search

keyboard_tab Digital Governance Act 2022/0868 LT

 BG CS DA DE EL EN ES ET FI FR GA HR HU IT LV LT MT NL PL PT RO SK SL SV print pdf

2022/0868 LT cercato: 'priimti' . Output generated live by software developed by IusOnDemand srl


expand index priimti:


whereas priimti:


definitions:


cloud tag: and the number of total unique words without stopwords is: 962

 

5 straipsnis

Pakartotinio naudojimo sąlygos

1.   Viešojo sektoriaus įstaigos, kurių kompetencijai pagal nacionalinę teisę priklauso prieigos prie vienos ar daugiau 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų kategorijų, kad juos būtų galima pakartotinai naudoti, suteikimas ar atsisakymas ją suteikti, viešai paskelbia sąlygas, kuriomis leidžiamas toks pakartotinis naudojimas, ir prašymo dėl pakartotinio naudojimo pateikimo per 8 straipsnyje nurodytą bendrą informacinį punktą procedūrą. Joms suteikiant ar atsisakant suteikti prieigą prie duomenų pakartotinio naudojimo, joms gali padėti 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos įstaigos.

Valstybės narės užtikrina, kad viešojo sektoriaus įstaigos būtų aprūpintos būtinais ištekliais siekiant laikytis šio straipsnio.

2.   Pakartotinio naudojimo sąlygos turi būti nediskriminacinės, skaidrios, proporcingos ir objektyviai pagrįstos atsižvelgiant į duomenų kategorijas ir pakartotinio naudojimo tikslus bei duomenų, kuriuos leidžiama pakartotinai naudoti, pobūdį. Tomis sąlygomis neturi būti naudojamasi konkurencijai riboti.

3.   Viešojo sektoriaus įstaigos pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę užtikrina, kad būtų išsaugotas duomenų apsaugotas pobūdis. Jos gali nustatyti šiuos reikalavimus:

a)

suteikti galimybę pakartotinai naudoti duomenis tik tais atvejais, kai viešojo sektoriaus įstaiga ar kompetentinga įstaiga, gavusi prašymą dėl duomenų pakartotinio naudojimo, užtikrino, kad:

i)

asmens duomenų atveju duomenys buvo anonimizuoti ir

ii)

komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos, įskaitant komercines paslaptis ar turinį, apsaugotą intelektinės nuosavybės teisėmis, atveju duomenys buvo pakeisti, kaupiami ar apdorojami bet kuriuo kitu duomenų atskleidimo kontrolės metodu;

b)

prieigą prie duomenų suteikti ir juos pakartotinai naudoti nuotoliniu būdu saugioje duomenų tvarkymo aplinkoje, kurią sukuria ar kontroliuoja viešojo sektoriaus įstaiga;

c)

prieigą prie duomenų suteikti ir juos pakartotinai naudoti fizinėse patalpose, kuriose yra saugi duomenų tvarkymo aplinka laikantis aukštų saugumo standartų, su sąlyga, kad nuotolinė prieiga negali būti suteikta nesukeliant pavojaus trečiųjų šalių teisėms ir interesams.

4.   Jeigu pagal 3 dalies b ir c punktus leista pakartotinai naudoti duomenis, viešojo sektoriaus įstaigos nustato sąlygas, kuriomis išsaugomas naudojamos saugios duomenų tvarkymo aplinkos techninių sistemų veikimo integralumas. Viešojo sektoriaus įstaigos pasilieka teisę patikrinti pakartotinio naudotojo atlikto duomenų tvarkymo procesą, priemones ir rezultatus, siekiant išsaugoti duomenų apsaugos integralumą, ir pasilieka teisę uždrausti naudoti rezultatus, kuriuose yra informacijos, dėl kurios kyla pavojus trečiųjų šalių teisėms ir interesams. Sprendimas uždrausti naudoti rezultatus pakartotiniam naudotojui turi būti suprantamas ir skaidrus.

5.   Išskyrus atvejus, kai nacionalinėje teisėje numatytos konkrečios apsaugos priemonės, skirtos taikytinoms konfidencialumo pareigoms, susijusioms su duomenų kategorijų, nurodytų 3 straipsnio 1 dalyje, pakartotiniu naudojimu, viešojo sektoriaus įstaigos turi numatyti, kad pagal šio straipsnio 3 dalį suteiktų duomenų pakartotinis naudojimas yra galimas su sąlyga, kad pakartotinis naudotojas laikosi konfidencialumo pareigos, pagal kurią draudžiama atskleisti bet kokią pavojų trečiųjų šalių teisėms ir interesams keliančią informaciją, kurią pakartotinis naudotojas galėjo gauti nepaisant nustatytų apsaugos priemonių. Pakartotiniams naudotojams draudžiama reidentifikuoti bet kokį duomenų subjektą, su kuriuo susiję duomenys, ir jie turi imtis techninių bei veiklos priemonių, kad užkirstų kelią atitinkamų duomenų subjektų reidentifikavimui ir viešojo sektoriaus įstaigai praneštų apie visus dėl to atsiradusius duomenų pažeidimus. Be leidimo atliekamo pakartotinio ne asmens duomenų naudojimo atveju pakartotiniai naudotojai nedelsdami, kai tikslinga, padedant viešojo sektoriaus įstaigai, informuoja juridinius asmenis, kurių teisėms ir interesams gali būti daromas poveikis.

6.   Kai galimybė pakartotinai naudoti duomenis negali būti suteikta laikantis šio straipsnio 3 bei 4 dalyse nustatytų pareigų ir nėra jokio teisinio pagrindo duomenis perduoti pagal Reglamentą (ES) 2016/679, viešojo sektoriaus įstaiga deda visas pastangas pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, kad, jeigu tai įmanoma viešojo sektoriaus įstaigai neuždedant pernelyg didelės naštos, padėtų potencialiems pakartotiniams naudotojams gauti sutikimą iš duomenų subjektų arba leidimą iš duomenų turėtojų, kurių teises ir interesus gali paveikti toks pakartotinis naudojimas. Viešojo sektoriaus įstaigai teikiant tokią pagalbą, jai gali padėti 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos įstaigos.

7.   Duomenis pakartotinai naudoti leidžiama tik gerbiant intelektinės nuosavybės teises. Viešojo sektoriaus įstaigos nesinaudoja duomenų bazės sudarytojo teise, kaip numatyta Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio 1 dalyje, siekdamos užkirsti kelią duomenų pakartotiniam naudojimui arba pakartotinį naudojimą apriboti labiau, nei nustatyta šiuo reglamentu.

8.   Kai prašomi duomenys laikomi konfidencialiais pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl verslo ar statistikos konfidencialumo, viešojo sektoriaus įstaigos užtikrina, kad konfidencialūs duomenys nebūtų atskleisti dėl to, kad buvo suteikta galimybė vykdyti duomenų pakartotinį naudojimą, išskyrus atvejus, kai toks pakartotinis naudojimas yra leidžiamas pagal 6 dalį.

9.   Jeigu pakartotinis naudotojas ketina trečiajai valstybei perduoti 3 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais apsaugotus ne asmens duomenis, jis viešojo sektoriaus įstaigai turi pranešti apie savo ketinimus perduoti tokius duomenis ir tokio perdavimo tikslą prašymo dėl tokių duomenų pakartotinio naudojimo metu. Pakartotinio naudojimo pagal šio straipsnio 6 dalį atveju pakartotinis naudotojas, kai tikslinga, padedant viešojo sektoriaus įstaigai, informuoja juridinį asmenį, kurio teisėms ir interesams gali būti daromas poveikis, apie tą ketinimą, tikslą ir atitinkamas apsaugos priemones. Viešojo sektoriaus įstaiga neleidžia pakartotinai naudoti duomenų, nebent juridinis asmuo duoda leidimą perdavimą atlikti.

10.   Viešojo sektoriaus įstaigos ne asmens konfidencialius duomenis arba intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugotus duomenis pakartotiniam naudotojui, ketinančiam perduoti tuos duomenis trečiajai valstybei, kuri nėra pagal 12 dalį patvirtinta trečioji valstybė, perduoda tik tuomet, jeigu jis sutartimi įsipareigoja:

a)

vykdyti pagal 7 ir 8 dalis nustatytas pareigas net po to, kai duomenys perduodami trečiajai valstybei, ir

b)

sutinka, kad visi ginčai dėl 7 ir 8 dalių laikymosi priklausytų duomenis perduodančios viešojo sektoriaus įstaigos valstybės narės teismų jurisdikcijai.

11.   Viešojo sektoriaus įstaigos, kai aktualu ir tiek, kiek leidžia jų galimybės, pakartotiniams naudotojams teikia gaires ir pagalbą, kad jie vykdytų šio straipsnio 10 dalyje nurodytas pareigas.

Siekdama padėti viešojo sektoriaus įstaigoms ir pakartotiniams naudotojams, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos pavyzdinės sutarčių nuostatos, skirtos šio straipsnio 10 dalyje nurodytų pareigų vykdymui. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

12.   Kai tai pateisinama dėl didelio visoje Sąjungoje pateikto prašymų dėl ne asmens duomenų pakartotinio naudojimo konkrečiose trečiosiose valstybėse skaičiaus, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais pareiškiama, kad teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka trečiojoje valstybėje:

a)

užtikrina tokią intelektinės nuosavybės ir komercinių paslapčių apsaugą, kuri yra iš esmės lygiavertė pagal Sąjungos teisę užtikrinamai apsaugai;

b)

veiksmingai taikoma ir yra užtikrinamas jos vykdymas ir

c)

numato veiksmingas teismines teisių gynimo priemones.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13.   Konkrečiuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimtuose aktuose gali būti laikoma, kad tam tikrų kategorijų ne asmens duomenys, kuriuos turi viešojo sektoriaus įstaigos, šio straipsnio tikslais yra ypač neskelbtini, kai dėl jų perdavimo trečiosioms valstybėms gali kilti pavojus Sąjungos viešosios politikos tikslams, pavyzdžiui, saugai ir visuomenės sveikatai, arba gali kilti rizika, kad ne asmens anonimizuoti duomenys bus reidentifikuoti. Jeigu priimamas toks aktas, Komisija pagal 32 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant specialias tokių duomenų perdavimo trečiosioms valstybėms sąlygas.

Tos specialios sąlygos turi būti grindžiamos konkrečiame Sąjungos teisėkūros procedūra priimtame akte nustatytų ne asmens duomenų kategorijų pobūdžiu ir tų kategorijų laikymo ypač neskelbtinais motyvais atsižvelgiant į riziką, kad ne asmens anonimizuoti duomenys bus reidentifikuoti. Jos turi būti nediskriminacinės ir neviršyti to, kas būtina tame akte nustatytiems Sąjungos viešosios politikos tikslams pasiekti, laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų.

Jeigu to reikalaujama pagal konkrečius Sąjungos teisėkūros procedūra priimamus aktus, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, į tokias specialias sąlygas gali būti įtrauktos perdavimui arba šiuo atžvilgiu techninėms priemonėms taikytinos nuostatos, su duomenų pakartotiniu naudojimu trečiosiose valstybėse arba teisę tokius duomenis perduoti trečiosioms valstybėms turinčių asmenų kategorijomis susiję apribojimai arba – išimtiniais atvejais – su duomenų perdavimu trečiosioms valstybėms susiję apribojimai.

14.   Fizinis ar juridinis asmuo, kuriam suteikta teisė pakartotinai naudoti ne asmens duomenis, juos gali perduoti tik toms trečiosioms valstybėms, kurios atitinka 10, 12 ir 13 dalių reikalavimus.

8 straipsnis

Bendri informaciniai punktai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad visa aktuali informacija apie 5 ir 6 straipsnių taikymą būtų prieinama ir lengvai pasiekiama per bendrą informacinį punktą. Valstybės narės įsteigia naują įstaigą arba paskiria esamą įstaigą ar struktūrą bendru informaciniu punktu. Bendras informacinis punktas gali būti susietas su sektoriniais, regioniniais ar vietos informaciniais punktais. Bendro informacinio punkto funkcijos gali būti automatizuotos su sąlyga, kad viešojo sektoriaus įstaiga užtikrina tinkamą paramą.

2.   Bendras informacinis punktas turi būti kompetentingas priimti užklausas ar prašymus dėl 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų kategorijų pakartotinio naudojimo ir jas perduoti automatiniu būdu, kai tai įmanoma ir tinkama, kompetentingoms viešojo sektoriaus įstaigoms arba, kai aktualu, 7 straipsnio 1 dalyje nurodytoms kompetentingoms įstaigoms. Bendras informacinis punktas elektroninėmis priemonėmis pateikia registrų sąrašą, kuriame galima atlikti paiešką ir kuriame pateikiama visų prieinamų duomenų išteklių apžvalga, įskaitant, kai aktualu, tuos duomenų išteklius, kurie yra prieinami sektoriniuose, regioniniuose ar vietos informaciniuose punktuose, kartu pateikiant atitinkamą turimus duomenis apibūdinančią informaciją, įskaitant bent jau duomenų formatą bei dydį ir jų pakartotinio naudojimo sąlygas.

3.   Bendras informacinis punktas gali sukurti atskirą, supaprastintą ir gerai dokumentuotą informacinį kanalą MVĮ ir startuoliams, reaguojant į jų poreikius ir pajėgumus prašant leisti pakartotinai naudoti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas duomenų kategorijas.

4.   Komisija įsteigia Europos bendrą prieigos punktą, siūlantį elektroninį duomenų, prieinamų nacionaliniuose bendruose informaciniuose punktuose, registrą, kuriame būtų galima atlikti paiešką, taip pat papildomą informaciją, kaip prašyti duomenų naudojantis tais nacionaliniais bendrais informaciniais punktais.

26 straipsnis

Reikalavimai, susiję su kompetentingomis institucijomis

1.   Už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingos kompetentingos institucijos ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingos kompetentingos institucijos turi būti teisiškai atskirtos ir funkciškai nepriklausomos nuo visų duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjų arba pripažintų duomenų altruizmo organizacijų. Už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingų kompetentingų institucijų ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingų kompetentingų institucijų funkcijas gali atlikti ta pati institucija. Tais tikslais valstybės narės gali įsteigti vieną ar daugiau naujų institucijų arba pasikliauti esamomis.

2.   Už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingos kompetentingos institucijos ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingos kompetentingos institucijos savo užduotis vykdo nešališkai, skaidriai, nuosekliai, patikimai ir laiku. Kai jos vykdo savo užduotis, jos užtikrina sąžiningą konkurenciją ir nediskriminavimą.

3.   Už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingų kompetentingų institucijų ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingų kompetentingų institucijų vyresnioji vadovybė ir už atitinkamų užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai negali būti jų vertinamų paslaugų projektuotojai, gamintojai, teikėjai, įrengėjai, pirkėjai, savininkai, naudotojai ar prižiūrėtojai arba tų šalių įgaliotieji atstovai. Tai neužkerta kelio naudojimuisi įvertintomis paslaugomis, kurios yra būtinos už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingos kompetentingos institucijos ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingos kompetentingos institucijos veiklos vykdymui, arba naudojimuisi tokiomis paslaugomis asmeniniais tikslais.

4.   Už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingų kompetentingų institucijų ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingų kompetentingų institucijų vyresnioji vadovybė ir darbuotojai negali užsiimti jokia veikla, kuri jiems galėtų trukdyti nepriklausomai priimti sprendimus arba sąžiningai vykdyti jiems priskirtą vertinimo veiklą.

5.   Už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingos kompetentingos institucijos ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingos kompetentingos institucijos turi turėti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių joms priskirtoms užduotims vykdyti, įskaitant būtinas technines žinias ir išteklius.

6.   Valstybės narės už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingos kompetentingos institucijos ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingos kompetentingos institucijos, gavusios pagrįstą prašymą, Komisijai ir kitų valstybių narių už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingoms kompetentingoms institucijoms ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingoms kompetentingoms institucijoms nedelsdamos pateikia informaciją, būtiną jų užduotims pagal šį reglamentą vykdyti. Jei už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakinga kompetentinga institucija arba už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakinga kompetentinga institucija mano, kad prašoma informacija yra konfidenciali pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę dėl verslo informacijos ir profesinių paslapčių konfidencialumo, Komisija ir visos kitos atitinkamos už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingos kompetentingos institucijos arba už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingos kompetentingos institucijos užtikrina tokį konfidencialumą.

30 straipsnis

Europos duomenų inovacijų valdybos užduotys

Europos duomenų inovacijų valdybos užduotys:

a)

konsultuoti Komisiją ir padėti jai plėtoti nuoseklią viešojo sektoriaus įstaigoms ir 7 straipsnio 1 dalyje nurodytoms kompetentingoms įstaigoms skirtą prašymų dėl 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų kategorijų pakartotinio naudojimo tvarkymo praktiką;

b)

konsultuoti Komisiją ir padėti jai plėtoti nuoseklią duomenų altruizmo praktiką visoje Sąjungoje;

c)

konsultuoti Komisiją ir padėti jai plėtoti nuoseklią už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingų kompetentingų institucijų ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingų kompetentingų institucijų praktiką taikant duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjams ir pripažintų duomenų altruizmo organizacijoms taikytinus reikalavimus;

d)

konsultuoti Komisiją ir padėti jai parengti nuoseklias gaires, kaip šio reglamento kontekste būtų galima geriausiai nuo neteisėtos prieigos, dėl kurios gali kilti intelektinės nuosavybės vagystės arba pramoninio šnipinėjimo rizika, apsaugoti komerciniu požiūriu neskelbtinus ne asmens duomenis, visų pirma komercines paslaptis, taip pat ne asmens duomenis, kurių turinys apsaugotas intelektinės nuosavybės teisėmis;

e)

konsultuoti Komisiją ir padėti jai parengti nuoseklias gaires dėl kibernetinio saugumo reikalavimų, skirtų keitimuisi duomenimis ir jų saugojimui;

f)

konsultuoti Komisiją, visų pirma atsižvelgiant į standartizacijos organizacijų indėlį, dėl tarpsektorinių standartų, kurie turi būti naudojami ir plėtojami duomenų naudojimo ir tarpsektorinio dalijimosi duomenimis tarp besiformuojančių bendrų Europos duomenų erdvių srityje, prioritetų nustatymo, geriausios praktikos pavyzdžių, susijusių su sektoriniais saugumo reikalavimais ir prieigos procedūromis, tarpsektorinio palyginimo ir keitimosi jais, atsižvelgiant į sektorinės standartizacijos veiklą, visų pirma paaiškinant, kurie standartai ir praktika yra tarpsektoriniai, o kurie – sektoriniai, ir juos atskiriant;

g)

padėti Komisijai, visų pirma atsižvelgiant į standartizacijos organizacijų indėlį, spręsti vidaus rinkos ir duomenų ekonomikos vidaus rinkoje susiskaidymo problemą gerinant tarpvalstybinį, tarpsektorinį duomenų ir dalijimosi duomenimis tarp įvairių sektorių ir sričių paslaugų sąveikumą, remiantis esamais Europos, tarptautiniais ar nacionaliniais standartais, inter alia, siekiant paskatinti bendrų Europos duomenų erdvių kūrimą;

h)

pasiūlyti bendrų Europos duomenų erdvių – su konkrečiu tikslu ar sektoriumi susijusių arba tarpsektorinių sąveikių bendrų standartų ir praktikos sistemų, pagal kurias dalijamasi duomenimis arba jie bendrai tvarkomi, inter alia, siekiant plėtoti naujus produktus ir paslaugas, vykdyti mokslinius tyrimus ar pilietinės visuomenės iniciatyvas – gaires; tokiais bendrais standartais ir praktika turi būti atsižvelgiama į esamus standartus, jie turi atitikti konkurencijos taisykles ir užtikrinti nediskriminacinę prieigą visiems dalyviams, siekiant palengvinti dalijimąsi duomenimis Sąjungoje ir išnaudoti esamų ir būsimų duomenų erdvių potencialą; juose, inter alia, aptariami šie klausimai:

i)

tarpsektoriniai standartai, kurie turi būti naudojami ir plėtojami duomenų naudojimo ir tarpsektorinio dalijimosi duomenimis srityje, geriausios praktikos pavyzdžių, susijusių su sektoriniais saugumo reikalavimais ir prieigos procedūromis, tarpsektorinis palyginimas ir keitimasis jais, atsižvelgiant į sektorinės standartizacijos veiklą, visų pirma paaiškinant, kurie standartai ir praktika yra tarpsektoriniai, o kurie – sektoriniai, ir juos atskiriant;

ii)

reikalavimai šalinti kliūtis patekti į rinką ir išvengti susaistymo poveikio, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir sąveikumą;

iii)

tinkama teisėto duomenų perdavimo trečiosiose valstybėse apsauga, įskaitant apsaugos nuo pagal Sąjungos teisę draudžiamo duomenų perdavimo priemones;

iv)

tinkamas ir nediskriminacinis atstovavimas atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams valdant bendras Europos duomenų erdves;

v)

kibernetinio saugumo reikalavimų laikymasis vadovaujantis Sąjungos teise;

i)

palengvinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą, kiek tai susiję su suderintų sąlygų, kuriomis leidžiamas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo sektoriaus įstaigų turimų duomenų kategorijų pakartotinis naudojimas vidaus rinkoje, sudarymu;

j)

palengvinti už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingų kompetentingų institucijų ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingų kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimą stiprinant gebėjimus ir keičiantis informacija, visų pirma nustatant veiksmingo keitimosi informacija, susijusia su duomenų tarpininkavimo paslaugų teikėjams taikoma pranešimo procedūra ir pripažintų duomenų altruizmo organizacijų registracija ir stebėsena, metodus, įskaitant koordinavimą mokesčių ir sankcijų nustatymo klausimais, taip pat palengvinti už duomenų tarpininkavimo paslaugas atsakingų kompetentingų institucijų ir už duomenų altruizmo organizacijų registraciją atsakingų kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimą tarptautinės prieigos ir duomenų perdavimo klausimais;

k)

konsultuoti Komisiją ir padėti jai įvertinti, ar turi būti priimti įgyvendinimo aktai, nurodyti 5 straipsnio 11 ir 12 dalyse;

l)

konsultuoti Komisiją ir padėti jai rengti Europos duomenų altruizmo sutikimo formą pagal 25 straipsnio 1 dalį;

m)

konsultuoti Komisiją dėl tarptautinės ne asmens duomenų reguliavimo aplinkos gerinimo, įskaitant standartizavimą.

VII SKYRIUS

Tarptautinė prieiga ir perdavimas

32 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   5 straipsnio 13 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2022 m. birželio 23 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 13 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 5 straipsnio 13 dalį ar 22 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.


whereas
keyboard_arrow_down