search

keyboard_tab Digital Governance Act 2022/0868 LT

 BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR GA HR HU IT LV LT MT NL PL PT RO SK SL SV print pdf

2022/0868 LT cercato: 'saugumo' . Output generated live by software developed by IusOnDemand srl


expand index saugumo:


whereas saugumo:


definitions:


cloud tag: and the number of total unique words without stopwords is: 1272

 

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomos:

a)

sąlygos, skirtos viešojo sektoriaus įstaigų turimų tam tikrų duomenų kategorijų pakartotiniam naudojimui Sąjungoje;

b)

pranešimo ir priežiūros sistema, skirta duomenų tarpininkavimo paslaugoms teikti;

c)

sistema, skirta subjektų, renkančių ir tvarkančių duomenis, pateikiamus altruistiniais tikslais, savanoriškai registracijai, ir

d)

sistema, skirta Europos duomenų inovacijų valdybos įsteigimui.

2.   Šiuo reglamentu viešojo sektoriaus įstaigoms nesukuriama pareiga leisti pakartotinai naudoti duomenis ir jos neatleidžiamos nuo savo konfidencialumo pareigų pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę.

Šis reglamentas nedaro poveikio:

a)

konkrečioms Sąjungos ar nacionalinės teisės aktų nuostatoms dėl prieigos prie tam tikrų duomenų kategorijų ar jų pakartotinio naudojimo, visų pirma kiek tai susiję su prieigos prie oficialių dokumentų suteikimu ir jų atskleidimu, ir

b)

viešojo sektoriaus įstaigų pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę nustatytoms pareigoms leisti duomenų pakartotinį naudojimą arba reikalavimams, susijusiems su ne asmens duomenų tvarkymu.

Kai pagal konkrečiam sektoriui skirtą Sąjungos ar nacionalinę teisę viešojo sektoriaus įstaigos, duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjai ar pripažintos duomenų altruizmo organizacijos privalo laikytis tam tikrų papildomų techninių, administracinių ar organizacinių reikalavimų, be kita ko, taikant leidimų suteikimo ar sertifikavimo tvarką, taip pat turi būti taikomos tos konkrečiam sektoriui skirtos Sąjungos ar nacionalinės teisės nuostatos. Visi tokie konkretūs papildomi reikalavimai turi būti nediskriminaciniai, proporcingi ir objektyviai pagrįsti.

3.   Sąjungos ir nacionalinė teisė dėl asmens duomenų apsaugos taikoma visiems asmens duomenims, tvarkomiems kiek tai susiję su šiuo reglamentu. Visų pirma, šis reglamentas nedaro poveikio reglamentams (ES) 2016/679 bei (ES) 2018/1725 ir direktyvoms 2002/58/EB bei (ES) 2016/680, įskaitant kiek tai susiję su priežiūros institucijų įgaliojimais ir kompetencija. Šio reglamento ir Sąjungos teisės dėl asmens duomenų apsaugos ar pagal tokią Sąjungos teisę priimtos nacionalinės teisės kolizijos atveju atitinkama Sąjungos ar nacionalinė teisė dėl asmens duomenų apsaugos yra viršesnė. Šiuo reglamentu nesukuriama teisinio pagrindo asmens duomenims tvarkyti ir nedaromas poveikis jokioms teisėms ir pareigoms, nustatytoms reglamentuose (ES) 2016/679 ar (ES) 2018/1725 arba direktyvose 2002/58/EB ar (ES) 2016/680.

4.   Šis reglamentas nedaro poveikio konkurencijos teisės taikymui.

5.   Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai, kiek tai susiję su jų veikla visuomenės saugumo, gynybos ir nacionalinio saugumo srityse.

3 straipsnis

Duomenų kategorijos

1.   Šis skyrius taikomas viešojo sektoriaus įstaigų turimiems duomenims, kuriems apsauga taikoma dėl:

a)

komercinio konfidencialumo, įskaitant verslo, profesines ar bendrovės paslaptis;

b)

statistinio konfidencialumo;

c)

trečiųjų šalių intelektinės nuosavybės teisių apsaugos arba

d)

asmens duomenų apsaugos tiek, kiek tokie duomenys nepatenka į Direktyvos (ES) 2019/1024 taikymo sritį.

2.   Šis skyrius netaikomas:

a)

valstybinių įmonių turimiems duomenims;

b)

visuomeninių transliuotojų bei jų filialų ir kitų įstaigų ar jų filialų visuomeninio transliavimo užduočių tikslu turimiems duomenims;

c)

kultūros įstaigų ir švietimo įstaigų turimiems duomenims;

d)

viešojo sektoriaus įstaigų turimiems duomenims, kuriems apsauga taikoma dėl viešojo saugumo, gynybos ar nacionalinio saugumo priežasčių, arba

e)

duomenims, kurių teikimas yra veikla, nepatenkanti į atitinkamų viešojo sektoriaus įstaigų viešosios užduoties taikymo sritį, kaip apibrėžta atitinkamos valstybės narės įstatymu ar kitomis privalomomis taisyklėmis, arba, nesant tokių taisyklių, kaip apibrėžta pagal bendrą administracinę praktiką toje valstybėje narėje, su sąlyga, kad viešųjų užduočių taikymo sritis yra skaidri ir jai taikoma peržiūra.

3.   Šis skyrius nedaro poveikio:

a)

Sąjungos ir nacionalinės teisės bei tarptautinių susitarimų, kurių šalys yra Sąjunga arba valstybės narės, nuostatoms dėl 1 dalyje nurodytų duomenų kategorijų apsaugos ir

b)

Sąjungos ar nacionalinei teisei dėl prieigos prie dokumentų.

5 straipsnis

Pakartotinio naudojimo sąlygos

1.   Viešojo sektoriaus įstaigos, kurių kompetencijai pagal nacionalinę teisę priklauso prieigos prie vienos ar daugiau 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų kategorijų, kad juos būtų galima pakartotinai naudoti, suteikimas ar atsisakymas ją suteikti, viešai paskelbia sąlygas, kuriomis leidžiamas toks pakartotinis naudojimas, ir prašymo dėl pakartotinio naudojimo pateikimo per 8 straipsnyje nurodytą bendrą informacinį punktą procedūrą. Joms suteikiant ar atsisakant suteikti prieigą prie duomenų pakartotinio naudojimo, joms gali padėti 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos įstaigos.

Valstybės narės užtikrina, kad viešojo sektoriaus įstaigos būtų aprūpintos būtinais ištekliais siekiant laikytis šio straipsnio.

2.   Pakartotinio naudojimo sąlygos turi būti nediskriminacinės, skaidrios, proporcingos ir objektyviai pagrįstos atsižvelgiant į duomenų kategorijas ir pakartotinio naudojimo tikslus bei duomenų, kuriuos leidžiama pakartotinai naudoti, pobūdį. Tomis sąlygomis neturi būti naudojamasi konkurencijai riboti.

3.   Viešojo sektoriaus įstaigos pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę užtikrina, kad būtų išsaugotas duomenų apsaugotas pobūdis. Jos gali nustatyti šiuos reikalavimus:

a)

suteikti galimybę pakartotinai naudoti duomenis tik tais atvejais, kai viešojo sektoriaus įstaiga ar kompetentinga įstaiga, gavusi prašymą dėl duomenų pakartotinio naudojimo, užtikrino, kad:

i)

asmens duomenų atveju duomenys buvo anonimizuoti ir

ii)

komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos, įskaitant komercines paslaptis ar turinį, apsaugotą intelektinės nuosavybės teisėmis, atveju duomenys buvo pakeisti, kaupiami ar apdorojami bet kuriuo kitu duomenų atskleidimo kontrolės metodu;

b)

prieigą prie duomenų suteikti ir juos pakartotinai naudoti nuotoliniu būdu saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje, kurią sukuria ar kontroliuoja viešojo sektoriaus įstaiga;

c)

prieigą prie duomenų suteikti ir juos pakartotinai naudoti fizinėse patalpose, kuriose yra saugi duomenų tvarkymo aplinka laikantis aukštų saugumo standartų, su sąlyga, kad nuotolinė prieiga negali būti suteikta nesukeliant pavojaus trečiųjų šalių teisėms ir interesams.

4.   Jeigu pagal 3 dalies b ir c punktus leista pakartotinai naudoti duomenis, viešojo sektoriaus įstaigos nustato sąlygas, kuriomis išsaugomas naudojamos saugios duomenų tvarkymo aplinkos techninių sistemų veikimo integralumas. Viešojo sektoriaus įstaigos pasilieka teisę patikrinti pakartotinio naudotojo atlikto duomenų tvarkymo procesą, priemones ir rezultatus, siekiant išsaugoti duomenų apsaugos integralumą, ir pasilieka teisę uždrausti naudoti rezultatus, kuriuose yra informacijos, dėl kurios kyla pavojus trečiųjų šalių teisėms ir interesams. Sprendimas uždrausti naudoti rezultatus pakartotiniam naudotojui turi būti suprantamas ir skaidrus.

5.   Išskyrus atvejus, kai nacionalinėje teisėje numatytos konkrečios apsaugos priemonės, skirtos taikytinoms konfidencialumo pareigoms, susijusioms su duomenų kategorijų, nurodytų 3 straipsnio 1 dalyje, pakartotiniu naudojimu, viešojo sektoriaus įstaigos turi numatyti, kad pagal šio straipsnio 3 dalį suteiktų duomenų pakartotinis naudojimas yra galimas su sąlyga, kad pakartotinis naudotojas laikosi konfidencialumo pareigos, pagal kurią draudžiama atskleisti bet kokią pavojų trečiųjų šalių teisėms ir interesams keliančią informaciją, kurią pakartotinis naudotojas galėjo gauti nepaisant nustatytų apsaugos priemonių. Pakartotiniams naudotojams draudžiama reidentifikuoti bet kokį duomenų subjektą, su kuriuo susiję duomenys, ir jie turi imtis techninių bei veiklos priemonių, kad užkirstų kelią atitinkamų duomenų subjektų reidentifikavimui ir viešojo sektoriaus įstaigai praneštų apie visus dėl to atsiradusius duomenų pažeidimus. Be leidimo atliekamo pakartotinio ne asmens duomenų naudojimo atveju pakartotiniai naudotojai nedelsdami, kai tikslinga, padedant viešojo sektoriaus įstaigai, informuoja juridinius asmenis, kurių teisėms ir interesams gali būti daromas poveikis.

6.   Kai galimybė pakartotinai naudoti duomenis negali būti suteikta laikantis šio straipsnio 3 bei 4 dalyse nustatytų pareigų ir nėra jokio teisinio pagrindo duomenis perduoti pagal Reglamentą (ES) 2016/679, viešojo sektoriaus įstaiga deda visas pastangas pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, kad, jeigu tai įmanoma viešojo sektoriaus įstaigai neuždedant pernelyg didelės naštos, padėtų potencialiems pakartotiniams naudotojams gauti sutikimą iš duomenų subjektų arba leidimą iš duomenų turėtojų, kurių teises ir interesus gali paveikti toks pakartotinis naudojimas. Viešojo sektoriaus įstaigai teikiant tokią pagalbą, jai gali padėti 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos įstaigos.

7.   Duomenis pakartotinai naudoti leidžiama tik gerbiant intelektinės nuosavybės teises. Viešojo sektoriaus įstaigos nesinaudoja duomenų bazės sudarytojo teise, kaip numatyta Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio 1 dalyje, siekdamos užkirsti kelią duomenų pakartotiniam naudojimui arba pakartotinį naudojimą apriboti labiau, nei nustatyta šiuo reglamentu.

8.   Kai prašomi duomenys laikomi konfidencialiais pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl verslo ar statistikos konfidencialumo, viešojo sektoriaus įstaigos užtikrina, kad konfidencialūs duomenys nebūtų atskleisti dėl to, kad buvo suteikta galimybė vykdyti duomenų pakartotinį naudojimą, išskyrus atvejus, kai toks pakartotinis naudojimas yra leidžiamas pagal 6 dalį.

9.   Jeigu pakartotinis naudotojas ketina trečiajai valstybei perduoti 3 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais apsaugotus ne asmens duomenis, jis viešojo sektoriaus įstaigai turi pranešti apie savo ketinimus perduoti tokius duomenis ir tokio perdavimo tikslą prašymo dėl tokių duomenų pakartotinio naudojimo metu. Pakartotinio naudojimo pagal šio straipsnio 6 dalį atveju pakartotinis naudotojas, kai tikslinga, padedant viešojo sektoriaus įstaigai, informuoja juridinį asmenį, kurio teisėms ir interesams gali būti daromas poveikis, apie tą ketinimą, tikslą ir atitinkamas apsaugos priemones. Viešojo sektoriaus įstaiga neleidžia pakartotinai naudoti duomenų, nebent juridinis asmuo duoda leidimą perdavimą atlikti.

10.   Viešojo sektoriaus įstaigos ne asmens konfidencialius duomenis arba intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugotus duomenis pakartotiniam naudotojui, ketinančiam perduoti tuos duomenis trečiajai valstybei, kuri nėra pagal 12 dalį patvirtinta trečioji valstybė, perduoda tik tuomet, jeigu jis sutartimi įsipareigoja:

a)

vykdyti pagal 7 ir 8 dalis nustatytas pareigas net po to, kai duomenys perduodami trečiajai valstybei, ir

b)

sutinka, kad visi ginčai dėl 7 ir 8 dalių laikymosi priklausytų duomenis perduodančios viešojo sektoriaus įstaigos valstybės narės teismų jurisdikcijai.

11.   Viešojo sektoriaus įstaigos, kai aktualu ir tiek, kiek leidžia jų galimybės, pakartotiniams naudotojams teikia gaires ir pagalbą, kad jie vykdytų šio straipsnio 10 dalyje nurodytas pareigas.

Siekdama padėti viešojo sektoriaus įstaigoms ir pakartotiniams naudotojams, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos pavyzdinės sutarčių nuostatos, skirtos šio straipsnio 10 dalyje nurodytų pareigų vykdymui. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

12.   Kai tai pateisinama dėl didelio visoje Sąjungoje pateikto prašymų dėl ne asmens duomenų pakartotinio naudojimo konkrečiose trečiosiose valstybėse skaičiaus, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais pareiškiama, kad teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka trečiojoje valstybėje:

a)

užtikrina tokią intelektinės nuosavybės ir komercinių paslapčių apsaugą, kuri yra iš esmės lygiavertė pagal Sąjungos teisę užtikrinamai apsaugai;

b)

veiksmingai taikoma ir yra užtikrinamas jos vykdymas ir

c)

numato veiksmingas teismines teisių gynimo priemones.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13.   Konkrečiuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimtuose aktuose gali būti laikoma, kad tam tikrų kategorijų ne asmens duomenys, kuriuos turi viešojo sektoriaus įstaigos, šio straipsnio tikslais yra ypač neskelbtini, kai dėl jų perdavimo trečiosioms valstybėms gali kilti pavojus Sąjungos viešosios politikos tikslams, pavyzdžiui, saugai ir visuomenės sveikatai, arba gali kilti rizika, kad ne asmens anonimizuoti duomenys bus reidentifikuoti. Jeigu priimamas toks aktas, Komisija pagal 32 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant specialias tokių duomenų perdavimo trečiosioms valstybėms sąlygas.

Tos specialios sąlygos turi būti grindžiamos konkrečiame Sąjungos teisėkūros procedūra priimtame akte nustatytų ne asmens duomenų kategorijų pobūdžiu ir tų kategorijų laikymo ypač neskelbtinais motyvais atsižvelgiant į riziką, kad ne asmens anonimizuoti duomenys bus reidentifikuoti. Jos turi būti nediskriminacinės ir neviršyti to, kas būtina tame akte nustatytiems Sąjungos viešosios politikos tikslams pasiekti, laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų.

Jeigu to reikalaujama pagal konkrečius Sąjungos teisėkūros procedūra priimamus aktus, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, į tokias specialias sąlygas gali būti įtrauktos perdavimui arba šiuo atžvilgiu techninėms priemonėms taikytinos nuostatos, su duomenų pakartotiniu naudojimu trečiosiose valstybėse arba teisę tokius duomenis perduoti trečiosioms valstybėms turinčių asmenų kategorijomis susiję apribojimai arba – išimtiniais atvejais – su duomenų perdavimu trečiosioms valstybėms susiję apribojimai.

14.   Fizinis ar juridinis asmuo, kuriam suteikta teisė pakartotinai naudoti ne asmens duomenis, juos gali perduoti tik toms trečiosioms valstybėms, kurios atitinka 10, 12 ir 13 dalių reikalavimus.

12 straipsnis

Duomenų tarpininkavimo paslaugų teikimo sąlygos

10 straipsnyje nurodytų duomenų tarpininkavimo paslaugų teikimui taikomos šios sąlygos:

a)

duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas neturi naudoti duomenų, su kuriais susijusias duomenų tarpininkavimo paslaugas jis teikia, kitais tikslais, nei perduoti juos duomenų naudotojų žinion, ir duomenų tarpininkavimo paslaugas teikia per atskirą juridinį asmenį;

b)

duomenų tarpininkavimo paslaugų teikimo duomenų turėtojui ar duomenų naudotojui komercinės sąlygos, įskaitant kainų nustatymą, neturi priklausyti nuo to, ar duomenų turėtojas ar duomenų naudotojas naudojasi kitomis to paties duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjo ar susijusio subjekto teikiamomis paslaugomis, o, jeigu taip nutiktų – nuo to, kokiu mastu duomenų turėtojas ar duomenų naudotojas naudojasi tokiomis kitomis paslaugomis;

c)

surinkti duomenys apie bet kokią fizinio ar juridinio asmens veiklą duomenų tarpininkavimo paslaugos teikimo tikslais, įskaitant datą, laiką ir geografinės vietos duomenis, veiklos trukmę ir duomenų tarpininkavimo paslauga besinaudojančio asmens ryšius su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, turi būti naudojami tik toms duomenų tarpininkavimo paslaugoms plėtoti; tai reiškia, kad duomenys gali būti naudojami sukčiavimui nustatyti ar kibernetiniam saugumui užtikrinti, ir jie, gavus prašymą, suteikiami duomenų turėtojams;

d)

duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas palengvina keitimąsi duomenimis tokiu formatu, kokiu jis duomenis gauna iš duomenų subjekto ar duomenų turėtojo, duomenis į specialius formatus konvertuoja tik sąveikumui sektoriuje ar tarp sektorių pagerinti arba jeigu to prašo duomenų naudotojas, arba jei to reikalaujama pagal Sąjungos teisę, arba suderinimui su tarptautiniais ar Europos duomenų standartais užtikrinti, taip pat duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas duomenų subjektams ar duomenų turėtojams suteikia galimybę nekonvertuoti duomenų, nebent pagal Sąjungos teisę jis būtų įgaliotas duomenis konvertuoti;

e)

duomenų tarpininkavimo paslaugos gali apimti papildomų konkrečių priemonių ir paslaugų siūlymą duomenų turėtojams ar duomenų subjektams siekiant konkretaus tikslo – palengvinti keitimąsi duomenimis; tai, pavyzdžiui, gali būti laikinas saugojimas, kuravimas, konvertavimas, anoniminimas ir pseudoniminimas; tokios priemonės naudojamos tik gavus aiškų duomenų turėtojo ar duomenų subjekto prašymą ar patvirtinimą, o siūlomos trečiųjų šalių priemonės tame kontekste duomenų nenaudojamos jokiais kitais tikslais;

f)

duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas užtikrina, kad prieigos prie jo paslaugos procedūra tiek duomenų subjektams, tiek duomenų turėtojams ir duomenų naudotojams būtų sąžininga, skaidri ir nediskriminacinė; tai, be kita ko, apima kainas ir paslaugos teikimo sąlygas;

g)

duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas įdiegia procedūras, kuriomis užkertamas kelias sukčiavimui ar piktnaudžiavimui šalių, kurios naudodamosi jo duomenų tarpininkavimo paslaugomis siekia gauti prieigą, atžvilgiu;

h)

duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas tuo atveju, kai jis tampa nemokus, užtikrina pagrįstą savo duomenų tarpininkavimo paslaugų teikimo tęstinumą, o, kai tokiomis duomenų tarpininkavimo paslaugomis užtikrinamas duomenų saugojimas, įdiegia mechanizmus, kuriais duomenų turėtojams ir duomenų naudotojams suteikiama galimybė gauti prieigą prie savo duomenų, juos perkelti ar atkurti, ir, jei tokios duomenų tarpininkavimo paslaugos teikiamos tarp duomenų subjektų ir duomenų naudotojų, duomenų subjektams suteikiama galimybė naudotis savo teisėmis;

i)

duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas imasi tinkamų priemonių sąveikumui su kitomis duomenų tarpininkavimo paslaugomis užtikrinti, inter alia, taikydamas bendrai naudojamus atviruosius standartus sektoriuje, kuriame veikia duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas;

j)

duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas įdiegia tinkamas technines, teisines ir organizacines priemones, kad pagal Sąjungos teisę ar atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę užkirstų kelią neteisėtam ne asmens duomenų perdavimui ar prieigai prie jų;

k)

duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas nedelsdamas informuoja duomenų turėtojus neteisėto ne asmens duomenų, kuriais jis pasidalijo, perdavimo, prieigos prie jų ar jų naudojimo atvejį;

l)

duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas imasi priemonių, kurios yra būtinos užtikrinti tinkamą ne asmens duomenų saugojimo, tvarkymo ir perdavimo saugumo lygį; duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas taip pat užtikrina aukščiausią konkurencijos požiūriu neskelbtinos informacijos saugojimo ir perdavimo saugumo lygį;

m)

duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas siūlydamas paslaugas duomenų subjektams atsižvelgia į jų geriausius interesus, kai tai jiems sudaro palankesnes sąlygas naudotis savo teisėmis, visų pirma glaustai, skaidriai, suprantamai ir lengvai pasiekiamu būdu informuodamas ir, kai tikslinga, konsultuodamas duomenų subjektus dėl numatomų duomenų naudojimo būdų, kuriuos galėtų pasirinkti duomenų naudotojai, ir dėl su tokiu naudojimu susijusių standartinių sąlygų, prieš duomenų subjektams duodant savo sutikimą;

n)

jei duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas teikia priemones duomenų subjektų sutikimui gauti ar siekdamas gauti leidimą tvarkyti duomenų turėtojų pateiktus duomenis, jis, kai aktualu, nurodo trečiosios valstybės jurisdikciją, kurioje, kaip numatoma, duomenys bus naudojami, ir duomenų subjektams suteikia priemones, kuriomis naudojantis duodamas ir atšaukiamas sutikimas, o duomenų turėtojams suteikia priemones, kuriomis naudojantis duodamas ir atšaukiamas leidimas tvarkyti duomenis;

o)

duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjas veda duomenų tarpininkavimo veiklos žurnalą.

21 straipsnis

Konkretūs reikalavimai dėl duomenų subjektų ir duomenų turėtojų teisių ir interesų, susijusių su jų duomenimis, apsaugos

1.   Pripažinta duomenų altruizmo organizacija, prieš pradėdama tvarkyti duomenų subjektų ar duomenų turėtojų duomenis, aiškiu ir lengvai suprantamu būdu juos informuoja apie:

a)

bendrojo intereso tikslus ir, jeigu taikytina, apie konkretų, aiškų ir teisėtą tikslą, kuriuo asmens duomenys turi būti tvarkomi, ir kuriais ji duomenų naudotojui leidžia tvarkyti jų duomenis;

b)

duomenų tvarkymo vietą ir bendrojo intereso tikslus, kuriais ji leidžia tvarkyti duomenis trečiojoje valstybėje, jei tuos duomenis tvarko pripažinta duomenų altruizmo organizacija.

2.   Pripažinta duomenų altruizmo organizacija nenaudoja duomenų kitais nei bendrojo intereso tikslais, kuriais duomenų subjektas ar duomenų turėtojas leidžia tvarkyti duomenis. Pripažinta duomenų altruizmo organizacija netaiko klaidinančios rinkodaros praktikos, siekdama paskatinti duomenų teikimą.

3.   Pripažinta duomenų altruizmo organizacija teikia priemones, skirtas duomenų subjektų sutikimui gauti arba siekdama gauti leidimus tvarkyti duomenų turėtojų pateiktus duomenis. Pripažinta duomenų altruizmo organizacija taip pat teikia priemones, skirtas tokiam sutikimui ar leidimui lengvai atšaukti.

4.   Pripažinta duomenų altruizmo organizacija imasi priemonių, kad užtikrintų tinkamą ne asmens duomenų, kuriuos ji surinko duomenų altruizmo pagrindu, saugojimo ir tvarkymo saugumo lygį.

5.   Pripažinta duomenų altruizmo organizacija nedelsdama informuoja duomenų turėtojus, jei ne asmens duomenys, kuriais ji pasidalijo, buvo neteisėtai perduoti, prie jų buvo neteisėtai prieita arba jie buvo neteisėtai naudojami.

6.   Jei pripažinta duomenų altruizmo organizacija palengvina trečiųjų šalių vykdomą duomenų tvarkymą, be kita ko, teikdama priemones, skirtas duomenų subjektų sutikimui gauti arba leidimams tvarkyti duomenų turėtojų pateiktus duomenis gauti, ji, kai aktualu, nurodo trečiosios valstybės jurisdikciją, kurioje numatoma tuos duomenis naudoti.

22 straipsnis

Taisyklių sąvadas

1.   Komisija pagal 32 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas sudarant taisyklių sąvadą, kuriame nustatomi:

a)

tinkami informavimo reikalavimai siekiant užtikrinti, kad duomenų subjektams ir duomenų turėtojams, prieš jiems duodant sutikimą ar leidimą duomenų altruizmo tikslais, būtų pateikta pakankamai išsami, aiški ir skaidri informacija apie duomenų naudojimą, priemones, skirtas sutikimui ar leidimui duoti ir atšaukti, taip pat priemones, kurių imtasi siekiant išvengti netinkamo duomenų, kuriais dalijamasi su duomenų altruizmo organizacija, naudojimo;

b)

tinkami techniniai bei saugumo reikalavimai siekiant užtikrinti tinkamą duomenų saugojimo ir tvarkymo, taip pat priemonių, skirtų sutikimui ar leidimui duoti ir atšaukti, saugumo lygį;

c)

komunikacijos veiksmų gairės, kuriose laikomasi daugiadalykio požiūrio, siekiant didinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma duomenų turėtojų ir duomenų subjektų, kurie potencialiai dalytųsi savo duomenimis, informuotumą apie duomenų altruizmą, apie paskyrimą Sąjungoje pripažinta duomenų altruizmo organizacija ir apie taisyklių sąvadą;

d)

rekomendacijos dėl atitinkamų sąveikumo standartų.

2.   1 dalyje nurodytas taisyklių sąvadas rengiamas glaudžiai bendradarbiaujant su duomenų altruizmo organizacijomis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

30 straipsnis

Europos duomenų inovacijų valdybos užduotys

Europos duomenų inovacijų valdybos užduotys:

a)

konsultuoti Komisiją ir padėti jai plėtoti nuoseklią viešojo sektoriaus įstaigoms ir 7 straipsnio 1 dalyje nurodytoms kompetentingoms įstaigoms skirtą prašymų dėl 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų kategorijų pakartotinio naudojimo tvarkymo praktiką;

b)

konsultuoti Komisiją ir padėti jai plėtoti nuoseklią duomenų altruizmo praktiką visoje Sąjungoje;

c)

konsultuoti Komisiją ir padėti jai plėtoti nuoseklią už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingų kompetentingų institucijų ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingų kompetentingų institucijų praktiką taikant duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjams ir pripažintų duomenų altruizmo organizacijoms taikytinus reikalavimus;

d)

konsultuoti Komisiją ir padėti jai parengti nuoseklias gaires, kaip šio reglamento kontekste būtų galima geriausiai nuo neteisėtos prieigos, dėl kurios gali kilti intelektinės nuosavybės vagystės arba pramoninio šnipinėjimo rizika, apsaugoti komerciniu požiūriu neskelbtinus ne asmens duomenis, visų pirma komercines paslaptis, taip pat ne asmens duomenis, kurių turinys apsaugotas intelektinės nuosavybės teisėmis;

e)

konsultuoti Komisiją ir padėti jai parengti nuoseklias gaires dėl kibernetinio saugumo reikalavimų, skirtų keitimuisi duomenimis ir jų saugojimui;

f)

konsultuoti Komisiją, visų pirma atsižvelgiant į standartizacijos organizacijų indėlį, dėl tarpsektorinių standartų, kurie turi būti naudojami ir plėtojami duomenų naudojimo ir tarpsektorinio dalijimosi duomenimis tarp besiformuojančių bendrų Europos duomenų erdvių srityje, prioritetų nustatymo, geriausios praktikos pavyzdžių, susijusių su sektoriniais saugumo reikalavimais ir prieigos procedūromis, tarpsektorinio palyginimo ir keitimosi jais, atsižvelgiant į sektorinės standartizacijos veiklą, visų pirma paaiškinant, kurie standartai ir praktika yra tarpsektoriniai, o kurie – sektoriniai, ir juos atskiriant;

g)

padėti Komisijai, visų pirma atsižvelgiant į standartizacijos organizacijų indėlį, spręsti vidaus rinkos ir duomenų ekonomikos vidaus rinkoje susiskaidymo problemą gerinant tarpvalstybinį, tarpsektorinį duomenų ir dalijimosi duomenimis tarp įvairių sektorių ir sričių paslaugų sąveikumą, remiantis esamais Europos, tarptautiniais ar nacionaliniais standartais, inter alia, siekiant paskatinti bendrų Europos duomenų erdvių kūrimą;

h)

pasiūlyti bendrų Europos duomenų erdvių – su konkrečiu tikslu ar sektoriumi susijusių arba tarpsektorinių sąveikių bendrų standartų ir praktikos sistemų, pagal kurias dalijamasi duomenimis arba jie bendrai tvarkomi, inter alia, siekiant plėtoti naujus produktus ir paslaugas, vykdyti mokslinius tyrimus ar pilietinės visuomenės iniciatyvas – gaires; tokiais bendrais standartais ir praktika turi būti atsižvelgiama į esamus standartus, jie turi atitikti konkurencijos taisykles ir užtikrinti nediskriminacinę prieigą visiems dalyviams, siekiant palengvinti dalijimąsi duomenimis Sąjungoje ir išnaudoti esamų ir būsimų duomenų erdvių potencialą; juose, inter alia, aptariami šie klausimai:

i)

tarpsektoriniai standartai, kurie turi būti naudojami ir plėtojami duomenų naudojimo ir tarpsektorinio dalijimosi duomenimis srityje, geriausios praktikos pavyzdžių, susijusių su sektoriniais saugumo reikalavimais ir prieigos procedūromis, tarpsektorinis palyginimas ir keitimasis jais, atsižvelgiant į sektorinės standartizacijos veiklą, visų pirma paaiškinant, kurie standartai ir praktika yra tarpsektoriniai, o kurie – sektoriniai, ir juos atskiriant;

ii)

reikalavimai šalinti kliūtis patekti į rinką ir išvengti susaistymo poveikio, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir sąveikumą;

iii)

tinkama teisėto duomenų perdavimo trečiosiose valstybėse apsauga, įskaitant apsaugos nuo pagal Sąjungos teisę draudžiamo duomenų perdavimo priemones;

iv)

tinkamas ir nediskriminacinis atstovavimas atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams valdant bendras Europos duomenų erdves;

v)

kibernetinio saugumo reikalavimų laikymasis vadovaujantis Sąjungos teise;

i)

palengvinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą, kiek tai susiję su suderintų sąlygų, kuriomis leidžiamas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo sektoriaus įstaigų turimų duomenų kategorijų pakartotinis naudojimas vidaus rinkoje, sudarymu;

j)

palengvinti už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingų kompetentingų institucijų ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingų kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimą stiprinant gebėjimus ir keičiantis informacija, visų pirma nustatant veiksmingo keitimosi informacija, susijusia su duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjams taikoma pranešimo procedūra ir pripažintų duomenų altruizmo organizacijų registracija ir stebėsena, metodus, įskaitant koordinavimą mokesčių ir sankcijų nustatymo klausimais, taip pat palengvinti už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingų kompetentingų institucijų ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingų kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimą tarptautinės prieigos ir duomenų perdavimo klausimais;

k)

konsultuoti Komisiją ir padėti jai įvertinti, ar turi būti priimti įgyvendinimo aktai, nurodyti 5 straipsnio 11 ir 12 dalyse;

l)

konsultuoti Komisiją ir padėti jai rengti Europos duomenų altruizmo sutikimo formą pagal 25 straipsnio 1 dalį;

m)

konsultuoti Komisiją dėl tarptautinės ne asmens duomenų reguliavimo aplinkos gerinimo, įskaitant standartizavimą.

VII SKYRIUS

Tarptautinė prieiga ir perdavimas

38 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2023 m. rugsėjo 24 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. gegužės 30 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. LE MAIRE

(1)  OL C 286, 2021 7 16, p. 38.

(2)  2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. gegužės 16 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(4)  2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45).

(5)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1239, kuriuo nustatoma Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka ir panaikinama Direktyva 2010/65/ES (OL L 198, 2019 7 25, p. 64).

(6)  2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (OL L 249, 2020 7 31, p. 33).

(7)  2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos (OL L 207, 2010 8 6, p. 1).

(8)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

(9)  2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).

(10)  2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1807 dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų (OL L 303, 2018 11 28, p. 59).

(11)  2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(12)  2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).

(13)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45).

(14)  2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

(15)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(16)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

(17)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).

(18)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(19)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56).

(20)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).

(21)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(22)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(23)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(24)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(25)  2013 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 557/2013, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos nuostatos dėl galimybės naudoti konfidencialius duomenis mokslo reikmėms ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 831/2002 (OL L 164, 2013 6 18, p. 16).

(26)  1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p. 20).

(27)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

(28)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(29)  2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).

(30)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(31)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(32)  2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).

(33)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).


whereas
keyboard_arrow_down