucijų arba pasikliauti esamomis.

2. Už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingos kompetentingos institucijos ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingos kompetentingos institucijos savo užduotis vykdo nešališkai, skaidriai, nuosekliai, patikimai ir laiku. Kai jos vykdo savo užduotis, jos užtikrina sąžiningą konkurenciją ir nediskriminavimą.

3. Už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingų kompetentingų institucijų ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingų kompetentingų institucijų vyresnioji vadovybė ir už atitinkamų užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai negali būti jų vertinamų paslaugų projektuotojai, gamintojai, teikėjai, įrengėjai, pirkėjai, savininkai, naudotojai ar prižiūrėtojai arba tų šalių įgaliotieji atstovai. Tai neužkerta kelio naudojimuisi įvertintomis paslaugomis, kurios yra būtinos už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingos kompetentingos institucijos ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingos kompetentingos institucijos veiklos vykdymui, arba naudojimuisi tokiomis paslaugomis asmeniniais tikslais.

4. Už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingų kompetentingų institucijų ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingų kompetentingų institucijų vyresnioji vadovybė ir darbuotojai negali užsiimti jokia veikla, kuri jiems galėtų trukdyti nepriklausomai priimti sprendimus arba sąžiningai vykdyti jiems priskirtą vertinimo veiklą.

5. Už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingos kompetentingos institucijos ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingos kompetentingos institucijos turi turėti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių joms priskirtoms užduotims vykdyti, įskaitant būtinas technines žinias ir išteklius.

6. Valstybės narės už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingos kompetentingos institucijos ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingos kompetentingos institucijos, gavusios pagrįstą prašymą, Komisijai ir kitų valstybių narių už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingoms kompetentingoms institucijoms ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingoms kompetentingoms institucijoms nedelsdamos pateikia informaciją, būtiną jų užduotims pagal šį reglamentą vykdyti. Jei už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakinga kompetentinga institucija arba už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakinga kompetentinga institucija mano, kad prašoma informacija yra konfidenciali pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę dėl verslo informacijos ir profesinių paslapčių konfidencialumo, Komisija ir visos kitos atitinkamos už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingos kompetentingos institucijos arba už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingos kompetentingos institucijos užtikrina tokį konfidencialumą.

31 straipsnis

Tarptautinė prieiga ir perdavimas

1. Viešojo sektoriaus įstaiga, fizinis ar juridinis asmuo, kuriam pagal II skyrių suteikta teisė pakartotinai naudoti duomenis, duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas ar pripažinta duomenų altruizmo organizacija imasi visų pagrįstų techninių, teisinių ir organizacinių priemonių, įskaitant sutartimi įformintas tvarkas, kad užkirstų kelią Sąjungoje turimų ne asmens duomenų tarptautiniam perdavimui arba vyriausybės institucijų prieigai prie jų, jei dėl tokio perdavimo ar prieigos kiltų rizika pažeisti Sąjungos teisę ar atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę, nedarant poveikio 2 ar 3 daliai.

2. Trečiosios valstybės teismo sprendimas ir trečiosios valstybės administracinės institucijos sprendimas, kuriuo reikalaujama, kad viešojo sektoriaus įstaiga, fizinis ar juridinis asmuo, kuriam pagal II skyrių suteikta teisė pakartotinai naudoti duomenis, duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas ar pripažinta duomenų altruizmo organizacija perduotų Sąjungoje turimus ne asmens duomenis, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, arba suteiktų prieigą prie jų, turi būti pripažįstamas arba kuriuo nors būdu vykdytinas tik tuo atveju, jeigu jis pagrįstas galiojančiu prašančiosios trečiosios valstybės ir Sąjungos tarptautiniu susitarimu, pavyzdžiui, savitarpio teisinės pagalbos sutartimi, arba bet kokiu tokiu prašančiosios trečiosios valstybės ir valstybės narės susitarimu.

3. Tuo atveju, kai tarptautinio susitarimo, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, nėra, jei trečiosios valstybės teismo sprendimo ar trečiosios valstybės administracinės institucijos sprendimo, kuriuo reikalaujama perduoti Sąjungoje turimus ne asmens duomenis, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, arba suteikti prieigą prie jų, adresatas yra viešojo sektoriaus įstaiga, fizinis ar juridinis asmuo, kuriam pagal II skyrių suteikta teisė pakartotinai naudoti duomenis, duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas ar pripažinta duomenų altruizmo organizacija ir jei tokio sprendimo laikymasis tam adresatui keltų riziką pažeisti Sąjungos teisę arba atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę, tokie duomenys tai trečiosios valstybės institucijai perduodami arba prieiga prie tokių duomenų jai suteikiama tik šiais atvejais, jei:

a)	pagal trečiosios valstybės sistemą reikalaujama išdėstyti tokio sprendimo motyvus bei proporcingumą ir reikalaujama, kad toks sprendimas būtų konkretus, pavyzdžiui, jame nustatant pakankamą ryšį su tam tikrais įtariamais asmenimis ar pažeidimais;

b)	adresato motyvuotą prieštaravimą gali peržiūrėti kompetentingas trečiosios valstybės teismas ir

sprendimą priimantis arba administracinės institucijos sprendimą peržiūrintis trečiosios valstybės kompetentingas teismas pagal tos trečiosios valstybės teisę yra įgaliotas deramai atsižvelgti į atitinkamus teisinius duomenų, kurie yra apsaugoti pagal Sąjungos teisę ar atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę, teikėjo interesus.

4. Jeigu tenkinamos 2 ar 3 dalyje nustatytos sąlygos, viešojo sektoriaus įstaiga, fizinis ar juridinis asmuo, kuriam pagal II skyrių suteikta teisė pakartotinai naudoti duomenis, duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas ar pripažinta duomenų altruizmo organizacija, atsakydamas (-a) į prašymą, pateikia pagrįstu prašymo aiškinimu grindžiamą mažiausią leidžiamą duomenų kiekį.

5. Viešojo sektoriaus įstaiga, fizinis ar juridinis asmuo, kuriam pagal II skyrių suteikta teisė pakartotinai naudoti duomenis, duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas ir pripažinta duomenų altruizmo organizacija, prieš patenkindamas (-a) trečiosios valstybės administracinės institucijos prašymą suteikti prieigą prie duomenų turėtojo duomenų, informuoja duomenų turėtoją apie tą prašymą, išskyrus atvejus, kai prašymas yra pateiktas teisėsaugos tikslais ir kai tai būtina teisėsaugos veiklos veiksmingumui išsaugoti.

VIII SKYRIUS

Delegavimas ir komiteto procedūra

38 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2023 m. rugsėjo 24 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. gegužės 30 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. LE MAIRE

(1) OL C 286, 2021 7 16, p. 38.

(2) 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. gegužės 16 d. Tarybos sprendimas.

(3) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(4) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45).

(5) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1239, kuriuo nustatoma Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka ir panaikinama Direktyva 2010/65/ES (OL L 198, 2019 7 25, p. 64).

(6) 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (OL L 249, 2020 7 31, p. 33).

(7) 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos (OL L 207, 2010 8 6, p. 1).

(8) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

(9) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).

(10) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1807 dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų (OL L 303, 2018 11 28, p. 59).

(11) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(12) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).

(13) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45).

(14) 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

(15) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(16) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

(17) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).

(18) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(19) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56).

(20) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).

(21) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(22) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(23) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(24) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(25) 2013 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 557/2013, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos nuostatos dėl galimybės naudoti konfidencialius duomenis mokslo reikmėms ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 831/2002 (OL L 164, 2013 6 18, p. 16).

(26) 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p. 20).

(27) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

(28) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(29) 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).

(30) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(31) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(32) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).

(33) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

whereas

keyboard_tab Digital Governance Act 2022/0868 LT

Digital Governance Act 2022/0868 LT